- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-07
- Bylos Nr.
- e2YT-7845-901/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02481-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- SUA1
- Išvadą teikia
- VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras
- Kategorijos
- 2.2.1.3Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje
- 3.4.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl SUA1 pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir globos nustatymo, suinteresuotas asmuo SUA1 , išvadą teikianti institucija viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2026 m. kovo 4 d. priimtas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo ji prašo teismo pripažinti jos tėvą SUA1 neveiksniu šiose srityse - turtinių santykių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (vertimasis individualia veikla, buvimas juridinio asmens dalyviu, juridinių asmenų steigimas ir kt.); bankinių sąskaitų valdymas, bankinių operacijų atlikimas; asmeninių neturtinių santykių: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose). Pareiškėja prašo nustatyti J. A. B. globą ir paskirti pareiškėją šio asmens globėja/rūpintoja ir turto administratore. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos tėvas serga (duomenys neskelbtini), yra globos institucijos apskaitoje. Jį prižiūri ir pagalbą jam teikia pareiškėja. Dėl šios priežasties yra būtina pripažinti, kad J. A. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų minėtose srityse. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė, prašė ekspertizės akto išvadose nurodytus netikslumus laikyti techninėmis klaidomis, papildomos ekspertizės neprašė, ekspertų kviesti apklausai taip pat nesiūlė. Pareiškėja nurodė, kad nėra sričių, kuriose J. A. B. gebėtų pasirūpinti savimi. Suinteresuoto asmens SUA1 atstovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kad iš bylos medžiagoje pateikto šio asmens medicininio pažymėjimo matyti, kad jis serga (duomenys neskelbtini) ir yra VšĮ Klaipėdos PSC apskaitoje. Teismo paskirtai teismo psichiatrinei ekspertizei patvirtinus, kad J. A. B. serga (duomenys neskelbtini), dėl kurios tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse tikrai negali suprasti savo veiksmų esmę ar juos valdyti, tokiu atveju jo pripažinimas neveiksniu tose santykių srityse būtų būtinas, o globos nustatymas ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimas padėtų įgyvendinti, apsaugoti ir apginti jo teises bei interesus. Teismo posėdžio metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta A. J. B. atstovė pareiškėjos pareiškimą palaikė, prašant jį tenkinti. Asmens prašomo pripažinti neveiksniu atstovė taip pat prašė ekspertizės akto išvadose nurodytus netikslumus laikyti techninėmis klaidomis, papildomos ekspertizės, ekspertų kviesti apklausai neprašė. Išvadą teikianti institucija VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras pateikė išvadą, kad SUA1 gyvena dviese su dukra adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenimo sąlygos geros. Dėl (duomenys neskelbtini) jis yra gydomas psichiatro Klaipėdos psichikos sveikatos centre. J. A. B. nesugeba savarankiškai ir adekvačiai mąstyti bei tvarkytis kasdieniuose buitiniuose, finansiniuose reikaluose, todėl jam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra bei atstovavimas visais gyvenimo atvejais. J. A. B. yra išsituokęs, jo gydymu bei buitimi rūpinasi jo vienintelė dukra PRS1 . J. P. yra išsituokusi, dirba UAB „K“ (duomenys neskelbtini). Moteris sveikata nesiskundžia, jos sveikata patikrinta pagal nustatytą tvarką. Ji sutinka tapti savo neįgalaus tėvo juridine globėja ir turto administratore. J. P. rūpestingai prižiūri savo neįgalų tėvą, todėl mano, kad ji sugebės tinkamai įgyvendinti globėjos ir turto administratorės pareigas. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė J. A. B. interesais jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2026 m. vasario 13 d. išvados apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 1.14-45, matyti, kad J.A. B. negali suteikti informacijos apie save ir aplinką, nesugeba apsipirkti, nesiorientuoja aplinkoje ir savyje, jo socialiniai ir buitiniai įgūdžiai sunykę, nežino šio meto aktualijų, nesuvokia pinigų vertės, nežino kiek kainuoja svarbiausi produktai ir paslaugos, tuo labiau nesuvokia sudėtingų finansinių sandorių ir operacijų prasmės, negali paaiškinti savo veiksmų, reikalingų tokių sandorių atlikimui, pasirūpinti savimi negali, yra priklausomas nuo kito asmens nuolatinės globos, kadangi nesugeba savarankiškai suprasti informacijos ir priimti sprendimų, nesugeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo, nesugeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasčių, nesugeba savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklių veiksmų tam tikram savo galimam sprendimui priimti, nesugeba savarankiškai ir adekvačiai mąstyti bei tvarkytis kasdieniniuose buitiniuose, finansiniuose reikaluose, todėl jam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra bei atstovavimas visais gyvenimo atvejais. Iš pateikto Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. STS-7684 matyti, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. STS-7686 jam nustatytas pagalbos koordinavimo poreikis bei sprendimu Nr. STS-7685 nustatytas individualios pagalbos kompensacijos poreikis nuo 2025 m. birželio 1 d.
2026 m. liepos 2 d. teisme gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus komisijos 2026 m. gegužės 4 d. – birželio 3 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-121/2026, iš kurio matyti, jog SUA1 konstatuota (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose ekspertizės akte nurodytose srityse. Akte nurodoma, kad dėl psichikos sveikatos būklės jis negali dalyvauti teismo posėdyje, jis negali savarankiškai ginti savo interesų. Šio ekspertizės akto 5 punkte išvardijama, kokiose konkrečiai turtinių santykių srityse J. A. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o 6 akto punkte kaip klausimu pasisakoma dėl šio asmens neturtinių sričių. Įvertinus visą ekspertizės akto turinį ir tai, kad ekspertai išvadose konstatavo, kad dėl diagnozuotos ligos J. A. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose ekspertizės akte nurodytose srityse laikytina, kad tai ekspertizės akte padaryta techninė (žmogiškoji) klaida ir vadovaujamasi aktu kaip vientysu dokumentu.
Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą, vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai. Nustatant asmens neveiksnumą, psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai. Pagal šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013), taip pat ir asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, soc. darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.
Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad SUA1 negali rūpintis savimi, suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse, todėl yra pagrindas pripažinti jį neveiksniu visose pareiškėjos pareiškime ir ekspertizės akte nurodytose srityse (CPK 468 straipsnio 1 dalis).
Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnio 1 dalį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų 463 straipsnio 1 dalį išvardytų asmenų (neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro), remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu.
SUA1 atžvilgiu pradėtina byla dėl globos ir turto administratoriaus nustatymo ir globėjo paskyrimo nustatytose srityse (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 464¹, 468 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti SUA1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (vertimasis individualia veikla, buvimas juridinio asmens dalyviu, juridinių asmenų steigimas ir kt.); bankinių sąskaitų valdymas, bankinių operacijų atlikimas.
Pripažinti SUA1 neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose); gebėjime kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas.
Inicijuoti civilinę bylą dėl SUA1 globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo CPK 506 straipsnyje nustatyta tvarka.
Sprendimo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.