Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau ir VĮ) Turto bankas, I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti palikėjo L. S. turtą Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) L. S. ir S. S. (iki santuokos sudarymo – I.) sudarė santuoką. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir kitus smulkius daiktus. (duomenys neskelbtini) L. S. mirė, tačiau niekas jo dalies įgytos santuokos metu nepriėmė kreipiantis pas notarą dėl teisės į turtą paveldėjimo būdu įgijimo, šių veiksmų neatliko ir pareiškėja. Pareiškėja pergyvenusi sutuoktinį ir toliau valdė, tvarkė ir prižiūrėjo turtą, mokėjo mokesčius, atliko ir atlieka ir kitus veiksmus bei bute gyvena, taigi tokie veiksmai rodo, jog faktiškai turto valdymo būdu jį priėmė sutuoktinio palikimą, t. y. priėmė sutuoktinio turto dalį faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnis). Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi bute, taip pat prižiūrėjo ir prižiūri žemės sklypą (sodą), esantį sodininkų bendrijoje „E.“, mokėjo žemės mokestį, mokėjo kitus mokesčius, naudojosi bendrojo naudojimo daiktais, namų apyvokos ir buitiniais įrenginiais, baldais, taip pat mokėjo mokesčius (elektrą, vandenį, šiukšles), kitaip tvarkė ir prižiūrėjo turtą kaip savo. Mano, jog yra visi pagrindai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja faktiškai priėmė palikimą po savo sutuoktinio L. S. mirties ir tai būtina tam, jog pareiškėja įgytų L. S. priklausiusią turto dalį (1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės dalį) ir atitinkamai L. S. daliai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kad S. S. galėtų disponuoti paveldėtu turtu. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo L. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, jis neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad ji yra L. S. ir S. S. dukra. Pažymėjo, kad prašymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ji sutinka, kad mama S. S. po tėvo mirties valdė, tvarkė ir prižiūrėjo visą palikėjo turtą kaip savo. Mirus tėvui L. S. ji nepretenduoja į tą turto dalį, kurią valdė mama S. S., t. y. į tėvo nuosavybės teisę valdytą turtą, todėl ji neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinis faktas, kad po L. S. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė S. S. faktiškai pradėjusi valdyti palikėjo L. S. turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja S. S. yra L. S. sutuoktinė. Pareiškėjos ir jo sutuoktinio L. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) L. S. mirė (mirties liudijimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po L. S. mirties faktų dėl pareiškimų dėl palikimo priėmimo nėra registruota. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad S. S. vardu įregistruotas santuokos metu bendros jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1992 m. balandžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5-10043 pagrindu ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1996 m. vasario 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P 55/96-81 pagrindu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas/įregistruotas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju, palikėjui L. S. nuosavybės teise priklausė ½ dalis turto, įgyto santuokoje su ją pergyvenusiu sutuoktiniu S. S., t. y. ½ dalis buto ir ½ dalis žemės sklypo. Kito nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir kt., priklausiusio palikėjui L. S., ir galimo paveldėti, nėra.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra palikėjo L. S. sutuoktinė ir siekia įteisinti po sutuoktinio mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, kad po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio L. S. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta, valdė ir naudojo šį turtą, mokėjo mokesčius, taip pat rūpinasi, prižiūri bei moka mokesčius sodininkų bendrijai „E.“ už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja po sutuoktinio L. S. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po savo sutuoktinio L. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi turtą - ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), - valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.