- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-1258-459/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-15001-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė E. M. ir akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
2026 m. birželio 4 d. teisme gautas pareiškėjo P. V. pareiškimas (skundas) dėl antstolės E. M. veiksmų. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės E. M. vykdomais priverstinio vykdymo veiksmais (priemonėmis) vykdomosiose bylose, dėl to prašoma šių veiksmų sustabdymo, skubių apsaugos priemonių taikymo ir grąžinti iš pensijos sutarties išmokos nurašytas lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2026 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) dėl antstolės veiksmų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pirmiausia pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Antstoliui visiškai ar iš dalies atsisakius patenkinti skundą, jis kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla perduodamas kompetentingam apylinkės teismui. Tiesiogiai į teismą asmuo gali kreiptis CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, kai antstolis skundo per įstatyme nustatytą terminą neišnagrinėja arba, jo visiškai ar iš dalies netenkinęs, neperduoda skundo teismui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2026 m. birželio 1 d. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų pateikė tiesiogiai teismui, prieš tai nepasinaudojęs CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta privaloma išankstine skundo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo pateiktame dokumente buvo įkeltas antstolės patvarkymo fragmentas, iš jo turinio matyti, jog anksčiau antstolei pateiktas pareiškėjo dokumentas buvo vertintas kaip prašymas, o ne skundas dėl konkretaus antstolės procesinio veiksmo.
Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta CPK 510 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant pareiškėjas turėtų teisę su skundu dėl antstolės veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą. Dėl to pareiškėjo skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 510 straipsnio 2 dalies pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti jo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo kitam teisėjui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos. Nurodo, kad visus skundus pirmiausia pateikia antstolei ir tik jai jų neišnagrinėjus ar neatlikus pareiškėjo pageidaujamų veiksmų kreipiasi į teismą. Pareiškėjas teigia, kad ir nagrinėjamu atveju pirmiausia kreipėsi į antstolę, o tik vėliau – į teismą, todėl priešinga pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka faktinių aplinkybių.
Pareiškėjas taip pat kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo ir nurodo, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Šiuos argumentus jis iš esmės grindžia teisėjos ankstesniais jam priimtais procesiniais sprendimais, jos dalyvavimu nagrinėjant kitas su pareiškėju susijusias bylas ir, pareiškėjo vertinimu, netinkamu jo procesinių dokumentų bei įrodymų vertinimu.
Pareiškėjo teigimu, nurašytos lėšos buvo skirtos jo pragyvenimui, todėl jų nurašymas pažeidžia proporcingumo ir socialinio teisingumo principus.
k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimą (skundą) atsisakyta priimti nesilaikius išankstinės skundo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
CPK 510 straipsnyje nustatyta speciali antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarka. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą.
CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolis skundą išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis visiškai ar iš dalies atsisako skundą patenkinti, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Tiesioginis asmens kreipimasis į teismą galimas CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – kai antstolis per nustatytą terminą skundo neišnagrinėja arba, visiškai ar iš dalies jo netenkinęs, skundo su patvarkymu ir vykdomąja byla teismui neperduoda. Taigi teisė tiesiogiai pateikti teismui skundą atsiranda ne vien dėl to, kad asmuo iki kreipimosi į teismą bendravo su antstoliu ar jam teikė prašymus, bet tada, kai antstoliui pirmiausia buvo pateiktas būtent CPK 510 straipsnio prasme skundas dėl konkretaus jo procesinio veiksmo ar atsisakymo jį atlikti.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti procesinį dokumentą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad visais atvejais pirmiausia kreipiasi į antstolę ir tik vėliau – į teismą. Vis dėlto vien toks pareiškėjo teiginys nepatvirtina, kad būtent 2026 m. birželio 1 d. teismui pateiktas skundas arba tapataus turinio skundas dėl jame ginčijamų konkrečių antstolės veiksmų prieš tai buvo pateiktas antstolei CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo pateiktą antstolės patvarkymo fragmentą ir nustatė, kad antstolės kontoroje anksčiau gautas pareiškėjo dokumentas pagal jo turinį buvo prašymas, kuriuo konkretus antstolės procesinis veiksmas nebuvo skundžiamas. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia duomenų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 510 straipsnio taikymo prasme nėra tapačios situacijos, kai asmuo pateikia antstoliui bendro pobūdžio prašymą atlikti tam tikrus veiksmus ar pateikia paaiškinimus ir kai asmuo apskundžia konkretų antstolio procesinį veiksmą ar atsisakymą tokį veiksmą atlikti. Būtent pastaruoju atveju antstoliui atsiranda pareiga skundą išnagrinėti CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir, jo netenkinus, perduoti skundą teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė konkretaus skundo, iš kurio būtų galima nustatyti, kad prieš kreipdamasis į teismą jis antstolei buvo apskundęs tuos pačius procesinius veiksmus ir pareiškęs tuos pačius reikalavimus, kurie nurodyti 2026 m. birželio 1 d. teismui pateiktame procesiniame dokumente. Taip pat nepateikta duomenų, kad antstolė tokio skundo būtų neišnagrinėjusi per įstatyme nustatytą terminą arba, jo netenkinusi, neperdavusi teismui. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo privalomos išankstinės skundo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, atmestinas kaip nepatvirtintas bylos duomenimis.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, o skundžiama nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo. Šiuos teiginius pareiškėjas grindžia, be kita ko, ankstesniais jo atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais, kitų bylų nagrinėjimo aplinkybėmis ir nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu jo procesinių dokumentų bei nurodytų aplinkybių vertinimu.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl antstolės veiksmų, kartu pareiškė nušalinimą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjams. Šis procesinis klausimas buvo išspręstas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. birželio 10 d. nutartimi, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo atmestas, konstatavus, kad jis grindžiamas abstrakčiomis prielaidomis, nepateikiant konkrečių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti teisėjų nešališkumu.
Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja tuos pačius bendro pobūdžio teiginius dėl teismo ir teisėjos šališkumo, tačiau nenurodo naujų konkrečių aplinkybių, kurios nebūtų buvusios nurodytos sprendžiant nušalinimo klausimą ir kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja negalėjo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimo. Vien pareiškėjo nesutikimas su teisėjos anksčiau priimtais procesiniais sprendimais, jo procesinių dokumentų vertinimu ar aplinkybė, kad ta pati teisėja nagrinėjo kitus su pareiškėju susijusius procesinius klausimus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjo šališkumą ar neteisėtą teismo sudėtį.
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.