Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. birželio 23 d. nuosprendžio (ištaisyto Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. birželio 25 d. ir 2026 m. birželio 26 d. nutartimis dėl padarytų rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo), kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta 50 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. kovo 22 d. 19.10 val. iki 2026 m. kovo 23 d. 14.02 val. (1 para). Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. G. sulaikymo momento. A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 68 straipsnio 1, 2 dalimis, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas automobilis „Mazda Premacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas – automobiliui „Mazda Premacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – panaikintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

A. G. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2026 m. kovo 22 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo automobilį „Mazda Premacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas nestojo (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnams, o 19.10 val. tyrėjui A. A. nustačius A. G. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, jis atsisakė atlikti tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu ir, taip vengė neblaivumo patikrinimo, dėl ko nebuvo baigta neblaivumo tikrinimo procedūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su jam (A. G.) paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir prašo sutrumpinti jos terminą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės kontekste. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo ir prokuroro atsiliepimo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nesutikdama su nuteistojo pozicija, konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistajam A. G. pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei nustatė tinkamą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kuris yra teisingas ir proporcingas. Taigi nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nuosprendį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones trukmės

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas jam skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – užraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams neatsižvelgė į tai, kad jis yra ūkininkas ir netekęs teisės vairuoti transporto priemones tokiam ilgam terminui, jis negalės pasirūpinti savo šeima ir jo šeima liks be pragyvenimo šaltinio.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžia-mojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis, priskiriama teismo prerogatyvai. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo A. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis, įvertinęs tai, kad padarytas nusikaltimas susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, o nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino ir gailėjosi, yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, nebaustas administracine tvarka, uždraudė nuteistajam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Skunde nėra ginčijamas tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas, tačiau teigiama, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per ilgas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę neblaivus ir, stabdomas nestojo policijos pareigūnams, o policijos pareigūnui tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis alkoholio kiekio matuokliu, taip vengė neblaivumo patikrinimo, dėl ko nebuvo baigta neblaivumo tikrinimo procedūra. Kaip matyti iš bylos duomenų, įvykio metu nuteistojo koordinacija buvo akivaizdžiai sutrikusi, tokios būklės vairuodamas jis kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas, būdamas tokioje būsenoje, vairavo automobilį 19.00 val. vakare, stabdomas nestojo policijos pareigūnams, todėl jo elgesys įvykio metu kėlė pavojų ne tik jam pačiam, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, gyvybei, sveikatai ir turtui. Nors jo veiksmais ir nebuvo sukeltos sunkesnės pasekmės, tačiau ši nusikalstama veika yra pavojinga savaime, ir nereikalaujanti padarinių kilimo.

Be to, nors nuteistojo apeliaciniame skunde ir teigiama, jog netekęs teisės vairuoti transporto priemones 3 metų terminui, jis negalės pasirūpinti savo šeima ir jo šeima liks be pragyvenimo šaltinio, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė negali nulemti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo. Šios išvados kontekste visų pirma pažymėtina, kad visas aplinkybes, sietinas su būtinybe pasirūpinti šeimos nariais, A. G. žinojo dar prieš nusikalstamos veikos padarymą. Be kita ko, svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis teisės vairuoti neturėjo, t. y. ją buvo praradęs dar iki šios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai netrukdė jam rūpintis šeima. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad A. G. praeityje buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, paskutinį kartą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. birželio 28 d. nuosprendžiu. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad jis neabejotinai žinojo tokio savo elgesio pasekmes, nes ankstesniu teismo procesiniu sprendimu jam taip pat buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei turto konfiskavimas. Be to, A. G. ir 2018 m. lapkričio 27 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Tad kaip teisę vairuoti anksčiau turėjęs asmuo ir, preziuomuotina, išmanantis Kelių eismo taisykles (toliau – KET), žinojo, kad dėl tokio elgesio jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės, tame tarpe ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones praradimas dar ilgesniam terminui. Taigi ne kas kitas, o jis pats yra kaltas dėl to, kad pablogino savo ir savo šeimos narių padėtį. Be to, apelianto ir jo šeimos interesams negali būti suteiktas prioritetas prieš visos visuomenės narių interesus, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas bei paveiktas, jog ateityje jis susilaikytų nuo neteisėto veikimo.

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labai svarbu atsižvelgti į tai, kad A. G. transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės. Byloje esančiais duomenimis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones A. G. jau buvo atimta Tauragės apylinkės Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. birželio 28 d. nuosprendžiu. Visa tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo, kad A. G. elgiasi neatsakingai, sistemiškai ir piktybiškai, aiškiai ignoruoja savo kaip vairuotojo pareigas, kurių tinkamas vykdymas užtikrina tiek paties vairuotojo, tiek aplinkinių saugumą, taigi, tokiais savo veiksmais kelia didelę grėsmę tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Taigi, įvertinus A. G. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad uždraudimas A. G. naudotis specialia teise 3 metų terminui bent minimaliai užtikrins baudžiamojo poveikio priemonės teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas apriboja nuteistojo galimybę pasirūpinti šeima. Neabejotina, jog teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas nuteistajam sukelia tam tikrų neigiamų nepatogumų, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą, taip sumenkinant visuomenės saugumą. Be to, dar kartą pažymėtina, kad tokios teisės jis jau neturėjo ir įvykio metu.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog panašaus pobūdžio sunkumai, kurie šiuo atveju nuteistajam sukelti ne vien šios baudžiamosios bylos padarinių, įprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti jos terminą. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų nepatogumų, tačiau tai nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018, 13 punktas). Byloje nėra jokių duomenų, jog dėl specialiosios teisės atėmimo, nuteistasis negalės vykdyti darbinių funkcijų ar atlikti kasdieninių darbų, priešingai, jis netgi neturėdamas tokios teisės toliau vairavo transporto priemonę, o apeliaciniame skunde šias aplinkybes apskritai nutylėjo. Tam tikri nepatogumai, t. y. neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įtvirtinant įstatyme draudžiamas veikas bei nustatant sankcijas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje įvardintos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonės bei nustatė teisingą ir proporcingą jos terminą – 3 metus. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pagrindo sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą teisinio pagrindo nėra, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Vis tik, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė baudžiamojo poveikio priemonės, įtvirtintos BK 68 straipsnyje, trukmės pradžios skaičiavimo momento. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama išimtinai pagal nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, šioje dalyje pakeitus skundžiamą nuosprendį būtų neabejotinai pabloginta nuteistojo padėtis. Apeliacinės instancijos teismas turi vadovautis bendrosiomis bylų nagrinėjimo nuostatomis, kurių viena nurodyta BPK 320 straipsnio 3 dalyje (byla tikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde), o kita – to paties straipsnio 4 dalyje (pabloginti asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, ir bloginti negalima daugiau, nei to prašoma tokiais skundais). Šios taisyklės netiesiogiai suformuoja apeliacinės instancijos teismo galimybes taisyti ne bet kurias pastebėtas pirmosios instancijos teismo fakto nustatymo ar teisės taikymo klaidas, taip pat ir svarbų baudžiamojo proceso non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principą. Skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva, todėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo pradžios momento terminas nenustatomas šia nutartimi, šis klausimas galės ir turės būti išspręstas pirmosios instancijos teismo vykdymo procese.

Dėl nepagrįstai nustatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos alternatyvaus objektyviojo požymio Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Kaip jau minėta, BPK 320 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas principas non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama), pagal kurį, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, skundą, apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti apelianto teisinės padėties, t. y. priimti tokio sprendimo, kuris apeliantui būtų mažiau palankus nei skundžiamas teismo nuosprendis ar nutartis. Asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, pavyzdžiui, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Nuteistojo, išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad keičiant kaltinimą apeliacinio proceso metu turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis); kai to neprašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, inkriminuojamos veikos kvalifikavimo ir faktinių aplinkybių keitimas apeliacinės instancijos teisme neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-976/2026, 42.4 punktas). Nagrinėjamu atveju, nepaisant išvados, kad A. G. nusikalstama veika, teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies 9 punkto šalintina aplinkybė, kad A. G. vairavo neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumas. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė A. G. nebuvo inkriminuota kaltinime ir nebuvo nustatyta byloje. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka tik su jam (A. G.) paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir prašo sutrumpinti jos terminą, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio pašalinus minėtą aplinkybę, nuteistojo padėtis nebus pabloginta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį užtraukia trys alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Nagrinėjamu atveju nustatytas tik vienas iš jų, t. y. A. G. vengimas tikrintis neblaivumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Pažymėtina, kad A. G. vengiant neblaivumo patikrinimo jam neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas, nors jis ir pripažino, kad 2026 m. kovo 22 d. vairavo automobilį, buvo apsvaigęs, nes buvo išgėręs 0,35 l. degtinės ir skardinę alaus, todėl teigti, jog jis vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, nėra pagrindo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, kiekvienas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos alternatyvus objektyvusis požymis turi būti įrodytas ir nekelti abejonių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad A. G. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies 9 punkte nustatydamas 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos alternatyvų objektyvųjį požymį, t. y. kad A. G. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, išdėstė išvadą neatitinkančią bylos aplinkybių, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina pašalinant iš pirmosios instancijos teismo aprašomosios dalies (9 punkte) nustatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos alternatyvų objektyvųjį požymį, t. y. kad A. G. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl rašymo apsirikimo Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies 12 ir 14 punktuose išdėstant argumentus dėl skiriamos bausmės netinkamai nurodyti nuteistojo (tuo metu kaltinamojo) A. G. vardas ir pavardė – vietoje „A. G.“ nurodyta „E. L.“. Be to, skundžiamojo nuosprendžio aprašomosios dalies 18 punkte netinkamai nurodyta, kad panaikinamas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą keleiviniam automobiliui. Susipažinus su skundžiamo nuosprendžio rezoliucine dalimi, matyti, kad pirmosios instancijos teismas panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą keleiviniam automobiliui, o ne nutarimą, kuriuo paskirta ši procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi šias klaidas teisėjų kolegija laiko rašymo apsirikimu, kadangi jos neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, jos ištaisytinos, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeičiant. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. birželio 23 d. nuosprendžio aprašomosios dalies (9 punkte) nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos alternatyvų objektyvųjį požymį, kad A. G. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis.

Ištaisyti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. birželio 23 d. nuosprendžio aprašomosios dalies 12 ir 14 punktuose padarytas rašymo apsirikimo klaidas nurodant, kad nuteistojo (tuo metu kaltinamojo) vardas ir pavardė yra „A. G.“, o ne „E. L.“ bei aprašomosios dalies 18 punkte padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, kad „panaikinamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas keleiviniam automobiliui – „Mazda Premacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“, o ne „nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą keleiviniam automobiliui – „Mazda Premacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.