Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos miškas“ skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad 2023 m. spalio 9 d. Molėtų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. B22-2138 informavo, kad pritaria Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams.

Teigia, kad 2023 m. lapkričio 9 d. pareiškėja netikėtai buvo informuota, kad vadovaujantis 2023 m. spalio 25 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-93 Sklypas ar jo dalis patenka į natūralių pievų ir ganyklų teritoriją ir jam yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Minėtame rašte nurodoma, kad nustatytos natūralių pievų ir ganyklų teritorijos viešinamos informacijos portale www.geoportal.lt. Pareiškėja informuota, kad su taikomomis nuostatomis gali susipažinti Tarnybos interneto svetainėje, su kuria pareiškėja prašoma susipažinti ir nuostatų laikytis. Tame pačiame pranešime pareiškėjai nurodoma, kad natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo tvarka nustatyta Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (kai nerengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas) ir tvirtinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-355/3D-680, III skyriaus 3 skirsnyje.

Nurodo, kad 2023 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama neįtraukti Sklypo į natūralių pievų ir ganyklų apsaugos zoną ir informavo, kad Tarnybai taikius natūralių pievų ir ganyklų specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pareiškėja negalės disponuoti dviem jau suformuotais žemės sklypais (Nr. 5 ir Nr. 6), kurių bendras plotas 0,566 ha ir dėl ko patirtų nuostolių (atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu pareiškėja dar nebuvo tinkamai ištyrusi rinkos ir pateikė apytikslius duomenis; be to, tuo metu pareiškėjai buvo nurodyta, kad tik du jos sklypai patenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (toliau – ir SŽNS) žemėlapį). Pareiškėja nurodė, jog neprieštarausianti dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, Tarnybai kompensavus apskaičiuotą 39 620 Eur dydžio nuostolį.

Pažymi, kad 2024 m. vasario 8 d. Molėtų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B3-128 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

Paaiškina, kad 2024 m. balandžio 4 d. Tarnyba pranešimu Nr. V3-1117 „Dėl specialiųjų naudojimo sąlygų“ (toliau – ir 2024 m. balandžio 4 d. sprendimas) pareiškėją informavo, kad išnagrinėjusi 2023 m. lapkričio 17 d. pareiškėjos prašymą neįtraukti Sklypo į natūralių pievų ir ganyklų specialiųjų naudojimo sąlygų žemėlapį, nes 2021 m. lapkričio 24 d. išduotas leidimas dėl šio Sklypo formavimo ir projektavimo projekto ir šiuo metu projektavimo darbai baigiamojoje stadijoje ir atsižvelgdama į pateiktus duomenis ir pakartotinai įvertinusi Sklype pažymėtą pievą pagal natūraliomis pievoms ir ganykloms taikomus kriterijus, priėmė sprendimą pažymėtą pievą išimti iš natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio.

Argumentuoja, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų; Sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjos nuosavybė buvo įtraukta į SŽNS žemėlapį, nėra nurodyti įtraukimo argumentai, duomenys, kurie patvirtintų, kad Sprendimo argumentai pagrįsti konkrečiais faktais, o ne bendromis frazėmis ir bendro pobūdžio teiginiais apie visuomenės interesą.

Pažymi, kad pareiškėja, įsigydama Sklypą, turėjo teisėtą lūkestį pakeisti Sklypo paskirtį iš žemės ūkio / kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į kita / vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas.

Pamini, kad buvo išduotas leidimas rengti projektą, o jį parengus buvo pritarta projekto sprendinių brėžiniams.

Paaiškina, kad atsakovei sužlugdžius pareiškėjos teisėtus ketinimus ir pažeidus teisėtų lūkesčių principą, 2024 m. gegužės 21 d. pareiškėja kreipėsi į turto vertintoją dėl specialisto konsultacinės išvados (nuomonės) dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo kainos (toliau – ir specialisto išvada). Specialistui suformuota užduotis nustatyti, kokia galėtų būti šios išvados 3 punkte Nr. 3 aprašyto konsultavimo objekto, labiausiai tikėtina pardavimo kaina 2024 m. gegužės 21 d.

Nurodo, kad 2024 m. gegužės 21 d. pateikta specialisto išvada, kurioje buvo nagrinėtas Sklypo, kuriam yra patvirtintas žemės sklypo formavimo ir patvirtinimo projektas, patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B3-128, kuriuo nustatyti naujai suformuotų 12 (dvylika) sklypų duomenys ir jų vertės. Specialisto išvadoje nurodoma, kad Sklypo, jeigu jam galioja patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B3-128, 2024 m. vasario 8 d. labiausiai tikėtina turto pardavimo kaina rinkoje 2024 m. gegužės 21 d. yra 417 000 Eur, iš kurių: 1 – 26 000 Eur; 2 – 28 000 Eur; 3- 34 000 Eur; 4 - 31 000 Eur; 5 – 27 000 Eur; 6 – 29 000 Eur; 7 – 30 000 Eur; 8 – 41 000 Eur; 9 – 37 000 Eur; 10 – 36 000 Eur; 11 – 35 000 Eur ir 12 – 63 000 Eur. Nurodoma, kad vertė nustatoma su sąlyga, kad sklypus galima įregistruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras nekilnojamojo turto registre pagal patvirtintą Sklypo pertvarkymo projektą (patvirtintą Molėtų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B3-128, 2024 m. vasario 8 d.), o po to juos realizuojant atviroje rinkoje. Toje pačioje specialisto išvadoje nurodoma, kad Sklypo vertė tuo atveju, jeigu jam negalioja patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B3-128, 2024 m. vasario 8 d., labiausiai tikėtina turto pardavimo kaina rinkoje 2024 m. gegužės 21 d. dienai yra 75 000 Eur.

Pamini, kad tikėjosi suformuotus žemės sklypus parduoti rinkos kaina (ne mažesne nei 417 000 Eur, tačiau dėl neteisėto sprendimo pareiškėja patirtų 342 000 Eur dydžio nuotolį, kurį prašys kompensuoti tuo atveju, jeigu sprendimas liks galioti).

Paaiškina, kad „Natura 2000“ klausimus (kada jos yra vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, o kada – buveinių apsaugai svarbios teritorijos) išsamiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 24¹ straipsnis, kuriame nustatyta, kad „Natura 2000“ teritorijos atrenkamos šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į tai, kokią Lietuvos Respublikos teritorijos dalį užima Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir rūšių, kurioms išsaugoti reikia nustatyti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, buveinės. Tuo tikslu Vyriausybės įgaliota institucija (Aplinkos ministerija), be kitų veiksmų, organizuoja mokslinius tyrimus, kad vadovaujantis buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijais būtų atrinktos, juos atitinkančios vietovės, ir patvirtina jų sąrašą, nurodydama, kokie Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, augalų ir gyvūnų rūšys aptinkami tose vietovėse. Kitaip tariant, „Natura 2000“ statusas teritorijai suteikiamas ne Tarnybos, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro sprendimu.

Nurodo, kad Tarnybai yra pavesta pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ) nuostatas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ 2.11 papunktį (įsigaliojusį nuo 2022 m. gegužės 4 d.), nuo 2023 m. pradžios vykdyti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių projekto viešinimo ir vėliau – jų tvirtinimo procedūras, t. y. vykdyti konkrečią funkciją įgyvendinant SŽNSĮ nuostatas.

Pamini, kad ne Tarnyba, o SŽNSĮ viešojo intereso tikslais nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, reglamentuoja šių teritorijų nustatymą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, sudaro teisines prielaidas šiame įstatyme nurodytas teritorijas centralizuotai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose.

Paaiškina, kad vykdydama Vyriausybės pavestą funkciją Tarnyba nuo 2023 m. pradžios rengė pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius, jų projektus viešino savo interneto svetainėje bei pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse, o 2023 m. rugsėjo-spalio mėnesiais juos dalimis tvirtino ir teikė VĮ Registrų centrui, kuris 2023 m. spalio-lapkričio mėnesiais informavo gyventojus, o 2023 m. gruodžio mėnesį įregistravo jų nuosavybės dokumentuose specialiąsias sąlygas. Iki 2023 m. rugsėjo 21 d. parengti žemėlapių projektai buvo viešinami pagal SŽNSĮ 11 straipsnį. 2023 m. rugsėjo 21 d. Tarnybos direktorius įsakymu Nr. V-93 patvirtino pirmąsias žemėlapio dalis (2 iš 12), 2023 m. spalio 25 įsakymu Nr. V-114 – paskutiniąsias žemėlapio dalis.

Pamini, kad žemėlapio dalis jau buvo įregistruota 2023 m. spalio 25 d., VĮ Registrų centras, atlikęs gyventojų informavimo procedūrą, 2023 m. gruodžio 19 d. įregistravo nuosavybės dokumentuose pareiškėjos Sklype nustatytas sąlygas (išrašo iš VĮ Registrų centro duomenų bazės 11 punktas).

Teigia, jog kai pareiškėja 2023 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu neįtraukti Sklypo į natūralių pievų ir ganyklų specialiųjų naudojimo sąlygų žemėlapį, nes 2021 m. lapkričio 24 d. išduotas leidimas dėl šio žemės sklypo formavimo ir projektavimo projekto ir šiuo metu projektavimo darbai baigiamojoje stadijoje, Tarnyba, atsižvelgdama į pateiktus duomenis ir pakartotinai įvertinusi Sklype pažymėtą pievą pagal natūraliomis pievoms ir ganykloms taikomus kriterijus, 2024 m. balandžio 4 d. priėmė Sprendimą pažymėtą pievą išimti iš natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio.

Tvirtina, kad po kelių dienų Tarnyba nustatė, kad įvyko žmogiška klaida: kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo nepagrįstai neatsižvelgta į tą aplinkybę, kad Sklypas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vietovę, atitinkančią gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, Malkėsto apylinkės, kuri įrašyta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210. Sklype yra kartografuota ir saugoma Europos Bendrijos svarbos natūrali prioritetinė (*) pievų buveinė (duomenys neskelbtini) *Karbonatinių smėlynų smiltpievės.

Paaiškina, kad Tarnyba, pasinaudodama jai VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte suteikta teise pačiai pripažinti netekusiu galios savo administracinius sprendimus, tą ir padarė: 2024 m. balandžio 19 d. pripažino netekusiu galios 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą ir patvirtino, kad natūralių pievų ir ganyklų specialiosios žemės naudojimo sąlygos Sklype bus taikomos. Teigia, jog tai reiškia, kad pareiškėjos Sklype esančios specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebus išregistruojamos, žemėlapis nebus keičiamas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atsakovė mano, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jame nurodyta pagrindinė, esminė aplinkybė, dėl ko pripažįstamas netekusiu galios Tarnybos ankstesnis 2024 m. balandžio 4 d. sprendimas – dėl to, kad Sklypas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vietovę, įrašytą į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai. Atkreipia dėmesį, kad Tarnyba savo klaidą pamatė ir ištaisė labai greitai – po 15 dienų.

Taip pat atsakovė pažymi, ką jau minėjo anksčiau, kad pareiškėja iš esmės ginčija Sklypo priskyrimą „Natura 2000“ teritorijai, kas nėra nei šios bylos dalykas, nei Tarnybos kompetencija. Sklypas patenka į vietovę, kuri įrašyta į vietovių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu – tai reiškia, kad pareiškėja iš esmės ginčija norminį teisės aktą, kuriam taikoma kitokia apskundimo procedūra ir galinčių apskųsti subjektų ratas. Todėl, atsakovės manymu, ši skundo reikalavimų dalis turėtų būti atmesta kaip ne šios bylos dalykas, arba dėl jų turėtų pasisakyti Aplinkos ministerija.

Paaiškina, kad pagal Aprašo 26.1 papunktį, į sudaromą natūralių pievų ir ganyklų žemėlapį turi būti įtraukiamos pievų buveinės, patenkančios į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“ (teritorijų ribos pateikiamos biologinės įvairovės duomenų rinkinyje „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai“). Nagrinėjamu atveju Sklypas patenka į buveinių apsaugai svarbią teritoriją „Malkėsto apylinkės“, kuri priskiriama Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“. Teritorija įsteigta 2022 m. balandžio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-124 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) (32 punktas, 573 lentelės eilutė) ir 2022 m. gegužės 4 d. ši teritoriją įregistruota į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą. Atsižvelgiant į išdėstyta, mano, kad teritorijoje specialioji sąlyga natūralios pievos ir ganyklos nustatyta pagrįstai, laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl pripažinti neteisėtu ir panaikinti Sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Papildomai atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.

Informuoja, kad pareiškėjos nurodytame žemės sklype, įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuotą projektą „Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“ buvo kartografuojamos buveinės. Minėto projekto metu gauti rezultatai paviešinti valstybės informacinėje sistemoje – Lietuvos erdvinės informacijos portale (https://www.geoportal.lt). Iš jų matyti, kad dalis pareiškėjos nurodyto žemės sklypo persidengia su (duomenys neskelbtini)* Karbonatinių smėlynų smiltpievės buveine. Buveinių inventorizacija laikytina moksliniais tyrimais. Ši inventorizacija atlikta specialiai tam parengtomis ir aprobuotomis metodikomis (metodikas parengė ir inventorizaciją atliko Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto ekspertai). Ekspertai, specialistai tyrinėjo ir stebėjo teritoriją bei konstatavo galutinį faktą, kad pareiškėjos žemės sklype yra (duomenys neskelbtini)* Karbonatinių smėlynų smiltpievės buveinės tipas. Buveinės ribos buvo nustatytos vizualiniu būdu ir rankiniu būdu pažymėtos ant ortofografinio žemėlapio pagrindo. Buveinės ploto tikslieji matavimai, ribų žymėjimai nebuvo atliekami, nes to nebuvo numatyta minėto projekto veiklose.

Pažymi, kad buveinių kartografavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė pareigos individualiai informuoti kiekvieno savininko apie jo valdomo žemės sklypo ribose atliekamą duomenų apie buveines surinkimą. Paaiškina, kad buveinės inventorizavimo procesas vyko kartografuotojui fiziškai apsilankant žemės sklype, nustatant tipinių ir būdingų augalų rūšis, užpildant kartografavimo anketą ir popieriniame žemėlapyje nubrėžiant buveinės ribas. Vykdant minėto pobūdžio darbus, nei kartografavimo metu, nei šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, žemės savininkų informavimas ar sutikimas nėra būtinas. Paaiškina, kad projektas – „Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“ buvo vykdomas visos šalies teritorijoje ir visais atvejais, inventorizacijos ar tyrimų rezultatų derinimo darbai su žemės savininkais nebuvo vykdomi. Minėto projekto metu gauti rezultatai paviešinti valstybės informacinėje sistemoje – Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt).

Taip pat pažymi, kad vadovaujantis SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalimi natūralių pievų ir ganyklų teritorijos priskiriamos viešojo intereso teritorijoms ir tokiais atvejais įstatymas nenumato pareigos gauti žemės savininko sutikimo.

Nurodo, kad Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas, visuomenės informavimą apie parengtus natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius vykdė vadovaudamasi SŽNSĮ 11 straipsniu, kuris numato pareigą likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių žemėlapių patvirtinimo priėmimo dienos, paskelbti informaciją savivaldybės ir Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Taip pat žemėlapių patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, savivaldybės ir Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. SŽNSĮ 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie nustatytas viešojo intereso teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, žemės savininkus ir naudotojus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijas nustačiusi institucija privalo informuoti raštu (registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai) per 15 darbo dienų nuo planų, žemėlapių patvirtinimo dienos.

Paaiškina, kad Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas, visuomenės informavimą apie parengtus ir planuojamus tvirtinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius vykdė nuo 2022 m. gruodžio 6 d. Informacija buvo teikiama: nacionaliniame, taip pat rajonų vietiniuose laikraščiuose; VSTT tinklalapyje (https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/specialiosios-zemes-naudojimo-salygos); Biologinės įvairovės duomenų bazės (BIOMON) tinklalapyje (https://biomon.lt/szns); Lietuvos Respublikos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt/map); papildomai – Tarnybos, saugomų teritorijų direkcijų socialiniuose tinkluose. Žemėlapiai pradėti tvirtinti 2023 m. rugsėjo mėnesį (viešinimas vyko apie 9 mėn.), todėl mano, kad žemėlapių projektų viešinimas platesne apimtimi nei numatė galiojantys teisės aktai, sudarė sąlygas visuomenei iš anksto (iki jų patvirtinimo) susipažinti su žemėlapių projektų duomenimis.

Pamini, kad pareiškėjos Sklypas įtrauktas į natūralių pievų ir ganyklų žemėlapį vadovaujantis Aprašo 26.1 ir 26.2 papunkčiais, kurie nustato, kad sudarant natūralių pievų ir ganyklų žemėlapį į jį įtraukiamos teritorijos, kurios yra priskirtos Europos Bendrijos svarbos natūralių pievų buveinėms.

Nurodo, kad „Natura 2000“ tinklo sudarymą ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų apsaugą reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnis, kurio 5 dalis nustato, kad buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas nustato aplinkos ministras pagal Vyriausybės nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai (toliau – ir Buveinių nuostatai).

Paaiškina, kad minima teritorija į buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą įtraukta vadovaujantis Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimo duomenimis. „Natura 2000“ teritorija „Malkėsto apylinkės“ buvo parinkta VSTT. Parinktą teritoriją Tarnyba derino su suinteresuotomis institucijomis 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (4)-V3-1587 Dėl planuojamos naujos vietovės – „Malkėsto apylinkės“. Pažymi, kad vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, organizuoti mokslinius tyrimus, kad vadovaujantis buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijais būtų atrinktos juos atitinkančios vietovės, įgaliota Tarnyba. Pareigos tyrimų duomenis suderinti su žemės savininkais teisės aktai nenumato.

Informuoja, kad vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktu Tarnyba kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 metus po to, kai pasiūlytą vietovę Europos Komisija patvirtina Europos Bendrijos svarbos teritorija (teritorijos „Malkesto apylinkės“ patvirtinimas įvyko 2022 m. vasario 2 d. ), organizuos buveinių apsaugai svarbios teritorijos nustatymo darbus. Organizuojant aukščiau paminėtas veiklas, žemės savininkai ir valdytojai informuojami asmeniškai (Saugomų teritorijų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Minėto proceso metu galimas nustatytų buveinių ribų patikslinimas.

Paaiškina, kad pareiškėjai priklausantis Sklypas įtrauktas į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą (teritorija „Malkėsto apylinkės“), skirtą pateikti Europos Komisijai, vadovaujantis 2022 m. balandžio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-124 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“. Aplinkos ministro įsakymo projektas buvo parengtas vadovaujantis 2021 m. spalio 26 d. Tarnybos rašte Nr. (4)-V3-1587 Dėl planuojamos naujos vietovės – „Malkėsto apylinkės“ pateikta informacija.

Pažymi, kad Įsakymo projektas, nustatyta tvarka, buvo derinamas teisės aktų informacinėje sistemoje nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. vasario 14 d. Pastabų dėl minėto įsakymo projekto nebuvo gauta.

Teigia, kad individualiai informuoti žemės savininko apie buveinių apsaugai svarbių teritorijų įsteigimą jų valdomoje žemėje, tuo metu galiojantys teisės aktai (Saugomų teritorijų įstatymas, Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai), neįpareigojo.

Paaiškina, kad vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, „Natura 2000“ tinklo teritorijos, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai ir kitos saugomos teritorijos yra registruojamos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenys yra vieši ir teikiami neatlygintinai. Nagrinėjamu atveju teritorija „Malkėsto apylinkės“, į kurią patenka Pareiškėjai priklausantis Sklypas, į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą registruota 2022 m. gegužės 4 d.

Pažymi, kad vadovaujantis aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 30.10 papunkčiu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui reikalingi duomenys turi būti gaunami ir iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro, todėl po buveinių apsaugai svarbios teritorijos įsteigimo pradėjus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą procesą dėl žemės naudojimo paskirties keitimo duomenys apie teritorijoje registruotas saugomas teritorijas buvo žinomi ir viešai prieinami.

Pamini, kad karbonatinių smėlynų pievos (EB kodas (duomenys neskelbtini)) yra itin jautri buveinė, kuriai išlikti būtinos specifinės sąlygos: atvira, saulėta erdvė (šios pievos formuojasi ant atviro, karbonatingo smėlio substrato); žema augalija (joms būdingi specifiniai, šviesą mėgstantys augalai, kurie nepakenčia pavėsio); sukrūmėjimo pasekmės (jei teritorija užžėlė krūmais ir medžiais (įvyko natūrali sukcesija), dingsta šviesa, keičiasi dirvožemio viršutinis sluoksnis (daugėja vadinamosios miško paklotės, humuso) ir tipiniai smiltpievių augalai tiesiog išnyksta. Gamtosauginiu požiūriu tokia buveinė yra laikoma sunykusia.

Teigia, kad smiltpievė gali bent kiek ilgiau egzistuoti tik tokiu atveju, jeigu joje ganomi galvijai (arba turi būti investuojama "imituojant" ganymą), kitaip augalai suželia per tankiai ir saugomos rūšys išnyksta. Pareiškėjo pievoje tokia veikla nevykdoma ir nebuvo vykdoma. Pažymi ir tai, kad nuo 2024 m. balandžio 24 d. galiojančioje naujoje žemėlapių sudarymo Aprašo redakcijoje 27 punkte nurodoma, kad „vertinant žolyno svarbą biologinei įvairovei ir tikslinant 26 punkte nurodytų duomenų šaltinių duomenis apie natūralias pievas ir ganyklas, naudojami šie papildomi duomenų šaltiniai: (...) 27.5. TPDR duomenys (neįtraukiamos detaliųjų planų ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos statybos zonos, taip pat teritorijos, kuriose detaliaisiais planais nustatyti urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų naudojimo reglamentai) (šiuo metu galiojančioje Aprašo redakcijoje – 27.5 p.: TPDR duomenys (neįtraukiamos detaliųjų planų ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos statybos zonos, taip pat teritorijos, kuriose detaliaisiais planais nustatyti urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų naudojimo reglamentai).

Nagrinėjamoje byloje dalyvauja institucija, kuri ir vertina aukščiau nurodomų sąlygų egzistavimą (yra bylos atsakovė), todėl mano, kad situacija neatitinka juridinio statuso (smiltpievė), todėl turi teisę reikalauti būklės įvertinimo (monitoringo) natūroje.

Paaiškina, kad 2024 m. vasario 8 d. Molėtų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. B3-128 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas pareiškėjai priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo pareiškėja įgyvendina „teisėtą lūkestį“ pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio / kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypų į kita / vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas ir šiuos sklypus parduoti.

Nurodo, jog byloje nustatyta, kad Sklypas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vietovę, atitinkančią gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, Malkėsto apylinkės, kuri įrašyta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210. Žemės sklype yra kartografuota ir saugoma Europos Bendrijos svarbos natūrali prioritetinė (*) pievų buveinė (duomenys neskelbtini)*Karbonatinių smėlynų smiltpievės.

Atsakovė pažymi, kad nors Bendrasis planas leidžia gyvenamąją plėtrą, jis pats savaime nesukuria teisės vykdyti veiklą pažeidžiant imperatyvias gamtos apsaugos normas.

Teigia, kad teritorijų planavimo dokumentai nustato planuojamą teritorijos vystymo kryptį, tačiau jų sprendiniai negali paneigti Europos Sąjungos teisės pagrindu saugomų gamtinių buveinių apsaugos reikalavimų. Todėl aplinkybė, kad Sklypas patenka į gyvenamosios plėtros funkcinę zoną, savaime nereiškia, kad jame negali būti taikomos SŽNS (šiuo atveju – natūralios pievos, kuriose identifikuota „Natura 2000“ teritorija su prioritetine pievų buveine).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Tarnyba pripažino netekusiu galios savo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti Sklype nustatytas natūralių pievų ir ganyklų specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinės bylos duomenys patvirtina ir tarp šalių ginčo nėra, kad pareiškėja nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nuosavybės teise valdo 11,3810 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio 4,1520 ha sudaro žemės ūkio naudmenų plotas, 7,3813 ha – miško plotas.

Molėtų rajono savivaldybės administracija 2023 m. spalio 9 d. raštu Nr. B22-2138 informavo pareiškėją, kad pritaria pareiškėjai priklausančio Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams.

Tarnyba 2023 m. lapkričio 9 d. raštu informavo pareiškėją, kad vadovaujantis 2023 m. spalio 25 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-93 pareiškėjai priklausantis Sklypas patenka į natūralių pievų ir ganyklų teritoriją ir jam yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šiame rašte nurodoma, kad nustatytos natūralių pievų ir ganyklų teritorijos viešinamos informacijos portale www.geoportal.lt. Pateikta informacija, kad su taikomomis nuostatomis gali susipažinti Tarnybos interneto svetainėje su kuria pareiškėja prašoma susipažinti ir nuostatų laikytis. Nurodoma, kad natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo tvarka nustatyta Aprašo III skyriaus 3 skirsnyje. Nurodoma, kad pareiškėja nesutikdama su patvirtintame žemėlapyje pateikta informacija, turi teisę pagal minėto aprašo 33 punktą pateikti Tarnybai prašymą dėl natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio keitimo; be to, pateikta informacija apie galimybę gauti vienkartinę arba kasmetinę (iki 3 metų trukmės) kompensaciją dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pagal patiriamų nuostolių dydį.

Pareiškėja 2023 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydama neįtraukti jai priklausančio Sklypo į natūralių pievų ir ganyklų apsaugos zoną ir informavo, kad Tarnybai taikius natūralių pievų ir ganyklų specialiosios žemės naudojimo sąlygas pareiškėja negalės disponuoti dviem jau suformuotais žemės sklypais (Nr. 5 ir Nr. 6), kurių bendras plotas 0,566 ha ir dėl ko patirtų nuostolių. Pareiškėja nurodė, jog neprieštarausianti dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, Tarnybai kompensavus apskaičiuotą 39 620 Eur dydžio nuostolį.

Molėtų rajono savivaldybės mero 2024 m. vasario 8 d. potvarkiu Nr. B3-128 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas pareiškėjai priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

Tarnyba 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėją informavo, kad išnagrinėjusi 2023 m. lapkričio 17 d. pareiškėjos prašymą neįtraukti Sklypo į natūralių pievų ir ganyklų specialiųjų naudojimo sąlygų žemėlapį, nes 2021 m. lapkričio 24 d. išduotas leidimas dėl šio Sklypo formavimo ir projektavimo projekto ir šiuo metu projektavimo darbai baigiamojoje stadijoje ir atsižvelgdama į pateiktus duomenis ir pakartotinai įvertinusi Sklype pažymėtą pievą pagal natūraliomis pievoms ir ganykloms taikomus kriterijus, priėmė sprendimą pažymėtą pievą išimti iš natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio. Tarnyba nurodė, kad pakeitimai bus tvirtinami Tarnybos direktoriaus įsakymu 2024 m. antrąjį pusmetį, o informacija apie natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio pakeitimus bus perduota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Tuomet įstatymų nustatyta tvarka bus patikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenys ir panaikinta Sklype nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Tarnyba 2024 m. balandžio 19 d. priėmė Sprendimą, kuriuo vadovaudamasi VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažino netekusiu galios Tarnybos 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti Sklype nustatytas natūralių pievų ir ganyklų specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, natūralių pievų ir ganyklų specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės Sklype bus taikomos. Sprendime pateikta informacija, jog Tarnyba, nagrinėdama prašymą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Sklypas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vietovę, atitinkančią gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, Malkėsto apylinkės, kuri įrašyta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210. Žemės sklype yra kartografuota ir saugoma Europos Bendrijos svarbos natūrali prioritetinė (*) pievų buveinė (duomenys neskelbtini) *Karbonatinių smėlynų smiltpievės.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Pareiškėja 2026 m. liepos 17 d. pateiktais papildomais rašytiniais paaiškinimais taip pat prašė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Molėtų rajono savivaldybę, atstovaujamą Molėtų rajono savivaldybės tarybos ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos. Teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Tarnybos priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl Molėtų rajono savivaldybės priimtų teritorijų planavimo sprendinių teisėtumo. Byloje priimtas teismo sprendimas nesukurs, nepakeis ir nepanaikins Molėtų rajono savivaldybės teisių ar pareigų, todėl nėra ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje nustatytų prielaidų pripažinti ją trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Pasisakydama dėl pagrindinio pareiškėjos reikalavimo (dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo), teisėjų kolegija pažymi, kad visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai. Šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; ir kt.).

Tarnybai, kaip viešojo administravimo subjektui, taip pat taikomi VAĮ reikalavimai, tarp kurių ir VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog VAĮ 16 straipsnis negali būti aiškinamas kaip suteikiantis viešojo administravimo subjektui neribotą teisę bet kuriuo metu panaikinti anksčiau priimtus individualius administracinius sprendimus. Toks aiškinimas paneigtų administracinių sprendimų stabilumo reikšmę ir sudarytų prielaidas nuolatiniam asmens teisinės padėties neapibrėžtumui. Todėl sprendžiant dėl VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo, teismas privalo nustatyti ne tik paties administracinio sprendimo neteisėtumo faktą, bet ir tai, ar toks sprendimas apskritai galėjo sukurti teisėtus lūkesčius jo adresatui, atsižvelgiant į sprendimo pobūdį, jo galiojimo trukmę bei tai, ar pareiškėjas ginčijamu sprendimu realiai pasikliovė, įskaitant galimų finansinių ar kitokių negrįžtamų pasekmių atsiradimą (žr., pvz., LVAT 2026 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1438-492/2026).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą, remdamasis, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (toliau – ir ESTT), yra nurodęs, kad ESTT formuojamas administracinių sprendimų atšaukimo modelis remiasi konkuruojančiu interesų balansavimu kiekvienu konkrečiu atveju. Šiame kontekste Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos, pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas, antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pvz., buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan. Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Tačiau akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, nors bet kuriai Sąjungos institucijai, kuri konstatuoja, kad jos ką tik priimtas teisės aktas yra neteisėtas, pripažįstama teisė atgaline data atšaukti jį per protingą laikotarpį, ši teisė gali būti ribojama būtinybės nepažeisti asmens, kuriam aktas buvo skirtas ir kuris galėjo pasitikėti jo teisėtumu, teisėtų lūkesčių (žr., pvz., LVAT 2026 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1438-492/2026).

ESTT praktikoje suformuluoti pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant, kurie interesai turi prioritetą neteisėto sprendimo atšaukimo atveju. Pirma, vertinama, ar neteisėtas sprendimas apskritai galėjo sukurti teisėtus lūkesčius bei kokios pasekmės kiltų individui, jeigu sprendimas būtų panaikintas retroaktyviai. Šiuo aspektu ypač svarbu, kiek asmuo pasitikėjo akto teisėtumu (1997 m. balandžio 17 d. sprendimo De Compte prieš Parlamentą, C-90/95 P, Rink. p. I-1999, 35 p.). Teisėtų lūkesčių pažeidimu paprastai negali remtis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad tam tikras aktas yra neteisėtas arba jo teisėtumas yra abejotinas. Juolab prieštarauti, remdamasis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, sprendimo atšaukimui negali asmuo, kuris kompetentingai institucijai pateikė neišsamią ar apgaulingą informaciją (1987 m. vasario 26 d. sprendimo C. C. d'Abruzzo prieš Komisiją, 15/85, Rink. p. 1005, 14 p.; 1978 m. kovo 9 d. sprendimo Herpels prieš Komisiją, 54/77, Rink. p. 585, 41 p.; 1965 m. liepos 13 d. sprendimas Lemmerz-W. G. prieš EAPB Aukščiausiąją valdžios instituciją, 111/63, Rink. p. 835.). Antra, atsižvelgiama į atšaukiamo akto neteisėtumo pobūdį – kuo rimtesnio pobūdžio teisėtumo principo pažeidimai, tuo labiau tikėtina, kad sprendimas bus atšauktas. Tuo metu aktas, kuris turi formalių procedūrinių trūkumų, gali būti paliktas galioti (1997 m. balandžio 17 d. sprendimas De Compte prieš Parlamentą, C-90/95 P, Rink. p. I-1999). Šiame kontekste taip pat svarbu įvertinti pasekmes, kurios kiltų tretiesiems asmenims, panaikinus tam tikrą aktą. Be to, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, vertinamas protingo sprendimo atšaukimo terminas (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016).

Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad gero administravimo principas paprastai neturėtų kliudyti valdžios institucijoms taisyti atsitiktines klaidas, net ir tas, kurios atsiranda dėl jų pačių aplaidumo. Vis dėlto poreikis ištaisyti praeities „skriaudas“ neturėtų neproporcingai trukdyti naudotis nauja teise, kurią asmuo įgijo pasitikėdamas valdžios institucijos veiksmų teisėtumu ir sąžiningai. Bet kokios valdžios institucijų padarytos klaidos riziką (naštą) turi prisiimti pati valstybė (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar Tarnyba, pripažindama netekusiu galios savo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą, pagrįstai nurodytą sprendimą įvertimo kaip neteisėtą.

SŽNSĮ (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d.) nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, reglamentuoja šių teritorijų nustatymą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, sudaro teisines prielaidas šiame įstatyme nurodytas teritorijas centralizuotai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. (SŽNSĮ 1 straipsnis).

SŽNSĮ 4 straipsnio 2 dalį rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kurioms rengiami šioje dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) kuriose vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla.

Pagal SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalį šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos viename iš šių dokumentų: 1) patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose; 2) statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas; 3) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas); 4) atitinkamos srities ministrų pagal jiems pavestas valdymo sritis nustatyta tvarka parengtuose ir suderintuose kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektuose, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektuose ir (ar) kituose suderintuose projektuose, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami; 5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose; 6) įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą.

Aprašo (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2024 m. balandžio 24 d.) 26.1 bei 26.2 papunkčiuose nustatyta, jog natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio erdvinių duomenų rinkiniui sudaryti naudojami šie skaitmeniniai duomenų šaltiniai: biologinės įvairovės duomenų rinkinio „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai“, kuriame pateikiamos pievų buveinių, patenkančių į BAST ir vietoves, ribos, duomenys; Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių duomenų rinkinys (Europos Bendrijos svarbos pievų buveinių plotai).

Pagal Aprašo 30 punktą pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiai ir jų duomenų pakeitimai tvirtinami Tarnybos direktoriaus įsakymais. Aprašo 31 punkte įtvirtinta, jog pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimas apima: <...> patvirtintų pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribų šalinimą. Aprašo 32 punktas nustato, kad patvirtintų 30 ir 31 punktuose minėtų žemėlapių duomenys keičiami šiais atvejais: 32.1. gavus fizinių, juridinių asmenų prašymus, kuriuos įvertinusi Tarnyba nustato, kad pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų erdviniai duomenys neatitinka realios padėties vietovėje daugiau kaip 2,5 m; 32.2. Tarnybos iniciatyva, kai 20.1–20.14, 26.1–26.10, 27.1–27.7 papunkčiuose nurodyti skaitmeniniai duomenų šaltiniai pasipildo naujais duomenimis, dėl kurių keičiasi pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų erdviniai duomenys. Pagal 33 punktą fiziniai, juridiniai asmenys prašymus dėl pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo teikia raštu arba elektroniniu formatu Tarnybai; prašymai nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Aprašo 35 punktu, nagrinėjant prašymus ir priimant sprendimą dėl pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo, vadovaujamasi 20.1–20.14 papunkčiuose ir 26.1–26.10, 27.1–27.6 papunkčiuose nurodytais duomenų šaltiniais. Kai nuotoliniu būdu dėl erdvinių duomenų tikslumo trūkumo negalima įvertinti pelkės ir šaltinyno ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ploto (2,5 m tikslumu), pelkės ir šaltinyno ir (ar) natūralios pievos ar ganyklos buvimo ar išnykimo fakto, Tarnyba gali patikrinti duomenis vietovėje <...>.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.) 24¹ straipsnio 5 punktą buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Tokios teritorijos nustatomos patvirtinant jų sąrašą, ribas ir nurodant apsaugos prioritetus, atsižvelgiant į teritorijos svarbą palaikant ar atkuriant Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų arba Europos bendrijos svarbos rūšių palankią apsaugos būklę ir užtikrinant „Natura 2000“ tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgiant į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą. Sprendimas dėl buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos nustatymo Europos bendrijos svarbos teritorijoje arba vietovėje, atitinkančioje paukščių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, gali būti priimtas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) vietovė yra Lietuvos Respublikos saugomoje teritorijoje; 2) vietovė arba jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, tačiau Vyriausybės įgaliota institucija, išanalizavusi vietovėje veiklą reglamentuojančius dokumentus, nustatė, kad reikiamą apsaugą garantuoja vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su žemės savininkais ar valdytojais sudarytos apsaugos sutartys.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Sklypas yra teritorijoje „Malkėsto apylinkės“, kuri patenka į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad nurodyta teritorija turi vietovės, atitinkančios, BAST kriterijus, patvirtintos Įsakymu, statusą ir 2022 m. gegužės 4 d. yra įregistruota į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą (žr., (duomenys neskelbtini)).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Tarnybos 2024 m. balandžio 4 d. sprendimas neatitiko Aprašo 35 punkto reikalavimų, nes priimant jį nebuvo įvertinti Aprašo 26.1 bei 26.2 papunkčiuose nurodyti natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio erdvinių duomenų rinkiniui sudaryti naudojami skaitmeniniai duomenų šaltiniai. Taigi, teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai Sprendime nustačiusi, jog jos priimtas 2024 m. balandžio 4 d. sprendimas yra neteisėtas, nurodytą sprendimą pripažino netekusiu galios.

Teismas papildomai pažymi, kad ginčijamu Sprendimu buvo siekiama teisėto tikslo, t. y. apsaugoti saugomą gamtinę vertybę ir užtikrinti, kad Lietuva laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su Buveinių direktyvos įgyvendinimu. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog, pagal Konstituciją, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą ir gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (inter alia 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai).

Atsižvelgdamas į Sprendimo pobūdį, bei tai, kad Sprendimas priimtas per 15 kalendorinių dienų (t. y. pakankamai operatyviai) nuo netekusio galios sprendimo priėmimo dienos, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo ginčijamą Sprendimą laikyti neteisėtu ir naikinti. Be to, duomenų, kad pareiškėja ar kiti asmenys per nurodytą 15 kalendorinių dienų laikotarpį būtų patyrę tam tikrų finansinių ar kitokių negrįžtamų pasekmių atsiradimą byloje nėra.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodė pareiškėja, ji nuosavybės teise valdo 11,3810 ha Sklypą, kurio 4,1520 ha sudaro žemės ūkio naudmenų plotas, 7,3813 ha – miško plotas. Pareiškėja teigia, kad Skypą įsigijo, turėdama tikslą užsakyti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pertvarkyti Sklypą, padalinti Sklypą į 12 (dvylika) žemės sklypų, 11 (vienuolikai) sklypų nustatyti kitą paskirtį / naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, vienam sklypui nustatyti miškų ūkio paskirtį. Pažymi, kad turėjo akivaizdų tikslą po to padalinti pertvarkytą Sklypą į 12 (dvyliką) žemės sklypų (juos atidalinti) ir parduoti. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė, t. y. tam kad būtų pakeista pagrindė žemės naudojimo paskirtis (ar) būdas, būtina įgyvendinti tam tikras procedūras, turi būti priimti atitinkami kompetentingų institucijų sprendimai. Teismo vertinimu, vien tikslo turėjimas ar tam tikrų procedūrų pradėjimas negali pagrįsti pareiškėjos teisėtų lūkesčių atsiradimo, o tuo pačiu ir pareiškėjos teisėtų lūkesčių galimo pažeidimo ginčijamu Sprendimu.

Pareiškėja skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose taip pat teikia argumentus (pvz., dėl atitikties teritorijų planavimo dokumentams, nuosavybės teisių ribojimo, teisėtų lūkesčių parduoti Sklypą už atitinkamą kainą, procedūromis, informavimu, peržiūra / papildomu monitoringu ir pan.), kurie, teismo vertinimu, iš esmės yra susiję su Sklypo įtraukimu į „Natura 2000“ teritorijų tinklą. Šiuo aspektu teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad Įsakymas, kurio pagrindu Sklypas priskirtas į buveinių apsaugai svarbią teritoriją „Malkėsto apylinkės“, kuri priskiriama Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, nurodytas Įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl nei Tarnyba, priimdama jos kompetencijai priskirtus administracinius sprendimus, nei teismas, vertindamas tokių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo juo nesivadovauti.

Dėl pareiškėjos 2026 m. liepos 17 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyto monitoringo natūroje papildomai pažymėtina, jog kaip matyti iš Aprašo 35 punkto įtvirtinto teisinio reguliavimo, Tarnyba gali patikrinti duomenis vietovėje, kai nuotoliniu būdu dėl erdvinių duomenų tikslumo negalima įvertinti natūralių pievų ir ganyklų ploto (2,5 tikslumu), natūralios pievos ar ganyklos išnykimo fakto. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pagrįstų duomenų dėl to, kad yra aplinkybės, nurodytos Aprašo 35 punkte. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose abstrakčiai nurodo argumentus, dėl kurių reikalauja papildomo monitoringo vietoje, tačiau nepateikia duomenų bei įrodymų, kad yra Aprašo 35 punkte nurodytų aplinkybių. Kaip matyti iš pareiškėjos 2023 m. lapkričio 17 d. prašymo Tarnybai turinio, pareiškėja savo prašymą neįtraukti Sklypo į natūralių pievų ir ganyklų apsaugos zoną grindė argumentais, kad Sklypo projektavimo darbai yra baigiamojoje stadijoje ir netrukus bus pradėta sklypų prekyba, tačiau prašymo negrindė Aprašo 35 punkte nurodytomis aplinkybėmis.

Pareiškėja taip pat nurodo argumentus, jog ji patirs nuostolius, kurių atlyginimo reikalaus iš atsakovės. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad tokios aplinkybės SŽNSĮ ir (arba) Apraše nėra nurodytos kaip pagrindas keisti patvirtintų natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių duomenis. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad nurodytos aplinkybės pagal SŽNSĮ 13 straipsnį leidžia prašyti kompensacijos.

Dėl pareiškėjos informavimo apie Sklypo įtraukimą į natūralių pievų ir ganyklų apsaugos zoną papildomai pažymėtina, jog pagal SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalies 7 punktą, žemės savininko sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, SŽNSĮ nurodytų teritorijų žemėlapius įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto natūralių pievų ir ganyklų, pajūrio juostos, paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai. SŽNSĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtint, jog šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo dienos raštu (siunčiant paštu, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu) arba per 15 darbo dienų nuo planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, arba sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema. Tuo pačiu raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos sumokėjimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Šioje dalyje nenurodytus valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojus apie konkrečias šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo atitinkamai šiame straipsnyje nurodyta tvarka informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

Vertinant nurodytą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad pareiškėja neginčija, jog Tarnyba 2023 m. lapkričio 9 d. raštu ją informavo apie 2023 m. spalio 25 d. Tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. V-93, kuriuo pareiškėjai priklausantis Sklypas ar jo dalis patenka į natūralių pievų ir ganyklų teritoriją ir jam yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Iš skundo turinio matyti, kad būtent gavusi nurodytą raštą, pareiškėja 2023 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydama neįtraukti jai priklausančio Sklypo į natūralių pievų ir ganyklų apsaugos zoną. Taigi, pareiškėja buvo tinkamai informuota apie Sklypo įtraukimą į natūralių pievų ir ganyklų apsaugos zoną. Šiuo atveju, kadangi Sklypas yra „Natura 2000“ teritorijų tinklo teritorijoje, todėl atsakovė pagrįstai nurodė, jog Sklypui taikomos natūralių pievų ir ganyklų specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Pasisakydama dėl skundo argumentų, kiek tai susiję su Sprendimo neatitikimu VAĮ nustatytiems administraciniam aktui keliamiems reikalavimams, teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjos individuali situacija), todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Nustačius, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą, priimtą Van de Hurk prieš Olandiją byloje; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priimtą Helle prieš Suomiją byloje; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis). Pareiškėjos skundas atmetamas, todėl ji neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos miškas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.