Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

viešame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, naudojant nuotolinių susitikimų ir video konferencijų organizavimo platformą ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1 , gimęs (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdo individualia veiklą, baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2022-10-31 Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėn. viešųjų darbų bausme;

2) 2025-07-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - bauda (34 MGL) 1700 Eur, sumokėti iki 2026-07-30,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. KAL1 mušdamas nesunkiai sužalojo šeimos narį, t.y. 2026-04-10, apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kumščiais sudavė ne mažiau dešimt smūgių sugyventinei NKA1 į veidą ir galvą, tuo jai padarydamas nosies kaulų lūžimą su lūžgalių poslinkiu į dešinę, kraujosruvas viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nosies srityje, kairės akies apatinio voko srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis KAL1 ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gailisi dėl to, ką padarė. Nurodė, kad 2026-04-10 vakare buvo namie neblaivus ir jo veiksmams alkoholis turėjo įtakos. Kalbantis ėmė pyktis su drauge, nes ši kažkam rašinėjo žinutes. Jis paėmė pastarosios telefoną ir įbėgo į vonią. Gyvenimo draugė atskubėjo į vonią ir norėjo atimti telefoną, todėl jie susistumdė. Su nukentėjusiąja augina dukrą. Pripažįsta, kad sudavė daug smūgių ranka nukentėjusiajai. Į įvykio vietą buvo iškviesta poliocija. Negali pasakyti, dėl ko taip negerai pasielgė. Yra kaltas, su viskuo sutinka. Sugyventinės telefoną išmetė kažkur prie parduotuvės. Nukentėjusiajai žalą atlygino. Atlygino žalą ir Valstybinei ligonių kasai.

3. Kaltinamajam prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pripažinus esmines kaltinime nurodytas veikos aplinkybes, prokurorei ir kaltinamajam sutikus, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, be jo pačio prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

4. Nukentėjusioji NKA1 apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad KAL1 pažįsta apie keturis metus, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Kartu augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą. Susituokę nebuvo, bendro turto neturi, butas, kuriame gyvena, priklauso jai. Tarpusavio santykiai buvo geri iki 2025 m. rugsėjo mėnesio, kai ji sužinojo, jog KAL1 turi meilužę. Gyvenimo draugas stipriai pasikeitė, ėmė dažnai pyktis, tačiau fizinio smurto jos atžvilgiu jis nenaudojo. Jos manymu KAL1 alkoholiu piktnaudžiavo ir dėl to tarp jų kildavo žodiniai konfliktai, nes ji alkoholio nevartoja visiškai. Gimus dukrai, po keleto mėnesių KAL1 susirgo depresija ir jam buvo paskirtas gydymas. Pastarasis gydėsi tik pusę metų laiko, gydymą nutraukė, ėmė daugiau vartoti alkoholio, daugiau laiko leisdavo ne su šeima, su kuo, nežino. Jų santykiai nuo 2026 m. kovo mėnesio buvo nutrūkę. KAL1 į namus grįždavo retai, gyveno pas draugę. 2026-04-10 apie 21.00 val., jis atėjo į butą stipriai girtas. Prašėsi leisti permiegoti, nes susipyko su drauge, sakė, kad niekaip netrukdys nei jai, nei dukrai. Ji leido permiegoti naktį. Ji miegamajame su dukra telefone žaidė internetinį žaidimą, kas nepatiko KAL1, nes šis ėmė priekaištauti, kad tą žaidimą ji žaidžia su svetimais žmonėmis, o jam, atėjusiam, nerodo dėmesio. Po to KAL1 atsisėdo ant grindų, sulenkė abi kojas ir ėmė galvą daužyti į kelius. Paprašytas to nedaryti, jis atsisėdo ant sofos ir galvą daužė į stalą, o vėl paprašytas taip nedaryti ir eiti miegoti, bei palydėjus į kambarį, šis kambaryje atsisėdo ant grindų ir daužė galvą į duris. Po dešimties minučių KAL1 atėjo į kambarį, kuriame ji buvo su dukra ir iš karto, tik įėjęs, paėmė jos telefoną. Ji ramiai prašė grąžinti telefoną, tačiau KAL1 negrąžino, laikė abiem rankomis prie savęs, telefono neatidavė, įsidėjo į kelnių kišenę ir nuėjo į vonios kambarį. Ji nesivijo KAL1 ir jėga telefono nemėgino atimti. Praėjus porai minučių dukra pasiprašė į tualetą ir jos abi nuėjo į vonią. Tuo metu KAL1, sėdėdamas ant vonios krašto, kažką darė jos telefone. Ji pasodinusi dukrą ant naktinio puoduko, ištiesė ranką link KAL1 ir paskė, kad šis atiduotų telefoną. Matė iš KAL1 veido išraiškos, kad jis agresyvėja ir dar kartą pakartojo, kad atiduotų telefoną, bet jis pasakęs, jog nenori to, bet dabar tai jau bus ir smogė kumščiu jai į galvą. Po suduoto smūgio ji lenkėsi prie dukros, kad pakelti ją nuo puoduko ir išleisti iš vonios, kad KAL1 tyčia ar netyčia jos kaip nors neužgautų, KAL1 kumščiais smūgiavo jai į veidą ir galvą. Ji pastatė dukrą ir šaukė dukrai bėkti į kambarį. Šaukė daug kartų, o tuo metu KAL1 ištisai smūgiavo jai į veidą ir galvą. Vieną smūgį, jai pasisukus į dukrą, jis pataikė į nosį ir jai ėmė iš burnos ir nosies bėgti kraujas. KAL1 jai sudavė smūgius kumščiais į galvą ir veidą, sudavė ne mažiau dešimties smūgių. Pasiėmusi dukrą, ji išbėgo į laiptinę ir ėmė skambinti kaimynams į duris. Tuo metu KAL1 bėgo iš buto su jos telefonu ir ji jį laiptinėje sugriebė už rūbų, sulaikė ir prašė atiduoti telefoną, bet jis pasakęs, kad jam dar reikia patikrinti telefoną, išbėgo. Kaimynai gyvenantys bute Nr. (duomenys neskelbtini), iškvietė policiją ir medikus, kurie ją su dukra nuvežė į ligoninę. Gydytojai nustatė nosies kaulų lūžį. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai rado jos telefoną visiškai sudaužytą, kur rado nežino. Telefoną pirko prieš penkis metus. Eur. Šiai dienai jo vertė 600 Eur (1 tomas, b.l. 38-39).

5. 2026-06-10 papildomos apklausos metu nukentėjusioji NKA1 paaiškino, kad civilinio ieškinio nereikš, kadangi KAL1 dėl sudaužyto mobiliojo ryšio telefono "iPhone 12" padarytą turtinę žalą pilnai atlygino ir ji jam neturi jokių turtinių pretenzijų (1 tomas, b.l. 42).

6. Iš 2026-04-11 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2026-04-10, apie 21.00 val. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusioji NKA1 nurodė, kad sugyventinis KAL1 daug kartų kumščiais sudavė jai į veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir su vaiku išbėgo prašyti kaimynų pagalbos. Kaimynai LUD1 ir LUD2 paaiškino, kad jiems būnant namuose į duris pasibeldusi kaimynė pranešė, kad prieš ją smurtavo draugas, todėl jie paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. NKA1 nustatytas 0,00 blaivumas (1 tomas, b.l. 13-16).

7. Iš 2026-04-11 įvykio vietos apžiūros prokolo su fotolentele matyti, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje yra daugiabutis, devynių aukštų, prie šio namo laiptinės durų ant kurių yra užrašas "(duomenys neskelbtini)" ant grindinio aptiktas pakitusios formos mobiliojo ryšio telefonas, kuris paimtas ir supakuotas pakete Nr. SH0325541. Apėjus namą ir įėjus į laiptinę ant kurios durų yra užrašas "(duomenys neskelbtini)", trečiame aukšte, nuo laiptų kairėje pusėje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą priešais duris yra koridorius, jo gale yra įėjimai į svetainės ir miegamojo kambarius. Koridoriaus galo kairėje pusėje yra durys į vonios kambarį, kuriame išmėtyti įvairūs daiktai, ant grindų ir ant skalbimo mašinos yra dėmių panašių į kraują. Įvykio vietoje daugiau tyrimui reikšmingų daiktų nepaimta (1 tomas, b.l. 19-20, 22-32)

8. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2026-04-10 LUD1 pranešė, kad į jos namus atėjo prašyti pagalbos sumušta moteris, kuriai kraujuoja iš lūpos, nosis prakirsta. Atėjo su mažamečiu vaiku. Moters sugyventinis pabėgo su nukentėjusiosios telefonu (1 tomas, b.l. 118-122).

9. Iš 2026-04-10 – 2026-04-11 asmens apžiūros prokolo su fotolentele matyti, kad NKA1 veido dešinėje pusėje yra patinimas, kuris prasideda ties smilkiniu ir tęsiasi iki apatinio žandikaulio, virš lūpos, dešinėje pusėje yra kraujuojanti žaizda, lūpoje yra patinimas ir kraujuojantys nubrozdinimai, kraujuojantys nubrozdinimai yra kaktoje, kaklo dešinėje ir kairėje pusėse, kairėje veido pusėje yra patinimas (1 tomas, b.l. 71-72, 75-78).

10. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados G284/2026(03) matyti, kad NKA1 padarytas nosies kaulų lūžimas su lūžgalių poslinkiu į dešinę, kraujosruvos viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nosies srityje, kairės akies apatinio voko srityje. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku. Dėl nosies kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), todėl NKA1 sužalojimai yra nesunkaus seikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b.l. 86-87).

11. 2026-06-08 Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 578,81 Eur žalą už nukentėjusiajai NKA1 suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 tomas, b.l. 98-100).

12. Iš 2026-05-19 – 2026-05-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pareigūnų darytas vaizdo įrašas "8ca09c97c63c3cb503444485ca2184e4", kuriame vaizdas fiksuotas 2026-04-10, nuo 22:03:53 val., matyti kaip pareigūnai atvyksta prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje ir eidami ieškoti laiptinės, kurioje randasi butas Nr. (duomenys neskelbtini), ties kažkuria namo laiptine ant grindinio aptinka sudaužytą mobiliojo ryšio telefoną, kurį nufotografuoja, paima ir eina aplinkui namą ieškodami reikiamos laiptinės, kadangi įėjimai į namą yra išdėstyti aplinkui. Ateina prie laiptinės, prie kurios stovi GMP automobilis, iš kurio išlipa medikai ir kartu su pareigūnais įeina į laiptinę. Pareigūnus ir medikus pasitinka vyras, pagal tyrimo duomenis, LUD2 gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad moteris su vaiku yra jo bute. Pareigūnams įėjus į butą, kambaryje, pagal tyrimo duomenis LUD1 prižiūri mažametę NKA1 dukrą, NKA1 sėdi ant lovos, matosi, kad sumuštas veidas, sužalota nosis, jos vilkimo džemperio priekinė dalis kruvina. Pareigūnė aiškinasi įvykio aplinkybes. Pareigūnė aprengia mažametę NKA1 dukrą, o pareigūnas alkotesteriu patikrina ir nustato, kad nukentėjusioji blaivi. Pokalbio metu su pareigūnu NKA1 nurodo, kad sugyventinis smūgius sudavė tik į veidą ir galvą, smūgių sudavė daug, ne mažiau kaip dešimt (1 tomas, b.l. 123-124).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

13. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. 13.1. Vertinant žmogaus elgesį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą, baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, kurį sudaro tokie elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Tik šių elementų visuma leidžia pripažinti pavojingą veiką nusikalstama. Baudžiamosios teisės doktrinoje nusikalstamos veikos sudėties dalyku laikomi konkretūs materialaus pasaulio daiktai, kuriuos veikiant padaroma žala teisiniams gėriams ar keliama tokios žalos grėsmė. Tačiau nusikaltimo dalyko ir objekto negalima tapatinti, nes dalykas – materiali teisinio gėrio išraiška realiame pasaulyje. Padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, nusikalstama veika nukreipiama į žmogų, jo kūną, sukeliant padarinius ne daiktui, o asmeniui, kuris baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje vadinamas nukentėjusiuoju. Objektyvioji nusikaltimo pusė – tai išorinė pavojingo kėsinimosi, kuriuo pažeidžiami baudžiamojo įstatymo saugomi teisiniai gėriai, pasireiškimo pusė. Nesunkus sveikatos sutrikdymo objektyviosios pusės būtinieji požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) negatyvūs padariniai; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir atsiradusių padarinių. Veika, kaip objektyvusis nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymis, kiekvienu atveju pasireiškia skirtingai ir apima dvi išorines žmogaus elgesio pasireiškimo formas: aktyviąją ir pasyviąją. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek ir neveikimu, tačiau dažniausiai ši veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, nes smurtavimas nukentėjusiojo atžvilgiu yra ne tik nusikaltimo padarymo būdas, bet ir tikslas. Priežastinis ryšys baudžiamosios teisės doktrinoje apibūdinamas kaip toks santykis tarp reiškinių, kuriam esant vienas reiškinys ar sąveikaujančių reiškinių visuma (priežastis) sukelia ir nulemia kitą reiškinį (pasekmę). Pažymėtina, kad priežastinis pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių ryšys laikomas objektyviuoju nusikalstamos veikos sudėties požymiu, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už nesunkų sveikatos sutrikdymą, būtina nustatyti, kad tarp jo veikos ir nukentėjusiajam sukeltų aukščiau darbe aptartų padarinių yra tiesioginis ir dėsningas priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis yra materialioji, juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys yra laikomas būtinuoju nusikalstamos veikos požymiu. Kiti nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties objektyviosios pusės požymiai – padarymo būdas, panaudoti įrankiai ir priemonės nėra būtini nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nes neįtvirtinti BK 138 str. 1 d. dispozicijoje ir laikomi fakultatyviaisiais požymiais, neturinčiais reikšmės kvalifikavimui, tačiau į juos teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiesiogine tyčia, kai asmuo suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali ją sutrikdyti ir norėjo taip elgtis 14. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas KAL1 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui – sugyventinei, pasitvirtino. Nustatyta, kad 2026-04-10, apie 22.00 val., KAL1 , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kumščiais sudavė ne mažiau dešimt smūgių sugyventinei NKA1 į veidą ir galvą, tuo padarydamas nosies kaulų lūžimą su lūžgalių poslinkiu į dešinę, kraujosruvas viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nosies srityje, kairės akies apatinio voko srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais nukentėjusiosios apklausos protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime, kitų objektų apžiūros protokole bei specialisto išvadoje. 15. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo KAL1 veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui – sugyventinei požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas

16. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

17. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

18. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsniu 1 dalies 2 ir 3 punkai), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

19. Kaltinamasis KAL1 padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo KAL1 asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau teistas, paskutinis teistumas susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimu (1 tomas, b.1. 137-141), baustas administracine tvarka, baudos nėra sumokėjęs (1 tomas, b.1. 135), vykdo individualią veiklą.

20. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam KAL1 už apysunkio nusikaltimo padarymą skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

21. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

22. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

23. Įvertinus tai, kad KAL1 padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės ribos. Nustatyta, kad kaltinamis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertino savo veiksmus ir dėl jų gailėjosi, atlygino padarytą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams be intensyvios priežiūros. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam skirtinos BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 6 punktuose numatytos pareigos – dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įvykdė smurtinį nusikaltimą – 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

24. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 578,81 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b.l. 98-100). Civilinė ieškovė 2026-09-11 rašte nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio, jo atsisakymo pasekmės žinomos, nes KAL1 žalą atlygino (2 tomas, b.l. 42-43). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio nutrauktinas. 25. Nukentėjusioji NKA1 civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė.

Dėl kitų klausimų

26. Kaltinamajam KAL1 ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b.l. 184-186), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikintina. 27. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su viena DVD laikmena priklijuotas prie 1-ojo tomo viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301, 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini) , pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir KAL1 paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 ir 6 punktais, KAL1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio, bei 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas su viena DVD laikmena priklijuotas prie 1-ojo tomo viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus