Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Marius Steponaitis, sekretoriaujant Jolitai Kilinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Mariui Uksui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2026-05-05 nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – Institucijos) 2026-05-05 nutarimu APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį 600 eurų bauda už tai, kad jis 2026-03-27 8 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, tai yra savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu nenurodė duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kuris nusižengimo padarymo metu 2025-08-01 13.49 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonės automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais APA1 pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalį. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Nurodo, jog prašymas atskleisti vairavusį asmenį „pasimetė“ tarp gaunamų „spaminių“ laiškų. Atsiradus IRD sistemą tapo žinoma pareiga nurodyti asmenį, naudojusį automobilį. Atitinkami šią pareigą vykdamas, nurodo, kad automobiliu naudojosi AAP2. Institucija atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, jog vykdant pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ reikalavimo pažeidimo, nustatyta, kad transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2025-08-01 13.49 val. ties (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuota stovinti pažeidžiant minėto kelio ženklo reikalavimus, priklauso juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant išsiaiškinti administracinį nusižengimą, reikėjo nustatyti, kas administracinio nusižengimo metu naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone ir pranešti apie užfiksuotą administracinį nusižengimą šio juridinio asmens vadovui. Institucijos pareigūnas ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka 2025-08-08 pranešimu Nr. SAVAD-21-ANR PR-1262-2025 (toliau - Pranešimas) kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui), t. y. UAB „(duomenys neskelbtini), priklausančia transporto priemone. Pranešimas išsiųstas oficialiu, Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu (duomenys neskelbtini) per ANR. Pakartotinai Pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiu el. paštu per ANR buvo išsiųstas 2025-10-02 ir 2025-12-03. Tokio paties turinio 2025-12-03 suformuotas pranešimas per ANR 2025-12-03 ir 2026-01-23 bei buvo išsiųstas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus el. paštu (nurodytu ANR) (duomenys neskelbtini). Be to, pranešimas dėl duomenų pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siunčiamas ir registruotąja pašto siunta įmonės adresu. Tad Institucija išnaudojo visas galimybes siunčiant pranešimus pareiškėjui ir jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdais, numatytais ANK 573 straipsnyje. Tačiau Pareiškėjas neįvykdė savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigos ir pagal atsakingo pareigūno reikalavimą nepateikė duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone ir tokiu būdu buvo pažeisti SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies reikalavimai ir padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Kadangi Pareiškėjas per vienerius metus jau buvo baustas už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad APA1 aptariamo administracinio nusižengimo fiksavimo metu iš viso turėjo 81 galiojančią administracinę nuobaudą, iš kurių 69 administracinės nuobaudos skirtos už su transporto priemonėmis susijusius administracinius nusižengimus, iš kurių 24 administracinės nuobaudos skirtos už ANK 431 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Devyniais atvejais APA1 jau buvo paskirta maksimali ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta 600 eurų bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau prašo administracinę teiseną nutraukti, nes duomenis, nors ir pavėluotai, bet pateikė. Prašo atsižvelgti į tai, jog yra kelių įmonių vadovas, gautą el. laišką praleido ne tyčia siekiant nepateikti duomenų, o dėl to, jog jis pateko į „junk“ laiškų aplanką. Įmonės transportas yra naudojamas pagal poreikį, todėl gavus laišką apie pažeidimą, kuris buvo padarytas prieš kelis mėnesius ir daugiau, vairuotojo atsekamumas yra gana sudėtinas. Jo nuomone, Institucija turėtų ne tik formaliai išsiųsti laišką, bet ir įsitikinti, jog asmuo laišką gavo. Anksčiau už analogiško pobūdžio pažeidimus yra baudžiamas ne pirmą kartą. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeista. Papildomai parodė, kad po administracinio nusižengimo padarymo pranešimas APA1 buvo išsiųstas po savaitės. Institucija apie pusę metų siuntė laiškus su prašymu pateikti duomenis apie vairavusį asmenį, tačiau atgalinis ryšys nebuvo gautas. Taip pat prašymas pateikti duomenis APA1 buvo išsiųstas ir registruota pašto siunta, tačiau ji nebuvo atsiimta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

APA1 savo kaltės dėl administracinio nusižengimo neginčija, tačiau prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi Institucijos siųsto elektroninio laiško nepastebėjo, nes jis nukeliavo į „junk“ aplanką, dėl ko laiku negalėjo pateikti duomenų apie asmenį vairavusį įmonei priklausančią transporto priemonę.

Pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, užtraukia baudą nuo 150 iki 300 Eur. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 440 iki 600 Eur.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone <...>.

Susipažinus su skundu bei pateikta bylos medžiaga matyti, kad Institucija siųsdama APA1 procesinius dokumentus, vadovavosi ANK 573 straipsnio nuostatomis, tai yra, reikalavimas dėl asmens, padariusio administracinį nusižengimą, duomenų pateikimo pareiškėjui buvo išsiųstas jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir įmonės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurie gauti iš valstybės informacinių sistemų (registrų), bei registruotąja pašto siunta įmonės adresu. Bylos duomenys patvirtina, jog pranešimai dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo su reikalavimu pateikti informaciją apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrų centre deklaruotu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini) ir APA1 jo administracinių nusisegimų registre deklaruotu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini) – buvo siųsti iš viso tris kartus: 1. 2025-08-08 ir 2025-10-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas su reikalavimu išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini); 2. 2025-12-03 pranešimas su reikalavimu išsiųstas elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 3. 2026-01-23 pranešimas su reikalavimu išsiųstas APA1 elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Be to, pranešimas su reikalavimu išsiųstas ir įmonės buveinės adresu registruota pašto siunta, tačiau pastarosios pašto skyriuje niekas neatsiėmė. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu APA1 pripažino, jog siųstą pranešimą gavo elektroniniu paštu, tačiau jo laiku nepastebėjo, nes pastarasis buvo patekęs į „spam“ laiškų aplanką. Bylos duomenys patvirtina, kad APA1 buvo tinkamai informuotas apie pareigą įvykdyti SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, tačiau jų nustatytu terminu neįvykdė. Kaip ir patvirtino pats APA1, prašomus duomenis pateikė jau tik po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad APA1 buvo tinkamai įvykdęs reikalavimą pateikti informaciją. Reikalaujamą informaciją pareiškėjas nagrinėjamu atveju pateikė tik po to, kai suprato, kad jam nepavyks išvengti atsakomybės už informacijos nepateikimą, o ne išnykus kokioms nors kitoms objektyvioms priežastims, trukdžiusioms anksčiau pateikti reikalaujamą informaciją, todėl informacijos pateikimo faktas nagrinėjamu atveju nevertintinas kaip pareiškėjo administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Pažymėtina, jog būtent bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir privalo veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Šiuo atveju likęs nepaneigtas netinkamas elektroninio pašto administravimas ir gautos korespondencijos neskaitymas negali atleisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuo su tokiu neveikimu susijusių pasekmių, tai yra nuo administracinio nurodymo negaliojimo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo bei įstatyme nustatytos nuobaudos paskyrimo.

Byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad APA1 jau ne kartą buvo baustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo ir teisme. Taigi, tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė nepraėjus vieneriems metams, todėl skundžiamame nutarime pagrįstai nurodoma, jog nusižengimas padarytas pakartotinai ir tokie veiksmai atitinka ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl Institucija APA1 neveikimą skundžiamame nutarime kvalifikavo tinkamai.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad be nagrinėjimo nusižengimo, APA1 yra daug kartų baustas už analogiškus nusižengimus, šias aplinkybes jis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Nusižengimų gausa ir jų sistemingumas rodo jo atsainų požiūrį į visuomenėje nustatytas taisykles ir jų laikymąsi. Anksčiau skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė. Paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę ar išvis netaikius administracinės atsakomybės, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Esant tokioms aplinkybėms, APA1 kaltė nekelia abejonių, atitinkamai nėra pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymų ar daryti priešingas išvadas, nei tai padarė nutarimą priėmusi Institucija, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti nutarimo skunde nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2026-05-05 nutarimą nepakeistą ir APA1 skundo netenkinti. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.