Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. K. (skolininkas), M. K. (sutuoktinė), antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui V. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine M. K. priklauso ½ skolininkui ir sutuoktinei priklausančio turto – skolininko sutuoktinės lėšos, gaunamos pagal pensijų kaupimo sutartį. Nurodė, jog gavo antstolio padėjėjos patvarkymą siūlant kreiptis nusistatyti skolininko turto dalį. Remiantis įstatymo nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, skolininkei priskirtina po ½ dalį skolininkei ir sutuoktiniui priklausančio turto. Siekiant užtikrinti, kad antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš skolininkei tenkančios turto dalies, reikalinga nustatyti turto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/25/00320, pradėta vykdyti pagal 2025 m. vasario 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 25 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui nepateikus antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo <...>, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojo reikalavimu teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Tokiu būdu įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. Skolininko turto dalis nustatoma tik areštuotame bendrame turte. Skolininko bendraturtis, nesvarbu, tai sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko prievoles, todėl, areštavus bendrą turtą, priverstinis išieškojimas galimas po to, kai bus nustatyta skolininko dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos, bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkas V. K. ir suinteresuotas asmuo M. K. nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokę, todėl areštuotas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Duomenų, kad būtų sudaryta vedybų ar povedybinė sutartis, kad santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog sutuoktinių turtas būtų padalintas. Pažymėtina, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti CK 3.123 straipsnyje numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis), t. y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į teismui pateiktą medžiagą laikytina, jog šiuo konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas taikyti CK 3.123 straipsnio nuostatas ir nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Todėl vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti. Nustatyti, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso ½ skolininkui ir sutuoktinei priklausančio turto – skolininko sutuoktinės lėšos, gaunamos pagal pensijų kaupimo sutartį. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.