- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-26
- Bylos Nr.
- eII-755-963/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-6-3-16568-2026-9
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- TRA1
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.11.16Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas (ANK 431 str.)
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, Linai Pazdrazdienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam TRA1, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026-06-29 nutarimo Nr. 30-ANR_N-6967-2026 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja 2026-05-14 TRA1 surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pasiūlant iki 2026-06-13 sumokėti 75 Eur baudą už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad jis, būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini) vadovu, administracinio nusižengimo ROIK: 2629705957 tyrimo tikslais, policijos pareigūnui pareikalavus, per numatytą penkių darbo dienų laikotarpį, nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2026-02-14, 00.34 val., vairavo ar valdė įmonei priklausančią transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo savo veiksmais nevykdė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-06-29 nutarimu Nr. 30-ANR_N-6967-2026 TRA1 pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda.
2026-07-22 teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 skundas dėl 2026-06-29 Institucijos nutarimo, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nutarime teigiama, jog jis per nustatytą terminą nepateikė informacijos apie transporto priemonę naudojusį asmenį, tačiau tokia išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 2026-04-13 jis elektroniniu paštu atsakė į policijos paklausimą ir nurodė, kad administracinio nusižengimo metu transporto priemone niekas nesinaudojo. Tą pačią dieną, gavęs papildomą paklausimą, jis pakartotinai paaiškino: „Pakartotinai informuojame, kad neturime duomenų, leidžiančių nustatyti konkretų asmenį, padariusį pažeidimą. Pažeidimo fiksavimo metu 2026-02-14 00.34 val. transporto priemonė nebuvo naudojama. Atsižvelgiant į tai, negalime pateikti prašomos informacijos.“ Taigi institucija gavo jo atsakymą ir žinojo jo poziciją. Nepaisant to, nutarime konstatuota, kad informacija nebuvo pateikta, nors jis pateikė visą turėtą informaciją. Skirtumas tarp informacijos nepateikimo ir institucijos netenkinančio atsakymo yra esminis. ANK 431 straipsnis savaime nenumato atsakomybės vien dėl to, kad institucijos netenkina pateikto paaiškinimo turinys. Transporto priemonė pažeidimo fiksavimo momentu stovėjo tuščia. Ji į stovėjimo aikštelę atvažiavo ir buvo pastatyta tuo metu, kai parkavimas buvo leidžiamas, o iš jos išvažiavo taip pat tuo metu, kai parkavimas vėl buvo leidžiamas. Taigi pažeidimas atsirado ne dėl aktyvių konkretaus asmens veiksmų pažeidimo fiksavimo momentu, o dėl automobilio stovėjimo. Dėl to objektyviai nebuvo asmens, kurį tuo momentu būtų galima identifikuoti kaip transporto priemonę valdžiusį vairuotoją. Negalima reikalauti pateikti duomenų, kurių asmuo neturi ir objektyviai negali turėti. Priešingu atveju jis būtų verčiamas nurodyti atsitiktinį asmenį, pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją arba būti baudžiamas už tai, kad negali pateikti neegzistuojančių duomenų. Toks aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams bei bendrajam teisės principui Impossibilium nulla obligatio est – niekas negali būti įpareigotas atlikti to, kas objektyviai neįmanoma. Be to, skundžiamame nutarime apsiribota formaliu teiginiu, kad duomenys nebuvo pateikti. Neanalizuojama, kodėl jo pateikti paaiškinimai atmesti, kodėl jie laikomi nepakankamais ar neatitinkančiais tikrovės ir kokiais įrodymais tokia išvada grindžiama. Tai rodo, kad jo paaiškinimai nebuvo tinkamai ir individualiai įvertinti. Administracinė atsakomybė galima tik tada, kai institucija surenka pakankamai įrodymų apie administracinio nusižengimo sudėčiai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju neįrodyta, kad pažeidimo fiksavimo metu transporto priemonę valdė konkretus asmuo, kad jam buvo žinoma tokio asmens tapatybė ir kad jis, turėdamas tokią informaciją, sąmoningai jos nepateikė. Policija iš esmės padarė prielaidą, kad jeigu jis nenurodė konkretaus vairuotojo, vadinasi, informacijos nepateikė. Tačiau asmens kaltė negali būti grindžiama vien prielaidomis. Įrodinėjimo pareiga tenka administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiai institucijai, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga pateikti žinomus duomenis apie transporto priemonę naudojusį asmenį negali būti aiškinama kaip pareiga pateikti informaciją, kurios asmuo objektyviai neturi. Jo pareiga buvo pateikti turimą informaciją, o ne sukurti informaciją, kurios jis neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad jis viso proceso metu bendradarbiavo su institucija: į policijos paklausimą atsakė tą pačią dieną, pakartotinai pateikė paaiškinimus, nevengė bendrauti ir neslėpė jam žinomų aplinkybių. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis sąmoningai nevykdė įstatyme nustatytos pareigos. Skundžiamame nutarime taip pat nėra tinkamai paaiškinta, kodėl jo elektroniniai laiškai nelaikomi informacijos pateikimu, kokiais įrodymais remiantis laikoma, kad jis žinojo transporto priemonę naudojusio asmens tapatybę, ir kodėl jo paaiškinimai laikomi nepatikimais. Toks motyvavimo trūkumas kelia pagrįstų abejonių dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad institucija nepaneigė jo pateiktos faktinės versijos ir nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis turėjo prašomus duomenis ir sąmoningai jų nepateikė, jo kaltė nėra pakankamai įrodyta. Todėl administracinės atsakomybės taikymas negali būti grindžiamas vien prielaidomis ir neatitinka nekaltumo prezumpcijos, proporcingumo bei teisinės valstybės principų.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašė TRA1 skundo netenkinti ir palikti galioti 2026-06-29 nutarimą be pakeitimų. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 611 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nurodyta, jog juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pateikti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. To nepadarius, transporto priemonės savininkas (valdytojas) trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnį. Pažymėtina, kad juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas TRA1, atsakydamas į paklausimą, kas naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone, nurodė neturintis duomenų, leidžiančių nustatyti konkretų pažeidimą padariusį asmenį, nes 2026-02-14 00.34 val. transporto priemonė nebuvo naudojama. Dėl šių priežasčių TRA1 nepateikė informacijos apie asmenį, kuris pažeidimo metu naudojosi transporto priemone. Atsižvelgiant į visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad TRA1 kaltė yra įrodyta, todėl nutarimas jo atžvilgiu priimtas pagrįstai. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 palaikė skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad jo žiniomis 2026-02-14 00.34 val. transporto priemone niekas nesinaudojo, todėl tai nurodė ir policijos pareigūnei. Mano, kad pareigą pateikti informaciją jis įvykdė, nes ANK 341 straipsnis nenumato sankcijos už tai, kad institucijos netenkina pateikto atsakymo turinys. Mano, kad nutarimas neatitinka gero administravimo principo, jis buvo priimtas formaliai, neatlikus išsamaus tyrimo. Automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jis yra šios įmonės vadovas. Jei pareigūnė būtų paprašiusi pateikti informaciją, kas paliko stovėti automobilį draudžiamoje vietoje, o ne kas pažeidė kelio ženklą, jis asmenį būtų nurodę. Jis pats (pareiškėjas) nuo kovo 13 d. buvo išvykęs iš Lietuvos. Vienas asmuo atvairavo „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatė į nurodytą vietą leidžiamu laiku, tačiau kitas asmuo, kuris tą automobilį turėjo paimti dėl asmeninių priežasčių negalėjo atvykti, todėl transporto priemonė liko stovėti. Jis žinojo kas pastatė ir kas paliko minėtą automobilį pažeidimo vietoje, tačiau asmenų nenurodė, nes pareigūnė prašė ne šios informacijos.
Institucijos atstovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, jis pateikė prašymą skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip matyti, byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar TRA1, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tinkamai įvykdė įstatyme nustatytą pareigą policijos pareigūnės reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu – 2026-02-14, 00.34 val. – naudojosi bendrovei priklausančia transporto priemone „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
ANK 431 straipsnio 1 dalyje yra numatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) atsakomybė už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatytų reikalavimų nevykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. ANK 611 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o TRA1 yra šios bendrovės vadovas. Taip pat neginčijama, kad policijos pareigūnė kreipėsi dėl duomenų apie asmenį, kuris transporto priemone naudojosi administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau TRA1 konkretaus asmens duomenų nepateikė. Pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad į policijos paklausimus atsakė ir pateikė visą jam žinomą informaciją, t. y. nurodė, jog 2026-02-14 00.34 val. transporto priemonė nebuvo naudojama, todėl, jo vertinimu, pareigą pateikti informaciją jis įvykdė. Vis dėlto tokį argumentą paneigia jo paties teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei pareigūnės pakartotinis (2026-04-16) išsiųstas prašymas pateikti duomenis apie vairuotoją, kas pažeidė kelio ženklą. Teismo posėdyje TRA1 paaiškino žinojęs, kuris asmuo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvairavo ir pastatė konkrečioje vietoje. Jis taip pat nurodė žinojęs, kuris kitas asmuo turėjo transporto priemonę paimti, tačiau dėl asmeninių priežasčių to nepadarė, todėl automobilis liko stovėti pažeidimo vietoje. Taigi iš paties TRA1 paaiškinimų matyti, kad jam buvo žinomi asmenys, kuriems transporto priemonė buvo perduota ir kurie buvo susiję su jos naudojimu bei palikimu konkrečioje vietoje. Šios aplinkybės paneigia skundo argumentą, kad jis objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti policijos prašomos informacijos. Priešingai, teismo posėdžio metu jis iš esmės pripažino, kad atitinkamą informaciją turėjo, tačiau jos policijos pareigūnei nepateikė, nes pats paklausimą interpretavo kaip reikalavimą nurodyti asmenį, kuris būtent 2026-02-14 00.34 val. fiziškai vairavo transporto priemonę. Toks teisės aktuose nustatytos pareigos aiškinimas nepagrįstai susiaurina jos turinį. Aplinkybė, kad pažeidimo užfiksavimo momentu transporto priemonė stovėjo ir joje nebuvo vairuotojo, savaime nereiškia, kad transporto priemone tuo metu niekas nesinaudojo ANK 611 straipsnio 2 dalies prasme. Stovinčios transporto priemonės atveju administracinio nusižengimo padarymas savo pobūdžiu gali būti susijęs būtent su ankstesniu jos pastatymu ir tolesniu palikimu konkrečioje vietoje. Todėl pareiga pateikti duomenis negali būti suprantama vien kaip pareiga nurodyti asmenį, kuris pažeidimo fiksavimo sekundę fiziškai sėdėjo prie transporto priemonės vairo.
TRA1 argumentas, kad jis būtų nurodęs asmenį, jeigu policijos pareigūnė būtų paklaususi, kas transporto priemonę pastatė ar paliko konkrečioje vietoje, jo atsakomybės nepaneigia. Būdamas juridinio asmens vadovu ir žinodamas, kokie asmenys naudojosi bendrovei priklausančia transporto priemone bei dėl kokių aplinkybių ji liko stovėti pažeidimo vietoje, jis turėjo pateikti jam žinomus duomenis. Kilus abejonių dėl policijos paklausimo apimties, jis galėjo nurodyti jam žinomas faktines aplinkybes ir asmenų duomenis bei paaiškinti, kuris asmuo automobilį pastatė ir kuris turėjo jį paimti. Tačiau vietoje to policijai buvo kategoriškai nurodyta, kad nėra duomenų, leidžiančių nustatyti konkretų asmenį. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo taikyti skunde nurodomo principo Impossibilium nulla obligatio est. Byloje nenustatyta, kad iš TRA1 buvo reikalaujama pateikti informaciją, kurios jis objektyviai neturėjo ar negalėjo turėti. Priešingai, jo paties teisme duoti paaiškinimai patvirtina, kad informacija apie transporto priemonę naudojusius asmenis jam buvo žinoma, tačiau policijai ji nebuvo pateikta. Skundo argumentas, kad Institucija jo pateiktą atsakymą nepagrįstai prilygino informacijos nepateikimui, taip pat atmestinas. Vien formalus atsakymo į policijos paklausimą pateikimas savaime nereiškia įstatyme nustatytos pareigos tinkamo įvykdymo. Pareigos esmė yra ne bet kokio atsakymo pateikimas, bet turimų ir įstatyme reikalaujamų duomenų apie transporto priemone naudojusį asmenį pateikimas, todėl aplinkybė, kad TRA1 į policijos elektroninius laiškus atsakė laiku, nepaneigia administracinio nusižengimo sudėties, jeigu atsakydamas jis nepateikė jam faktiškai žinomų duomenų. Taip pat nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ar įrodinėjimo pareigos perkėlimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pareiškėjo kaltė grindžiama ne vien prielaida, kad jis privalėjo žinoti transporto priemonę naudojusį asmenį, bet byloje nustatytų aplinkybių visuma, įskaitant jo paties teismo posėdyje duotus paaiškinimus, patvirtinančius, kad jam buvo žinoma, kas automobilį atvairavo ir pastatė bei kas turėjo jį vėliau paimti. Todėl jo teiginys, kad objektyviai neegzistavo galimybė pateikti prašomus duomenis, neatitinka jo paties teisme nurodytų faktinių aplinkybių.
Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas nutarimas priimtas remiantis vien prielaidomis ar kad TRA1 kaltė neįrodyta. Priešingai, nustatyta, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir turėdamas informacijos apie bendrovei priklausančia transporto priemone „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojusius asmenis, policijos pareigūnės reikalavimu per nustatytą terminą šių duomenų nepateikė. Tokiais veiksmais (neveikimu) jis neįvykdė jam teisės aktuose nustatytos pareigos, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Nenustatyta ir aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti ar pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą. TRA1 paskirta 200 Eur bauda atitinka administracinės nuobaudos paskirtį, nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-06-29 nutarimas Nr. 30-ANR_N-6967-2026 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl TRA1 skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-06-29 nutarimą Nr. 30-ANR_N-6967-2026 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.