Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau ir VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. B. mirusi motina B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvai yra V. B. ir B. B. įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokoje 2001 m. vasario 9 d. pareiškėjos tėvai įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas B. B. vardu. Pareiškėjos tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su B. B.. Iki mirties jis faktiškai gyveno ir jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota bute adresu (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties B. B. nesikreipė į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dėl teisinių žinių stokos, nes manė, kad butas registruotas jos vardu ir jokių veiksmų papildomai atlikti nereikia. B. B. bute po vyro mirties nuolat gyveno ir naudojosi juo, mokėjo komunalinius mokesčius. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama B. B.. Ji gyveno ir jos gyvenamoji vieta iki mirties buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), už butą ji mokėjo komunalinius mokesčius. Pareiškėja, mirus tėvui V. B. į notarą dėl jai tenkančios palikimo dalies nesikreipė, nes tėvų bute liko gyventi jos mama – B. B., kuri palikimą – t. y. buto dalį, priklausantį sutuoktiniui, priėmė ir faktiškai valdė. Mirus (duomenys neskelbtini) B. B., pareiškėja per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į Klaipėdos m. 8-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Kadangi B. B. nebuvo sutvarkiusi paveldėjimo teisės klausimus po vyro V. B. mirties, pareiškėja negali užbaigti paveldėjimo procedūros ir priimti viso po tėvų mirties likusio palikimo, nenustačius juridine reikšmę turinčio fakto, kad jos mirusi motina B. B. priėmė anksčiau mirusio sutuoktinio V. B. palikimą aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, ji priėmė palikimą po mamos mirties, pateikdama pareiškimą notarui. Kitų pirmos eilės V. B. įpėdinių nėra. Mano, jog yra visi pagrindai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos mirusi motina B. B. priėmė palikimą po pareiškėjo tėvo V. B. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad B. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja V. B. yra V. B. ir B. B. dukra (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). V. B. ir B. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) V. B. mirė (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po V. B. mirties faktų dėl pareiškimų dėl palikimo priėmimo nėra registruota. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad B. B. vardu įregistruotas santuokos metu bendros jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2001 m. vasario 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-1008 pagrindu.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos motina B. B. iki sutuoktinio V. B. mirties (duomenys neskelbtini), gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butas registruotas B. B. vardu. Gyventojų registro duomenimis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. liepos 18 d. iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), mirė būdamas santuokoje su B. B.. B. B., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), mirė būdama našle. Kitų duomenų apie santuokų įregistravimą registre nėra.

Iš 2026 m. liepos 4 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. pateikė Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarei Birutei Vinogradovienei pareiškimą apie palikimo priėmimą po pareiškėjos motinos B. B. ((duomenys neskelbtini)). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos B. B. palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

Pareiškėjos teigimu, po V. B. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina B. B. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikė turtą, likusį po V. B. mirties, mokėjo mokesčius bei jį valdė kaip savo.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos motina B. B. priėmė sutuoktinio V. B. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir naudojo turtą, mokėjo mokesčius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjos motina B. B. po sutuoktinio V. B. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų teises ir interesus.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina B. B. (V. B. sutuoktinė) po V. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai turint tikslą paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.