- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1058-459/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22573-2025-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Trečiasis asmuo
- A. K., L. S., R. N., L. K., V F
- Ieškovas
- M. L., T. N. L.
- Atsakovas
- T. K., E. K., Lietuvos Respublikai, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. L. ir T. N. L. ieškinį atsakovams T. K., E. K. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai patikėtinės Kauno miesto savivaldybės, tretieji asmenys L. S., A. K., R. N., L. K., V F. J., R. A., M. T., K. K., T. K., G. C., T. K., D. N., R. S., L. A., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų M. L. ir T. N. L. ieškinį atsakovams T. K., E. K. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai patikėtinės Kauno miesto savivaldybės, tretieji asmenys L. S., A. K., R. N., L. K., V. F. J., R. A., M. T., K. K., T. K., G. C., T. K., D. N., R. S., L. A., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
Ieškovai teismo prašo nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Inventora“ matininko P. N. parengtą 2025-11-04 žemės sklypo planą taip: ieškovams M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrai paskirti naudotis 106 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta raidėmis A1; A₂; A₃ (raudona spalva); atsakovams T. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendrai paskirti naudotis 42 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta raidėmis B1; B₂ (mėlyna spalva); ieškovams M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams T. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei Lietuvos Respublikai bendrai paskirti naudotis 1231 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta raide C (geltona spalva). Priteisti ieškovams iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Tretieji asmenys A. K. ir K. K. nėra ginčo žemės sklypo bendraturčiai, tačiau naudojasi valstybei nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Tretieji asmenys buvo pradėję jų naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimo nuosavybėn procedūrą. 2025 m. gruodžio 8 d. jie sumokėjo valstybei už perduodamą žemės sklypo dalį, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2025 m. gruodžio 15 d. informavo, kad valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties dokumentai perduoti notarui.
Notaras buvo paskyręs sandorio sudarymo laiką 2026 m. sausio 9 d., tačiau informavo, kad dėl Nekilnojamojo turto registre esančio įrašo sandorio patvirtinti negali. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2026 m. sausio 12 d. raštu informavo, kad žemės sklypo dalies pardavimas sustabdomas iki teisminių procesų pabaigos.
Tretieji asmenys A. K. ir K. K. 2026 m. kovo 31 d. kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą, prašydami leisti jiems sudaryti notarinę valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį su Lietuvos Respublika. Prašymą grindė tuo, kad administracinės žemės įsigijimo procedūros iš esmės yra baigtos, už žemę sumokėta, tačiau notarinio sandorio negalima sudaryti dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto juridinio fakto apie iškeltą civilinę bylą bei Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo sustabdyti žemės sklypo dalies pardavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi trečiųjų asmenų prašymo netenkino. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
Teismas nustatė, kad tretieji asmenys nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą neturi, tačiau faktiškai naudojasi Lietuvos Respublikai priklausančia jo dalimi. Teismas taip pat nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2026 m. sausio 12 d. sustabdė šios žemės sklypo dalies pardavimą iki teisminių procesų pabaigos.
Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimti sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat išaiškino, kad teismas leidimus atlikti tam tikrus veiksmus išduoda teisės aktuose nustatytais atvejais, tačiau teismo leidimas sudaryti tokio pobūdžio notarinį sandorį teisės aktuose nėra numatytas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti trečiųjų asmenų prašymą leisti jiems sudaryti notarinę valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį su Lietuvos Respublika.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Trečiasis asmuo A. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti jiems sudaryti notarinę valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį su Lietuvos Respublika. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nurodo, kad ginčo dėl jų naudojamos ir išperkamos žemės sklypo dalies nuosavybės šioje civilinėje byloje nėra, o valstybinės žemės sklypo dalies perleidimas jiems neturėtų įtakos nei nagrinėjamos bylos procesui, nei būsimo teismo sprendimo priėmimui.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino jų prašymo esmę ir jį vertino kaip prašymą išduoti teismo leidimą CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Jie nurodo, kad jų prašymo tikslas buvo ne gauti įstatyme numatytą teismo leidimą sudaryti sandorį, o pašalinti dėl teismo pranešimo viešojo registro tvarkytojui kilusią kliūtį sandoriui sudaryti.
Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre juridinis faktas apie iškeltą civilinę bylą įregistruotas pirmosios instancijos teismo pranešimo pagrindu. Jų vertinimu, šio įrašo tikslas yra išviešinti ginčo dėl nekilnojamojo daikto faktą, tačiau jis kartu sukėlė disponavimo turtu apribojimą. Apeliantai mano, kad bylą nagrinėjantis teismas gali nustatyti savo pranešimo bei civilinės bylos iškėlimo fakto taikymo ribas ir šiuo atveju konstatuoti, kad jis neriboja disponavimo valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nėra priėmęs atskiro procesinio sprendimo, kuriuo būtų uždraudęs perleisti žemės sklypą, todėl, jų nuomone, nėra teisinio pagrindo neleisti užbaigti jau pradėtos valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimo procedūros.
Atsiliepimas
Ieškovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo nutraukti apeliacinį procesą, nurodydami, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nutartis pagal įstatymą negali būti atskirojo skundo objektas. Apeliacinio proceso nenutraukus, ieškovai prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Nurodo, kad CPK nenustato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria netenkintas prašymas leisti sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, skundžiama nutartis neužkerta galimybės tolesnei civilinės bylos eigai. Todėl, ieškovų vertinimu, nėra nė vieno CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo skųsti šią nutartį atskiruoju skundu.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturi kompetencijos išduoti leidimo sudaryti notarinį sandorį, kai tokio leidimo išdavimas nėra numatytas CK, CPK ar kituose teisės aktuose.
Šalies argumentai
Ieškovų teigimu, kliūtį trečiųjų asmenų siekiamam sandoriui sudaryti lemia ne skundžiama nutartis, o galiojantis ir nepanaikintas Nacionalinės žemės tarnybos 2026 m. sausio 12 d. sprendimas sustabdyti žemės sklypo dalies pardavimą iki teisminių procesų pabaigos.
Nesutinka su apeliantų argumentu, kad žemės sklypo dalies perleidimas neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai. Jų vertinimu, tretiesiems asmenims įgijus nuosavybės teisę į dalį ginčo žemės sklypo, pasikeistų jo bendraturčių sudėtis, dėl to reikėtų keisti trečiųjų asmenų procesinę padėtį, tikslinti ieškinį ir rengti naują naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą.
Atsiliepimas
Prašo priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
k o n s t a t u o j a : Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti apskųstos atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) CPK nustatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, tačiau motyvai dėl tokių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
Taigi įstatymų leidėjas galimybę tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus skųsti atskirai nuo galutinio teismo procesinio sprendimo sieja su bent viena iš CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų. Nesant nė vienos iš jų, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti savarankiškas apeliacinio apskundimo objektas.
Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi išspręstas trečiųjų asmenų nagrinėjamos civilinės bylos procese pateiktas prašymas leisti jiems sudaryti notarinę valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį su Lietuvos Respublika. CPK nėra įtvirtinta speciali teisės norma, nustatanti galimybę atskiruoju skundu apskųsti nutartį, kuria toks prašymas netenkintas, todėl nagrinėjamu atveju nėra CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto savarankiško nutarties apskundimo pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo. Teismo nutartimi, užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, laikytinas toks procesinis sprendimas, dėl kurio tolesnis procesas konkrečioje byloje tampa negalimas. Tuo tarpu skundžiama nutartimi civilinė byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo neužbaigta, ieškovų pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai neišspręsti ir nėra sudaryta procesinių kliūčių pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti bylą bei išspręsti šalių ginčą iš esmės.
Trečiųjų asmenų nurodoma aplinkybė, kad jie dėl susiklosčiusios situacijos negali užbaigti jų naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimo procedūros, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis užkerta galimybę tolesnei nagrinėjamos civilinės bylos eigai. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiųjų asmenų nurodoma kliūtis sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį atsirado dar iki skundžiamos nutarties priėmimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2026 m. sausio 12 d. informavo, kad žemės sklypo dalies pardavimas sustabdomas iki teisminių procesų pabaigos. Be to, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nenustatė draudimo disponuoti ginčo žemės sklypu, neapribojo trečiųjų asmenų ar žemės sklypo savininko materialiųjų teisių ir nesprendė nuosavybės teisės į valstybinės žemės sklypo dalį atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas šia nutartimi išsprendė tik nagrinėjamos civilinės bylos procese pateiktą trečiųjų asmenų prašymą. Aplinkybė, kad juridinis faktas apie nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas pirmosios instancijos teismo pranešimo pagrindu, šios išvados taip pat nekeičia. Juridinis faktas registre įregistruotas iki skundžiamos 2026 m. balandžio 13 d. nutarties priėmimo, todėl nėra šia nutartimi nustatytas procesinis suvaržymas.
Sprendžiant, ar konkreti pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti savarankiškas apeliacinio apskundimo objektas, pirmiausia vertintinos CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, o ne tai, ar atskirojo skundo argumentai galėtų sudaryti pagrindą abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ar pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė jos apskundimo atskiruoju skundu galimybę, nesudaro pagrindo kitaip vertinti procesinio sprendimo apskundimo teisės. Procesinio sprendimo galimybę būti apeliacinio apskundimo objektu lemia įstatyme nustatytos sąlygos. Todėl teismo procesiniame sprendime klaidingai nurodyta jo apskundimo tvarka negali sukurti proceso dalyviui procesinės teisės, kurios įstatymas nesuteikia.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, nes tokios galimybės CPK nenustato, ir ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Konstatavus, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, nėra teisinio pagrindo vertinti atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas procesinis sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens atskirąjį skundą priėmė ir perdavė jį kartu su byla apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad apskųsta nutartis pagal įstatymą negali būti atskirojo skundo objektas, pradėtas apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas pagal trečiųjų asmenų atskirąjį skundą nutraukiamas, ieškovų prašymas dėl šiame apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstinas. Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, atsižvelgiant į galutinį bylos procesinį rezultatą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal trečiojo asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-904-1126/2026. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.