- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-04
- Bylos Nr.
- eII-746-729/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-6-3-16460-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- M. T., Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei, dalyvaujant pareiškėjui M. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-06-25 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6838-2026 (ROIK: 26303137918).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2026-06-25 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6838-2026 (ROIK: 26303137918) M. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis 2026-05-24 16.36 val. Klaipėdos rajono sav. krašto keliai Jakai–Dovilai–Laugaliai, 5,400 km, vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas kelio ženklinimo 1.1 p. „Siaura ištisinė“ kelio ženklinimo linijos reikalavimus. Tokiais savo veiksmais M. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 140.7 punktą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas M. T. skundas, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, o netenkinus šio prašymo, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti priimtą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti ją iki minimumo. Skunde nurodo, jog neginčija aplinkybės, jog tam tikru momentu atliko priekyje važiavusių motociklininkų apvažiavimo manevrą ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tačiau nesutinka, kad kirto ištisinę liniją. Administracinio nusižengimo protokole ir tarnybiniame pranešime pareigūnas nurodė, kad įvykis buvo filmuojamas pareigūno „body“ ir tarnybinio automobilio priekine vaizdo ir garso registratoriais. Visgi bylos medžiaga patvirtina, kad šis vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas ir šiuo metu jo nėra. Nutarime taip pat nurodyta, kad byloje yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas jo bendravimas su pareigūnais iš karto po sustabdymo, tačiau šis pokalbis vyko netikėtos policijos kontrolės situacijoje, emocinio streso metu, prieš tai nesusipažinus su jokiais objektyviais įrodymais. Jo paaiškinimas, kad išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir aplenkė kitus motociklininkus, negali būti sutapatinamas su prisipažinimu, kad jis sąmoningai kirto būtent ištisinę kelio ženklinimo liniją. Išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą savaime nereiškia KET 140.7 punkto pažeidimo – lemiamą reikšmę turi tikslus manevro pradžios taškas ženklinimo atžvilgiu, ko patvirtinti nebeįmanoma, nes vaizdo įrašas neišsaugotas, byloje nėra apklausti priekyje važiavę motociklininkai, kurie buvo tiesioginiai įvykio liudytojai ir galėjo pateikti objektyvius parodymus apie manevro tikslią vietą ir kelio ženklinimą toje vietoje. Jeigu teismas nepriims sprendimo nutraukti teiseną, prašoma atsižvelgti į teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą – pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bendrovėje dirba beveik 200 darbuotojų, kurių darbo vietos išsidėsčiusios visoje Lietuvoje. Atlikdamas vadovo pareigas, jis nuolat vyksta į skirtingas šalies vietas operatyviai spręsti darbo klausimus, kontroliuoti veiklą ir kt. Teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams iš esmės apribotų jo galimybę efektyviai vykdyti vadovo funkcijas, tiesiogiai paveikdamas įmonės darbuotojų darbo ir pajamų saugumą. Taip pat jis prižiūri savo 85 metų motiną L. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuriai dėl progresuojančios sunkios akių ligos reikalingas nuolatinis medicininis stebėjimas ir gydymas Klaipėdos respublikinėje ligoninėje. Mama neturi galimybės pati nuvykti ir kitų šeimos narių, galinčių jai padėti, nebeturi, ją į gydymą veža jis pats. Jo teisės vairuoti netekimas reikštų, kad mama negalės laiku gauti būtino medicininio gydymo regėjimo išsaugojimui. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisės vairuoti atėmimas yra aiškiai neproporcingas padaryto pažeidimo pobūdžiui ir sukelia neproporcingai didelę žalą tiek jam, tiek nuo jo priklausantiems asmenims ir darbuotojams.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su M. T. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Institucijos nuomone, byloje surinkta pakankamai pagrįstų įrodymų, jog M. T. padarė KET pažeidimą, t. y. vairuodamas motociklą lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją ir tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.7 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai dirbo kelyje, patruliavo su tarnybiniais motociklais, ir patys betarpiškai matė daromą KET pažeidimą; iš karto sustabdė jį padariusį vairuotoją, užregistravo nusižengimo duomenis administracinių nusižengimų registre. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta jokių duomenų, kuriais remiantis kiltų abejonės dėl policijos pareigūnų matytų ir užfiksuotų KET pažeidimo aplinkybių, todėl nėra jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų nurodomomis įvykio aplinkybėmis. Tai, kad šiuo atveju KET pažeidimas nebuvo užfiksuotas vaizdo fiksavimo priemonėmis, nėra trūkumas, dėl kurio galėtų būti konstatuojama, kad M. T. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių. Šioje byloje įrodymai užfiksuoti policijos pareigūno M. J. tarnybiniame pranešime, vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas policijos pareigūno ir M. T. bendravimas. Institucijos nuomone, M. T. galėjo ir privalėjo įvertinti savo, kaip vairuotojo, veiksmus, privalėjo elgtis atsakingai, vairuoti saugiai, nepažeisti KET, todėl už nusižengimo padarymą dėl paskirto administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės kylančias pasekmes privalo prisiimti ir ateityje vairuoti nekeldamas grėsmės eismo saugumui, nepažeisdamas kelių eismo taisyklių. Institucijos nuomone, skundžiamu nutarimu M. T. paskirta administracinė nuobauda yra adekvati administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Institucijos nuomone, M. T. skunde nenurodyta jokių ypatingų, išimtinių, ar itin reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą.
Pareiškėjas M. T. teismo posėdžio metu parodė, jog anksčiau niekada nėra baustas už tokio pobūdžio nusižengimą. Šiuo atveju jis motociklu važiavo su savo žmona, prieš jį važiavimo du motociklininkai, kurie, jo nuomone, vairavo chuliganiškai, vienu metu pradėjo staigiai stabdyti ir jis, siekdamas išvengti staigaus stabdymo, spontaniškai nusprendė tuos motociklininkus aplenkti. Kadangi motociklininkai važiavo šachmatais, jam nebuvo galimybės jų aplenkti toje pačioje kelio juostoje, todėl jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Įsivaizduoja vietą, kurioje įvyko lenkimas, tačiau ar ten buvo ištisinė eismo juosta – neprisimena. Nagrinėjant bylą Institucijoje, su nusižengimo padarymu nesutiko, kadangi taip jam patarė pasirinktas advokatas, o pats dar ir posėdyje dalyvauti ir žodžiu viską paaiškinti negalėjo, nes buvo išvykęs. Įsigilinęs į visas aplinkybes, dabar su padarytu nusižengimu sutinka, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Teisė vairuoti transporto priemones ja reikalinga dėl darbinių aplinkybių – jis dirba didelėje įmonėje, kuri prižiūri šviesolaidinį ir varinį telekomunikacinį tinklą visoje Lietuvoje; kartą per mėnesį jis apvažiuoja darbuotojus, vertina jų įdirbį, bonusavimo sistemą, todėl negali tris mėnesius nevažiuoti pas darbuotojus į jų darbo vietas. Taip pat jis liko vienas šeimoje, kuris prižiūri senyvo amžiaus didelių sveikatos problemų turinčią mamą, kurią iš (duomenys neskelbtini) veža į gydymo įstaigas Klaipėdoje.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas, patikrinęs skundžiamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-06-25 nutarimo pagrįstumą, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vaizdinę medžiagą ir teismo posėdžio metu duoti paties M. T. parodymus, konstatuoja, jog pripažinta, kad M. T. yra tinkamas nusižengimo subjektas, o jo padarytoje veikoje yra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai.
Nors pateiktu skundu M. T. ginčijo kaltę dėl padaryto nusižengimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas kaltę visiškai pripažino, teismas konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šios poveikio priemonės terminą.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Teismo vertinimu, M. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei M. T. charakterizuojanti medžiaga. M. T. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – nesant būtinojo reikalingumo, kirsdamas ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkė ta pačia kryptimi važiuojančius motociklus, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Skundžiamu nutarimu pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jau buvo pripažinta tai, jog jis pripažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, M. T. nepateikė ir jokių reikšmingų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jo atžvilgiu visiškai netaikyti ar paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. M. T. prašymas dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo ar jos sušvelninimo iš esmės grindžiamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemonės jam reikalinga vykdant darbines funkcijas bei senyvo amžiaus mamos priežiūrai. Teismo vertinimu, nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens byloje pateikta charakteristika iš esmės yra teigiama, tačiau Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtinta, jog M. T. per pastaruosius penkerius metus net 26 kartus buvo baustas už administracinius nusižengimus susijusius su KET pažeidimais, turi galiojančių nuobaudų, todėl M. T. vertinti kaip ypatingai drausmingą vairuotoją nėra pagrindo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (apsunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės nepaskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-06-25 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6838-2026 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimą ar jį keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o M. T. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo M. T. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-06-25 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14008-2023 (ROIK: 23223822877) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.