Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius, Sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei D. G., jos atstovei advokato padėjėjai M. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui I. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokinės pavardės: „G.“ ir „G.“; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka neteko prasmės, tarpusavio santykiai atšalo, neliko bendrų interesų, pomėgių, nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Yra įsitikinusi, kad santuoka praktiškai iširo, jos atkurti nebeįmanoma. Ieškovė, jos atstovė prašo ieškinį tenkinti. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ieškovės paaiškinimu, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta ir įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka, kurios metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. G. ir (duomenys neskelbtini) sūnus E. G., kurie yra pilnamečiai. Šalių santykiai palaipsniui blogėjo, išnyko tarpusavio pagarba, pasitikėjimas bei emocinis ir dvasinis ryšys, jokių pastangų išsaugoti santuoką nerodo, kaip šeima negyvena.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų – ieškovės, jos atstovės paaiškinimų, pripažintina, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs, kas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Teismas šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Susituokusių asmenų teisė į pavardę ir buvusių sutuoktinių pavardės klausimai nutraukus santuoką reglamentuojami CK 3.31 ir 3.69 straipsniuose. CK 3.31 straipsnis numato, kad abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – G., o atsakovui – G..

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad santuokos metu šalys įsigijo šį dalintiną turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės ūkio; žemės sklypo naudojimo būdas: mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0875 ha; žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 5991,00 Eur; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45,40 kv. m bendro ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 16 496,00 Eur. Pagal bendrąją taisyklę įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Nagrinėjamu atveju turtą galima padalinti natūra, priežasčių nukrypti nuo lygių dalių principo nėra. Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Bendrų kreditorių šalys neturi. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėjo 328 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos ir priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – G. ir G.

po santuokos nutraukimo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0875 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini)1/2 dalį žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 2995,50 Eur; 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45,40 kv. m bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Buto 1/2 dalies vidutinė rinkos vertė - 8248,00 Eur.

Po santuokos nutraukimo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0875 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini)1/2 dalį žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 2995,50 Eur; 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45,40 kv. m bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Buto 1/2 dalies vidutinė rinkos vertė - 8248,00 Eur.

Priteisti iš I. G. 1228 Eur bylinėjimosi išlaidų D. G..

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.