Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) „Turto bankas“, E. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo mamos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini), pradedant jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama L. B.. Testamento mama nesurašė. Pareiškėjas yra jos vienintelis vaikas ir pirmos eilės įpėdinis, todėl turi teisę į mamos palikimą. Po mamos mirties pareiškėjas kreipėsi į Kretingos rajono 3-ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet kadangi nesugebėjo tinkamai parašyti prašymo, pareiškimas nebuvo priimtas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-276-971/2026 pareiškėjas pripažintas ribotai neveiksniu turtinių santykių srityse, jam nustatyta rūpyba ir rūpintoju paskirtas E. N.. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kartu su rūpintoju pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl mamos palikimo priėmimo, tačiau notarė atsisakė priimti pareiškimą, nes praleistas įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti. Nepaisant to, kad po mamos mirties pareiškėjas nesugebėjo pateikti notarei prašymo dėl mamos palikimo priėmimo, mamos palikimą pareiškėjas priėmė pradedant jį faktiškai valdyti. Po mamos mirties ir iki šiol pareiškėjas nuolat gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo mamos nuosavybė. Po mamos mirties pareiškėjas valdo visą mamos turtą: žemės sklypą, namelį ir visus statinius bei juo rūpinasi, prižiūri, moka mokesčius. Dėl mamos palikimo priėmimo niekas į notarų biurą nesikreipė ir į mamos turtą nepretendavo. Mano, jog yra visi pagrindai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo mamos L. B. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo AB Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos L. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo E. N. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas G. B. yra L. B. ir S. B. sūnus (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) L. B. mirė (medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po L. B. mirties faktų dėl pareiškimų dėl palikimo priėmimo nėra registruota. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad L. B. vardu įregistruotas nuosavybės teise įgytas turtas: 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-276-971/2026 pareiškėjas G. B. pripažintas ribotai neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, srityje; 2) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 3) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 4) paveldėjimo teisinių santykių srityje; 5) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; 6) bankinių sąskaitų valdymo, bankinių operacijų atlikimo srityje; G. B. nustatyta rūpyba, rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas suinteresuotas asmuo E. N.. Sprendimas įsiteisėjo 2026 m. balandžio 25 d. Byloje pateiktas G. B. rūpintojo E. N. 2026 m. birželio 5 d. paaiškinimas, jog G. B. po jo mamos L. B. mirties gyvena name adresu (duomenys neskelbtini), valdo visą mamos turtą ir juo rūpinasi.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas G. B. iki mamos L. B. mirties (duomenys neskelbtini), gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas registruotas L. B. vardu. Gyventojų registro duomenimis G. B. nuo 2013 m. spalio 14 d. deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), duomenų apie pareiškėjo vaikus nėra. L. B. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2013 m. spalio 14 d. iki (duomenys neskelbtini) nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), duomenų apie brolius ar seseris nėra, mirė (duomenys neskelbtini), netekėjusi.

Pareiškėjo teigimu bei iš byloje pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad po L. B. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas G. B. gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikė turtą (žemės sklypą su statiniais), likusį po L. B. mirties, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius bei jį valdė kaip savo.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas G. B. priėmė savo mamos L. B. palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi liko gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir naudojo turtą (žemės sklypą su statiniais), mokėjo mokesčius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas G. B. po savo mamos L. B. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų teises ir interesus.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas G. B. po L. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai turint tikslą paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.