Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eduardo Maškevičiaus ir Linos Nainienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. R. gynėjo advokato Z. P. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su E. S., 2026 m. sausio 24 d. apie 12.15 val., (Duomenys neskelbtini) autobusų stoties patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), M. P. trumpam užmigus, E. S. paėmė greta M. P. iš rūbų kišenės ant grindų iškritusį 1 000 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 12 Pro Max“, kurį padavė D. R., ir abu pasišalino. Tokiu būdu, D. R., veikdamas bendrininkų grupe su E. S., pagrobė svetimą M. P. priklausantį 1 000 Eur vertės turtą.

1.1. D. R. kaltinamas ir pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, t. y., kad jis veikdamas bendrininkų grupe su J. Č., laikotarpiu nuo 2026 m. balandžio 22 d. 20.00 val. iki 2026 m. balandžio 24 d. 23.17 val., neasfaltuotoje aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), ir kitose (Duomenys neskelbtini) miesto nenustatytose vietose, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė G. G. laisvę, t. y. 2026 m. balandžio 22 d. 20.00 val. J. Č., D. R., G. G. automobiliu „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (Duomenys neskelbtini), kur D. R. pradėjo mušti G. G., rankomis smūgiavo jam į įvairias kūno sritis, iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną ir reikalavo grąžinti skolą, po to tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2026 m. balandžio 23 d., tikslus laikas nenustatytas, nuvažiavo prie (Duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė G. G. automobilyje „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) J. Č. prožektoriumi smūgiavo G. G. į įvairias kūno sritis, po to kartu su J. Č. rankomis ir kojomis sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau nei po 70 smūgių į įvairias kūno sritis, neteisėtai laikė G. G. automobilio „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje bei dirželiais rišo rankas automobilio salone prie priekinės sėdynės galvos atlošo bei automobilio durelių. Tokiu būdu, D. R., veikdamas bendrininkų grupe su J. Č., mušdamas G. G. į įvairias kūno sritis, padarė jam kraujosruvą aplink kairią akį, blužnies plyšimą su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, dėl ko buvo atlikta blužnies šalinimo operacija, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, ir panaudodamas smurtą laikė G. G. nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas.

1.2. D. R. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2026 m. balandžio 13 d. iki 2026 m. balandžio 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo psichotropinės medžiagos - 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios masė yra 0,361 g (82,1 %), ir šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė savo rūbuose iki kol 2026-04-25, apie 01.50 val., (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Areštinės patalpose, esančiose (Duomenys neskelbtini), šią psichotropinę medžiagą pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Ikiteisminio tyrimo metu D. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2026 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo (-s) 2026 m. balandžio 26 d. nutartimi D. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 24 d. Vėliau šis kardomosios priemonės – suėmimo terminas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo (-s) 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo pratęstas 3 mėnesiams, iki 2026 m. rugpjūčio 24 d. (įskaitytinai).

3. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi kaltinamajam D. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 24 d., motyvuojant tuo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai, t. y. jog jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei trukdyti procesui.

III. Skundo argumentai ir prašymai

4. Skundu apygardos teismui kaltinamojo D. R. gynėjas advokatas Z. P. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir kaltinamajam D. R. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į kitą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Prie skundo pridėtas kaltinamojo mamos 2026 m. rugsėjo 4 d. pareiškimas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Teigia, jog šioje proceso stadijoje kaltinamasis D. R. neginčija duomenų, leidžiančių manyti, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo klausimo. Kaltinamasis nesutinka su teismo išvada, kad jis neturi šeimos ir pastovios gyvenamosios vietos. Nurodo, kad D. R. turi mamą ir patėvį su kuriais jį sieja tamprūs šeiminiai ryšiai. Minėti asmenys šiuo metu rūpinasi D. R., lanko jį suėmimo vykdymo vietoje. Be to, kaltinamasis yra deklaravęs gyvenamąją vieta pas mamą I. R., gyvenančią (Duomenys neskelbtini). Kaltinamojo mama sutinka, kad kardomosios priemonės pakeitimo atveju jos sūnus D. R. gyventų su ja minėtu adresu. Šią aplinkybę patvirtina prie skundo pateiktas I. R. 2026 m. rugsėjo 4 d. pareiškimas.

4.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Tvirtina, kad D. R. viso ikiteisminio tyrimo metu niekam jokio poveikio nedarė ir tyrimui netrukdė, todėl yra pagrindas manyti, jog apylinkės teismo išvada šiuo klausimu yra deklaratyvi. Be to, kaltinamasis turi kur gyventi, jis saistomas tvirtais socialiniais ryšiais (su mama ir patėviu). Advokato vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kardomosios priemonės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam D. R. paskyrus intensyvią priežiūrą, nustatant atitinkamus apribojimus.

5. Atsiliepimų į pateiktą skundą negauta.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, įvertinusi skundžiamą nutartį, skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagą, išklausiusi teismo posėdžio metu gynėjo ir prokurorės išsakytus argumentus, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam D. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino aplinkybes, teisiškai reikšmingas kardomajai priemonei – suėmimui – pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, nei kaltinamojo gynėjo skunde apygardos teismui, nei teismo posėdyje, kuriame šis skundas buvo nagrinėjamas, nebuvo pateikta naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui ir kurios būtų laikomos pagrindu kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės keitimui (švelninimui).

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo, priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

9. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, sprendžia, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis laikytini byloje esantys duomenys, užfiksuoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūrų, daiktų ir kitų objektų apžiūrų, specialisto išvadoje ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Be to, ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma, jog D. R. neginčija duomenų, leidžiančių manyti, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo klausimo. Pirmiau minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti D. R. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą. Taigi apylinkės teismas, vertindamas aptartų duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

10. Suėmimas yra skiriamas (tęsiamas) tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). D. R. kaltinamas padaręs 2 nesunkius, 1 apysunkį nusikaltimus ir 1 sunkų smurtinį nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta vienintelė, t. y. laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.

11. Apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrindai, pagrįstos bylos faktiniais duomenimis.

12. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje. Taigi šio suėmimo taikymo pagrindo konstatavimui nėra privaloma nustatyti faktus, patvirtinančius kaltinamojo polinkį bėgti (slėptis) ar praeityje buvusius jo bandymus vengti dalyvavimo baudžiamajame procese. Pagal EŽTT praktiką, sprendžiant apie bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų turi būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo, ypatingą dėmesį skiriant asmens charakteriui, jo moralei, turimam turtui, ryšiams su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, ir jo tarptautiniams kontaktams (pvz., EŽTT 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas byloje Gabor Nagy prieš Vengriją Nr. 2).

13. Šiuo atveju D. R. kaltinamas padaręs net 4 nusikaltimus, iš kurių 1 vieną sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 135 straipsnio 1 dalis), kaip jau minėta, už šio nusikaltimo padarymą yra numatyta tik griežta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kad D. R. anksčiau teistas už smurtines nusikalstamas veikas, naujus nusikaltimus (už kurių padarymą jam kaltinimai pareikšti šioje baudžiamojoje byloje) padarė atlikinėdamas laisvės apribojimo bausmę, paskirtą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, taip pat vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą jis nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Šios aplinkybės rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė ir atskleidžia jo polinkį nusikalsti, todėl, jei kaltinamojo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų reali griežta laisvės atėmimo bausmė. Vis tik, nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė tiek pagal nacionalinių, tiek pagal tarptautinių teismų formuojamą praktiką nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau suimtasis gali būti paleistas į laisvę, nepaisant gresiančios griežtos bausmės, tik tuo atveju, kai kitos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ir kitomis kardomosiomis priemonėmis gali būti užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija konkrečiu atveju nenustatė.

14. Be to, D. R. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaruoja pas mamą, nėra sukūręs šeimos, Lietuvoje taip pat neturi jokio nekilnojamojo turto. Nors Lietuvoje gyvena kaltinamojo mama bei jo patėvis, jie lanko kaltinamąjį laisvės atėmimų vietų įstaigoje ir, kad jis gali gyventi pas savo mamą, tačiau šie jo šeiminiai ryšiai, juos vertinant kartu su nusikaltimų, dėl kurių galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu (vagystė, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, neteisėtas laisvės atėmimas, sunkus sveikatos sutrikdymas), pavojingumu, sunkumu (1 sunkus nusikaltimas), gresiančia itin griežta laisvės atėmimo bausme, nėra pakankami D. R. pripažinti asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo būti paleistam ir nesumenkina jo bėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos tikimybės. Todėl pirmosios instancijos teismas, gresiančios bausmės griežtumą tinkamai įvertinęs kartu su D. R. socialiniais, šeiminiais, ryšiais ir asmenybe (anksčiau teistas), pagrįstai konstatavo, kad vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikomu suėmimu siekiama užkirsti kelią ne tik kaltinamojo D. R. galimam išvykimui iš šalies, bet ir apskritai jo pasislėpimui nuo teismo ir proceso apsunkinimui, o to užtikrinti netaikant griežčiausių jo laisvės ribojimų, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neįmanoma. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme nėra pradėtas, todėl kaltinamojo D. R. nepertraukiamas dalyvavimas yra būtinas, o tuo tikslu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas esant manymui, kad jis gali bėgti (slėptis) (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), yra pagrįsta ir pateisinama.

15. Nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė – suėmimas, D. R. buvo palikta galioti ir dėl to, jog būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimas konstatuojamas esant BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms, t. y., kai yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama arba jo terminas pratęsiamas, esant bent vienai iš BPK 122 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių sąlygų.

16. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas šį pagrindą nustatė pagrįstai. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. R. kaltinamas nusikalstamas veikas, numatytas 135 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, padaręs bendrininkų grupe, tiek jis, tiek bendrininkas neprisipažįsta nusikaltę, neigia esmines kaltinime nurodytas aplinkybes. Be to, kaip jau minėta šios nutarties 14 punkte, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme nėra pradėtas, kaltinamieji ir nukentėjusysis G. G. teisme nėra apklausti. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje D. R., siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, gali siekti bendrauti su kitu kaltinamuoju. Taip pat gali siekti bendrauti su nukentėjusiuoju, bandydamas padaryti jam poveikį ir taip trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrintų, kad nukentėjusysis būtų apsaugotos nuo galimo poveikio, o tolimesnė baudžiamojo proceso eiga – nuo trukdymo. Pažymėtina, kad D. R., be kita ko, kaltinamas ir pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, kaltinime nurodyta, kad šios veikos padarytos laikotarpiu nuo 2026 m. balandžio 22 d. 20.00 val. iki 2026 m. balandžio 24 d. 23.17 val., o D. R. laikinai sulaikytas 2026 m. balandžio 24 d. Taigi kaltinamojo gynėjo skundo teiginiai apie tai, kad D. R. viso ikiteisminio tyrimo metu niekam jokio poveikio nedarė ir tyrimui netrukdė, todėl yra pagrindas manyti, jog apylinkės teismo išvada šiuo klausimu yra deklaratyvi, šiuo atveju nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis būdamas laisvėje nebandytų trukdyti procesui. Kaip jau minėta, kaltinamasis D. R. po galbūt padarytų nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį G. G., netrukus buvo sulaikytas, po ko jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, taigi iš esmės jis neturėjo galimybės atlikti gynėjo skunde nurodytų veiksmų. Papildomai pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam yra inkriminuojamos ir neteisėto laisvės atėmimo bei smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos – galimai nukentėjusysis dėl jų patyrė tiek fizinę, tiek emocinę žalą. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą manymą, kad nukentėjusysis bijo kaltinamojo, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad jam esant laisvėje nukentėjusysis gali nesijausti saugus, o tai galėtų turėti tiesioginę įtaką jo parodymų turiniui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pagrindas D. R. nustatytas pagrįstai.

17. Svarbu paminėti ir tai, kad pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies nuostatas suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis: bėgs (slėpsis) nuo teismo; trukdys procesui; darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Taigi suėmimo pagrindų vertinimas grindžiamas pakankamo pagrįstumo kriterijumi. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė ir įvertino baudžiamosios bylos duomenis, kurie leido daryti pagrįstas išvadas apie realiai egzistuojančius suėmimo pagrindus – tiek galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo, tiek galimo trukdymo procesui. Taigi, nustatyti suėmimo taikymo pagrindai paneigia gynėjo skundo teiginius, kad konkrečiu atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesne kardomąja priemone. Aptartos aplinkybės suteikė pagrindą apylinkės teismui pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės terminą. Nors skundžiamoje nutartyje detaliai neaptartos kiekvienos iš procesiniame įstatyme numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nebuvo nustatyta. Jų nenustatė ir apygardos teismas. Nagrinėjamu atveju intensyvi priežiūra, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Nors intensyvi priežiūra gali sumažinti kaltinamojo pasislėpimo riziką, tačiau iš esmės neeliminuotų galimybės trukdyti procesui (pvz.: galbūt bendrauti su kitu kaltinamuoju, bandyti bendrauti su nukentėjusiuoju, galbūt tai daryti ir per kitus asmenis) ir iš esmės neužkirstų fizinės galimybės kaltinamajam pasislėpti nuo teismo, kadangi vien kaltinamojo buvimo vietos nustatymas aktualiu metu nėra tam pakankamas. Todėl apygardos teismas, atsižvelgęs į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą bei įvertindamas siekį užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį, taip pat siekiant eliminuoti ar bent sumažinti pasislėpimo, trukdymo procesui grėsmės riziką, neturi pagrindo išvadai, kad šioje proceso stadijoje kaltinamajam D. R. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą galima būtų pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

18. Nors kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė iš esmės varžo jo teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta itin griežta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Kaltinamasis D. R. šioje byloje yra suimtas nuo 2026 m. balandžio 24 d. t. y. 5 mėnesius. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kardomojo kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu. Be to, EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą.

19. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartimi pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas paliekamas galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi kaltinamajam D. R. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 24 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.