- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-06
- Bylos Nr.
- e2S-1474-889/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01476-2026-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Milda Valiulytė, Milda Skersienė
- Suinteresuotas asmuo
- EAT1
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens EAT1 atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų motinos išdavimo, suinteresuotas asmuo EAT1.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir pareiškėjas, Skyrius) prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką – STA1 (toliau – ir nepilnametis vaikas), gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos motinos suinteresuoto asmens EAT1 (toliau – ir motina, suinteresuotas asmuo). Nurodė, kad 2026 m. gegužės 11 d. 0 val. 20 min. gautas pranešimas specialiuoju numeriu iš policijos, kad namuose yra neblaivūs tėvai, šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Motinai nustatytas (duomenys neskelbtini) promilės neblaivumas, jos sugyventinis visiškai neblaivus (jam neblaivumas nefiksuotas, jis miegojo). Skyriui nuvykus į šeimos gyvenamąją vietą su vaiko motina nepabendrauta dėl nustatyto neblaivumo. Teigė, kad nepilnametis vaikas perduota į saugią aplinką VMA1, pas kurią vaikas ir buvo rastas. Nepilnamečio vaiko tėvas – užsienio pilietis, ryšio su vaiku nėra, jis nedalyvauja vaiko gyvenime. Nors visos galimos pagalbos priemonės vaiko motinos šeimai buvo išnaudotos, teigiamų ilgalaikių pokyčių vaiko situacijai nedavė dėl pasikartojančių jos ir kartu gyvenančio jos sugyventinio alkoholio vartojimo atvejų. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės apylinkės teismas 2026 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino. Leido paimti nepilnametį vaiką iš jos motinos ir nutarė nutartį vykdyti skubiai. Teismas įvertinęs bylai pateiktus duomenis ir tai, kad nepilnametė mergaitė saugiai laikinai apgyvendinta VMA1 gyvenamojoje vietoje, iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką į šeimą ar nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą), padarė išvadą, kad tai visiškai atitinka vaiko geriausius interesus susidariusioje situacijoje. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindas. Teismas padarė išvadą, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo EAT1 (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Teigia, kad nebuvo informuota apie tai, kada teisme bus nagrinėjama civilinė byla, priešingai nei kita analogiška byla dėl kito vaiko, nors įvykis tas pats, negalėjo teismui pateikti atsiliepimo ir nurodyti įvykio aplinkybių. Be to, apeliantė pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnametis vaikas yra nurodęs, jog su mama labai gerai sutaria, nesipyksta. Taip pat gerai sutaria ir su mamos vyru, jį vadina „tečiu“. Mergaitės teigimu, ji nenorėtų kitos mamos. Visa tai suponuoja, kad vaikas pripažįsta mamą ir savo šeimą, vaiko atitraukimas iš šeimos neatitinka geriausių vaiko interesų, apie situaciją nėra informuotas vaiko tėvas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Teigia, kad apeliantei 2026 m. gegužės 19 d. buvo įteikta Skyriaus parengto prašymo teismui dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos kopija kartu su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2026 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teisinės pagalbos sprendimas). Šių dokumentų įteikimo metu apeliantei buvo paaiškinta, kad Skyriaus prašymo pagrindu Tauragės apylinkės teisme buvo inicijuota civilinė byla, apeliantei yra paskirta nemokama teisinė pagalba, kurią teiks advokatas, apeliantė paraginta kuo skubiau susisiekti su jai atstovaujančiu advokatu. Be to, Skyriaus duomenimis, Teisinės pagalbos sprendimas nedelsiant yra išsiunčiamas ir paskirtam atstovauti advokatui. Dėl kokių priežasčių nei pati apeliantė nedelsiant nesusisiekė su jai paskirtu advokatu, nei advokatas, gavęs Teisinės pagalbos sprendimą, nevykdė šio sprendimo 7 punkte nurodyto pavedimo, Skyriui nėra žinoma, šios aplinkybės nėra paaiškintos ir atskirajame skunde. Be to, nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes.
Apeliaciniame skunde nėra paaiškinta, dėl kokių priežasčių apeliantei atstovaujantis advokatas nepranešė savo atstovaujamajai apie bylą, nesiėmė jokių veiksmų, nors jam, kaip teisininkui, yra žinomi prašymo dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų nagrinėjimo terminai, kadangi tokio pobūdžio bylose, Skyriaus duomenimis, ne kartą yra atstovavęs. Mano, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, priėmė sprendimą nagrinėti šią bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantės teisės dalyvauti teismo procese pažeistos nebuvo. Skyrius nurodo, kad mergaitės nuomonė dėl grįžimo gyventi pas mamą konsultacijų metu kito, atspindėdama vidinį prieštaringumą, emocinį nesaugumą ir nepasitikėjimą galimais šeimos narių pokyčiais. Skyriaus vertinimu, priešingai, nei savo atsiliepime nurodo apeliantė, vaiko paėmimas iš jo motinos atitinka geriausius vaiko interesus, nes šiuo metu visos galimos pagalbos priemonės vaiko motinos šeimai buvo išnaudotos, tačiau teigiamų ilgalaikių pokyčių vaiko situacijai nedavė dėl pasikartojančių jos ir kartu gyvenančio jos sugyventinio alkoholio vartojimo atvejų, taikyta vaiko laikinosios priežiūros pas asmenis, susijusius su vaiku emociniu ryšiu, priemonė buvo neveiksminga. Laikinosios priežiūros priemonės socialinių paslaugų įstaigoje motina atsisakė. Motina neigė alkoholio vartojimo problemą, neigė pagalbos šiai problemai spręsti poreikį. Mažamečiam vaikui būtinas saugios, ramios aplinkos užtikrinimas, atitinkantis jo poreikius bei interesus, sudarantis sąlygas visapusiškai jo raidai, tačiau visa tai užtikrinti vaiko motinai nepavyksta. Susidariusioje situacijoje matyti, kad dėl motinos alkoholio vartojimo, tinkamų sąlygų vaikui neužtikrinimo kilo būtinybė net tris kartus užtikrinti vaikui saugią aplinką, taip pat vaikui vykdyta laikinoji priežiūra, kurios metu du mėnesius vaiką prižiūrėjo su vaiku emociniais ryšiais susijęs asmuo. Tokia vaiko situacija šeimoje, kai jis išimtinai dėl vaiko motinos kaltės turi būti perkeliamas į saugią aplinką, neatitinka geriausių vaiko interesų.
Skyrius pažymi, kad tėvystė mažametei nenustatyta. Nurodo, kad kiekvieną kartą nagrinėdamas pranešimus dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių, kurių, kaip matyti iš byloje esančio išrašo, nuo 2022 m. buvo gauta net 8, Skyrius stengėsi išsiaiškinti, kas yra vaiko tėvas, tačiau vaiko motina nėra nurodžiusi, kas yra biologinis vaiko tėvas, nėra pateikusi jokių vaiko tėvo duomenų ir kontaktų. Pažymi, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti apeliantės mažametį sūnų iš jos ir vaiko tėvo, nors ir buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip pat užbaigta teismo nutartimi išduoti teismo leidimą paimti minėtą vaiką iš šeimos. Nors ši teismo nutartis taip pat apeliantės yra apskųsta, tačiau ir šioje byloje buvo nustatytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas vaiką paimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, kuria teismas pareiškėjo prašymą patenkino ir leido paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde nurodo, kad ji nebuvo informuota apie tai, kada teisme bus nagrinėjama civilinė byla, todėl negalėjo teismui pateikti atsiliepimo ir nurodyti įvykio aplinkybių. Be to, apeliantė pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
CPK 582 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.
Žodinis procesas neturėtų būti teismo pripažįstamas būtinu kiekvienoje byloje dėl leidimo išdavimo. Tai – tam tikra teismo aktyvumo šios kategorijos bylose išraiška. Žodinio bylos nagrinėjimo tikslas – visapusiškai ir objektyviai nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, siekiant apsaugoti asmenų, kurių interesus gali paliesti teismo leidimo išdavimas, teises ir teisėtus interesus, todėl žodinis bylos nagrinėjimas turėtų būti skiriamas, kai teismui kyla abejonių dėl tam tikrų bylai reikšmingų aplinkybių buvimo (nebuvimo), dėl labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų, kurių interesams gali turėti įtakos leidimo išdavimas, teisių apsaugos, taip pat teismui siekiant gauti papildomus duomenis, reikšmingus bylai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. Teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalga Nr. 41. Teismų praktika. 2003, 19).
Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą galėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų ir įrodymų visiškai aiški konkrečiu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo nuomonę, pozicija dėl vaiko paėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019).
Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad Teisinės pagalbos sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą apeliantei, ją teikti paskirtas advokatas VSF1. Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad Skyrius 2026 m. gegužės 19 d. apeliantei įteikė teismui teikiamo prašymo dėl leidimo paimti dukrą iš jos motinos kopiją ir jo priedus. Iš byloje esančio prašymo ir jo priedų įteikimo patvirtinimo matyti, kad apeliantė savo parašu patvirtino gavusi šiuos dokumentus 2026 m. gegužės 19 d. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi šią civilinę bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. birželio 9 d., 14.00 val. Nutartyje taip pat nurodyta, kad teismas nusprendė apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims viešo paskelbimo būdu, paskelbdamas pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo prašymą grindžia byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl byla yra parengta nagrinėti teisme.
Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ji nebuvo informuota apie nagrinėjamą civilinę bylą pagal pareiškėjo prašymą ir negalėjo pateikti atsiliepimo. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei 2026 m. gegužės 19 d. buvo įteikta Skyriaus teismui teikiamo prašymo kopija ir visi jo priedai, todėl jai buvo žinomas pareiškėjo kreipimosi į teismą dalykas ir faktinis pagrindas. Apeliantei taip pat buvo paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jos interesams atstovauti paskirtas advokatas. Be to apie nagrinėjamą bylą buvo paskelbta viešai www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“. Taigi apeliantė turėjo realią galimybę iki bylos išnagrinėjimo pateikti teismui savo atsiliepimą, paaiškinimus ar kitus reikšmingus įrodymus, tačiau byloje nėra duomenų, kad šia teise ji būtų pasinaudojusi. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ji pageidavo, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Bylos duomenys nepatvirtina, kad apeliantė ar jos atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų pareiškę prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nors CPK 582 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisės norma kartu numato išimtį, leidžiančią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jeigu byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka jai išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia įstatyme įtvirtinta išimtimi, kadangi įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus matyti, jog jų pakako visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir skundžiamai nutarčiai priimti, taigi tuo aspektu apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad dukra yra nurodžiusi, jog su mama ji labai gerai sutaria, nesipyksta, taip pat gerai sutaria ir su mamos vyru. Teigia, kad vaikas nenorėtų kitos mamos, todėl mano, kad vaikas pripažįsta mamą ir savo šeimą, vaiko atitraukimas iš šeimos neatitinka geriausių vaiko interesų.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje O. prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje, ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje P. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).
Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-943/2024).
Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 40 punktas).
Bylai peiktais duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko – STA1, gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra EAT1, gimusi (duomenys neskelbtini), tėvystė nenustatyta.
Bylai pateiktas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad apeliantei neterminuotai apribota motinos valdžia kitų dviejų jos nepilnamečių vaikų: TMD2, gimusios (duomenys neskelbtini), ir EMK3, gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog dėl asmens duomenų apsaugos dėl leidimo paimti mažametę iš jos motinos buvo teikiamas vienas prašymas, o dėl apeliantės šeimoje augančio mažamečio sūnaus paėmimo iš jo motinos ir tėvo – atskiras prašymas.
Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2026 m. gegužės 11 d. 0 val. 17 min. gautas pranešimas specialiuoju numeriu iš policijos, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra dvi neblaivios šeimos: EAT1 (apeliantei) nustatytas (duomenys neskelbtini) promilės girtumas, TMK1 ir VŠN2 visiškai neblaivūs, NVJ4 blaivi. TŠE1 ir jo sesuo STA1, kuri buvo pas močiutę, apgyvendinti pas VMA1.
2026 m. gegužės 11 d. Skyriuje užregistruotas vaiko teisių pažeidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Skyrius, išnagrinėjęs minėtą pranešimą ir atlikęs vaikų situacijos vertinimą pagal Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. A1-449 (toliau – ir Aprašas), nustatė rizikos veiksnį vaikų atstovei pagal įstatymą – motinai (apeliantei) nustatytas:
Aprašo 26.3 papunktyje numatytas rizikos veiksnys: vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) galimai turi priklausomybės nuo alkoholio požymių, žalingo alkoholio vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai (26.3 papunktis);
Aprašo 26.9 papunktyje numatytas rizikos veiksnys – vaiko gyvenamojoje vietoje lankosi pašaliniai asmenys, kurie galimai kelia ar gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar normaliai raidai;
Aprašo 26.10 papunktyje numatytas rizikos veiksnys – kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu ir (ar) vaiko atstovais pagal įstatymą, ir (ar) vaiko aplinka ir keliantys realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Vaiko situacijos vertinimo metu nustatyta, kad vaiko tėvai nepakankamai užtikrina vaiko teises į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje. Apie vaiko tėvą duomenų neturima, vaiku rūpinosi tik motina.
Iš 2026 m. gegužės 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, Skyriaus specialistams 2026 m. gegužės 11 d. 1 val. 10 min. nuvykus į šeimos gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), su vaiko motina nepabendrauta dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) promilės neblaivumo. Anketoje nurodoma, kad moteris (apeliantė) elgėsi agresyviai, necenzūriniais žodžiais vadino Skyriaus specialistus. Vaiko motina atsisakė parašyti savo kontaktinę informaciją ant informacinio lapo. Skyriaus specialistams kilo įtarimas, kad moteris gali būti (duomenys neskelbtini). Nepilnametės mergaitės namuose nebuvo, ji miegojo pas asmenį, su vaiku susijusį artimais ryšiais, – VMA1, vaikas vizualiai atrodė sveikas.
2026 m. gegužės 11 d. Skyriuje surašytas vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnametė mergaitė laikinai perduota asmeniui, su vaiku susijusiam artimais ryšiais, VMA1. Skyriaus specialistai 2026 m. gegužės 11 d. 16 val. 2 min. bendravo su nepilnamečiu vaiku asmens, pas kurį vaikas laikinai apgyvendintas, namuose. Mergaitė teigė, jai sekasi gerai. Ji daugiausia gyvena pas močiutę, nes iš ten arčiau mokykla, močiutė padeda ruošti namų darbus ir rūpinasi jos kasdieniais poreikiais. Su mama taip pat gerai sutaria, ją lanko savaitgaliais, mama rūpinasi jos apranga ir mokyklos reikmenimis. Mergaitė nurodė, kad šiuo metu jai gerai gyventi pas močiutę, nenorėtų kitos mamos, tačiau, jei laikinai tektų gyventi kitoje šeimoje, ji to nebijotų ir norėtų susipažinti su tais žmonėmis.
Skyriaus specialistai 2026 m. gegužės 12 d. bendravo su vaiko motina (apeliante). Vaiko motina nurodė, kad po darbų sode buvo išgėrusi dvi skardines alaus. Jos teigimu, tai buvo pirmas toks atvejis po vaikų paėmimo, ji pripažįsta suklydusi, gailisi dėl savo elgesio ir nurodo neturinti priklausomybės alkoholiui. Taip pat paaiškino, kad dukra darbo dienomis gyvena pas VMA1, kurią vadina močiute, nes iš ten arčiau mokykla, o savaitgaliais grįžta pas ją. Motinos teigimu, socialinė darbuotoja šeimą lankė ne kartą ir pastaruoju metu neblaivumo atvejų nenustatė. Ji taip pat nurodė, kad, jei vaikai jai nebūtų grąžinti, pageidautų, jog jie liktų gyventi pas VMA1, nes su ja yra artimai susiję ir ten gerai jaučiasi. Skyriaus specialistai pakartotinai 2026 m. gegužės 13 d. susisiekė telefonu su vaiko motina. Motinai buvo pasiūlyta laikinai su vaikais apsigyventi krizių centre, tačiau moteris teigė, kad į Krizių centrą vykti nenori.
Skyriuje taip pat gautas socialines paslaugas šeimai teikiančio Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro 2026 m. gegužės 11 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad apeliantės ir jos sugyventinio šeimai atvejo vadybos procesas inicijuotas nuo 2021 m. rugsėjo 7 d., paskirtos socialinės priežiūros šeimai paslaugos. Pagalbos plane numatytas lankymasis šeimoje du kartus per savaitę ir pagal poreikį. Pagalbos plane rekomenduota individualios psichologo konsultacijos, priklausomybės ligų konsultacijos, tėvystės įgūdžių kursai, buities sąlygų gerinimas. Motina ir jos sugyventinis individualias psichologo konsultacijas lankė du kartus, toliau neišreiškė poreikio lankyti. Priklausomybių ligų konsultacijas vaiko motina su sugyventiniu lankė kelis kartus tiesiogiai susitikę su specialistu, vėliau į konsultacijas su specialistu nuotoliu nesijungė. Pozityvios tėvystės kursų dar nelankė, nes nesusidarė dalyvių grupė. Rašte nurodoma, kad apsilankymų šeimoje metu alkoholio vartojimas neužfiksuotas ir nepastebėtas, vaikų nepriežiūra paslaugų teikimo laikotarpiu taip pat nepastebėta. Paskutinysis atvejo vadybos posėdis šeimai organizuotas 2026 m. kovo 18 d., jo metu šeimai buvo rekomenduota laikytis pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių, tačiau šeima jų laikosi tik iš dalies.
2026 m. gegužės 11 d. Skyriuje taip pat gauta informacija iš nepilnametės mergaitės ugdymo įstaigos. Šiame rašte nurodyta, kad mokinė mokyklą lanko reguliariai, į pamokas dažniausiai atvyksta laiku, jos mokymosi rezultatai yra patenkinami arba slenkstinio lygio. Pastaruoju metu pastebimas padidėjęs mergaitės dirglumas, drausmės pažeidimai pamokų metu, ne visada tvarkinga apranga, trūksta ugdymo priemonių ir higienos įgūdžių. Nurodyta, kad mama dukros ugdymosi pasiekimais elektroniniame dienyne pradėjo domėtis tik neseniai, su klasės vadove bendrauja prireikus, tačiau tėvų susirinkimuose ir mokyklos renginiuose nėra dalyvavusi.
Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantės šeima vaiko teisių specialistams buvo žinoma ir anksčiau. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. vaiko STA1 motinos šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros.
Skyrius prašyme dėl leidimo paimti vaiką iš jo motinos nurodė, kad vaiko teisių pažeidimai šeimoje augančių vaikų atžvilgiu nuolat kartojasi. Nepilnametės mergaitės atžvilgiu užfiksuoti šie vaiko teisių pažeidimai: 2022 m. vasario 11 d. (vaiko motinai nustatytas (duomenys neskelbtini) promilės girtumas. Šeima neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, viename kambaryje miega 4 asmenys, motinos sugyventinis vartoja alkoholį); 2022 m. vasario 27 d. (vaiko gyvenamojoje vietoje lankosi neblaivus motinos sugyventinis, su kuriuo vaiko motina konfliktuoja); 2022 m. balandžio 15 d. (vaiko motina vengia bendradarbiauti su atvejo vadyba, socialiniais darbuotojais); 2022 m. liepos 22 d. (šeima neturi gyvenamosios vietos); 2025 m. kovo 7 d. (vaiko motina galimai neblaivi, atsisakė pasitikrinti neblaivumą); 2025 m. lapkričio 23 d. (vaiko motinai nustatytas (duomenys neskelbtini) promilės girtumas, patėvis galimai taip pat neblaivus, miegojo); 2025 m. gruodžio 6 d. (vaiko motinai nustatytas (duomenys neskelbtini) promilės neblaivumas, mergaitės tėvas užsienietis, jo kontaktai nežinomi).
Iš bylai pateiktos 2026 m. sausio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Mobiliosios komandos informacijos apie šeimą matyti, kad mobilioji komanda su šeima dirbo nuo 2025 m. gruodžio 12 d. iki 2026 m. sausio 14 d. Informacijoje nurodyta, jog tėvai nepripažįsta savo elgesio problemų ir jų poveikio vaikams, ribotai bendradarbiauja su specialistais, o jų motyvacija keisti situaciją yra paviršutiniška ir labiau siejama su vaikų grąžinimu į šeimą. Nustatyta psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizika šeimoje, motinos emocinis nestabilumas, netinkama socialinė aplinka bei riboti tėvystės įgūdžiai, dėl ko didėja rizika vaikų saugumui ir gerovei. Mobiliosios komandos informacijoje taip pat nurodyta, kad šeimos gyvenimo sąlygos yra nestabilios – tėvai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, turi finansinių įsipareigojimų, jų gebėjimas užtikrinti vaikams saugią ir stabilią aplinką vertinamas kaip ribotas. Mergaitė išreiškė norą gyventi su šeima, tačiau tik tuo atveju, jeigu tėvai nustotų vartoti alkoholį ir sukurtų saugią aplinką. Informacijoje konstatuota, kad šeimos funkcionavimas yra ribotas, tėvų gebėjimas nuosekliai tenkinti vaikų emocinius ir raidos poreikius yra nepakankamas, jie nepripažįsta alkoholio vartojimo problemos ir jos poveikio vaikams. Mobilioji komanda padarė išvadą, kad šeimoje išlieka reikšmingi rizikos veiksniai, keliantys grėsmę vaikų emociniam saugumui ir gerovei.
Įvertinęs aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad vien tai, jog mažametė dukra nurodė gerai sutarianti su motina ir jos sugyventiniu, nenorinti kitos mamos bei pageidaujanti gyventi šeimoje, savaime paneigia būtinybę taikyti vaiko paėmimo iš šeimos priemonę. Nors bylos duomenys patvirtina tarp motinos ir dukros išlikusį emocinį ryšį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant vaiko paėmimo iš šeimos klausimą lemiamą reikšmę turi ne vien vaiko noras gyventi su tėvais, bet visų pirma jo geriausi interesai, saugumas ir galimybė augti stabilioje bei saugioje aplinkoje.
Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad šeimoje ilgą laiką egzistuoja sisteminės problemos. Byloje užfiksuoti ne pavieniai, o pasikartojantys su apeliantės alkoholio vartojimu susiję atvejai (2022 m., 2025 m. ir 2026 m.). Mobiliosios komandos vertinime konstatuota, kad tėvai nepripažįsta savo elgesio problemų, ribotai bendradarbiauja su specialistais, stokoja tėvystės įgūdžių, šeimoje išlieka psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizika, o šeimos gebėjimas užtikrinti vaikams saugią ir stabilią aplinką vertinamas kaip nepakankamas. Įvertinęs visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju vaiko paėmimas iš šeimos neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Nors mažametė išreiškė norą palaikyti ryšį su motina ir ateityje gyventi šeimoje, ji taip pat nurodė tikinti, jog tam pirmiausia būtina, kad šeimos nariai nustotų vartoti alkoholį ir sukurtų saugią aplinką. Todėl apeliantės argumentai, jog vien dėl išlikusio emocinio ryšio su motina vaiko paėmimas iš šeimos neatitinka jo geriausių interesų, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad apie situaciją nėra informuotas vaiko tėvas.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis pritaria Skyriaus atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, kad tėvystė mažametei STA1 nenustatyta ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai – 2026 m. gegužės 18 d. Gyventojų registro duomenų bazės išrašas. Taigi šiuo aspektu apeliantės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės iš esmės nėra pagrįstos.
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytus motyvus bei aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą dėl nepilnamečio vaiko paėmimo iš jo motinos, todėl nėra pagrindo šios nutarties panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.