- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-1174-440/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04866-2026-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė (pran.)
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Trečiasis asmuo
- Artea bankas, Trate
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Artea bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „TRATE“, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovas IES1 2026 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ATS1, jį 2026 m. balandžio 9 d. patikslinęs prašė: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), kuri įtraukta į apskaitą Lietuvoje (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; 2) nutraukus santuoką ieškovui palikti (duomenys neskelbtini) pavardę, o dėl atsakovės pavardės nuspręsti pagal jos pageidavimą; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų W. S. ir G. S. gyvenamąją vietą su ieškovu; 4) nustatyti, kad atsakovė su W. S. ir G. S. bendrauja pagal abipusį susitarimą; 5) priteisti iš atsakovės po 429 Eur išlaikymą W. S. ir G. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumos dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas pavedant tvarkyti ieškovui uzufrukto teise; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų W. S. ir G. S. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su W. S. ir G. S. tvarką numatant, kad bendravimas vyksta pagal atsakovės ir ieškovo abipusį sutarimą, ieškovui esant tose pačiose patalpose, kuriose vyksta bendravimas; 3) priteisti iš atsakovės po 429 Eur laikiną išlaikymą W. S. ir G. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šias lėšas pavedant tvarkyti ieškovui uzufrukto teise.
Nurodė, kad atsakovė vienašališkai apribojo ieškovo bendravimą su vaikais, išvežė juos į (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu atskyrė vaikus nuo tėvo. Atsakovė siekia susilpninti vaikų ryšį su tėvu ir jais naudotis kaip įrankiu santuokos nutraukimo byloje turėdama tikėtiną tikslą gauti kuo didesnę turtinę naudą. Dėl atsakovės įvykdyto vaikų grobimo yra pradėtas procesas pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija). Teigė galintis užtikrinti vaikams būstą, visų materialinių poreikių patenkinimą, stabilumą, saugumą ir, tuo pačiu, jų bendravimą su motina, gerbiant jos teisę bendrauti su vaikais ir užtikrinant vaikų teisę bendrauti su motina. Kadangi atsakovė nepaiso teisės aktų reikalavimų, yra tikslinga, kad vaikų bendravimas su ja vyktu kartu esant ieškovui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2026 m. balandžio 20 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) nurodė, kad šioje proceso stadijoje turimų duomenų nepakanka išvadai, ar nesiėmus ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, pateikti. Pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog (duomenys neskelbtini) yra inicijuotas teisminis procesas dėl vaikų sugrąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją, taikyti laikinųjų apsaugos priemonių netikslinga – uždraudus vaikus išvežti iš (duomenys neskelbtini), pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negalės būti realiai vykdomos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai Kaišiadoryse 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Be kitų argumentų nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Aukštasis Teismas 2026 m. kovo 27 d. nutarė, jog atsakovė ar bet kuris asmuo, informuotas apie šią nutartį, negali išvežti ieškovo ir atsakovės vaikų iš (duomenys neskelbtini) Aukštojo Teismo jurisdikcijos; vaikai negali būti išvežti iš adreso (duomenys neskelbtini) arba kito adreso (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė gyvena su vaikais. Atsižvelgęs į šią aplinkybę padarė išvadą, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas galėtų būti apsunkintas ar neįgyvendinamas. Pažymėjo, kad ieškovas Kauno miesto socialinių paslaugų centrui nurodė, jog (duomenys neskelbtini) teismas priėmė sprendimą, pagal jį tėvas su vaikais kiekvieną dieną nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauja 18 val., tačiau iki šiol pokalbiai nevyksta, tėvo teigimu, su vaikais nei karto nebendravo; ieškovas paaiškino, kad savaitgalį buvo nuskridęs į (duomenys neskelbtini) siekdamas susitikti su vaikais, pasveikinti sūnų su gimimo diena, tačiau vaikų motina į susitikimą vaikų neatvedė. Nurodė, kad užsienio valstybės procesiniu sprendimu jau yra nustatyta laikina šalių bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, todėl vertino, jog nėra tikslinga ir pagrįsta taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Atsižvelgęs į tai, kad prašymas dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu netenkintas, nenustatė pagrindo nuspręsti ir dėl kitų išvestinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, taip pat laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės.
Šalies argumentai
Ieškovas IES1 (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. balandžio 27 d. nutarties, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
2026 m. liepos 24 d. gautas apelianto atsisakymas nuo atskirojo skundo. Nurodė, kad bylos šalims susitaikius ir civilinę bylą palikus nenagrinėtą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje, kurios nagrinėjimas yra baigtas, apeliantui tapo nebeaktualus. Dėl šių priežasčių prašo nutraukti apeliacinį procesą. Nurodė, kad atskirojo skundo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos ir suprantamos.
Civilinė byla Nr. e2S-1174-440/2026 pagal ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. balandžio 27 d. nutarties paskirta nagrinėti apeliacine rašytinio proceso tvarka 2026 m. rugpjūčio 13 d. 9 val. 15 min. Gavus prašymą proceso dalyviai informuoti apie prašymo dėl atsisakymo nuo skundo nagrinėjimą. Byloje kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovas 2026 m. balandžio 9 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų W. S. ir G. S. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su W. S. ir G. S. tvarką numatant, kad bendravimas vyksta pagal atsakovės ir ieškovo abipusį sutarimą, ieškovui esant tose pačiose patalpose, kuriose vyksta bendravimas; 3) priteisti iš atsakovės po 429 Eur laikiną išlaikymą W. S. ir G. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šias lėšas pavedant tvarkyti ieškovui uzufrukto teise.
Iš bylai pateikto (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 41). Taip pat nustatyta, kad W. S., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra šalių nepilnamečiai vaikai (el. b. t. 1, b. l. 43-44). Tarnybos Skyriaus specialistės 2026 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešime dėl užduoties atlikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šeimos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nei vaikų, nei motinos (atsakovės) nerasta, taip pat jų nebuvo ir atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad vėliau tą pačią dieną su Tarnybos Skyriaus specialiste susisiekė atsakovės advokatas, jis informavo, kad vaikų motina yra laikinai išvykusi į vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje yra jų pilietybė (el. b. t. 4, b. l. 25-27). Tarnybos Skyrius Išvadoje nurodė, kad 2026 m. balandžio 1 d. gauta informacija iš atsakovės atstovės, jog W. S. ir G. S. gyvena (duomenys neskelbtini), vaikų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), atsakovė 2026 m. kovo 9 d. minėtu adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą. Mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) 2026 m. kovo 24 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad W. S. darželį lankė 2024 m. rugpjūčio–spalio mėn., 2025 m. liepos–rugpjūčio mėn.; vėl lankyti darželį pradėjo 2026 m. kovo 9 d., o 2026 m. kovo 16 d. atsakovė (ATS1) informavo, kad W. S. darželio nebelankys (el. b. t. 4, b. l. 33). Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Aukštasis Teismas 2026 m. kovo 27 d. nutarė, kad kol bus priimtas sprendimas šiame procese arba kita šio teismo nutartis, atsakovė ar bet kuris asmuo, informuotas apie šią nutartį, negali išvežti ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų iš (duomenys neskelbtini) Aukštojo Teismo jurisdikcijos; vaikai negali būti išvežti iš adreso (duomenys neskelbtini) arba kito adreso (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė gyvena su vaikais.
2026 m. liepos 10 d. gautas ieškovo IES1 atsisakymas nuo patikslinto ieškinio nagrinėjamoje civilinėje byloje. 2026 m. liepos 13 d. teismo nutartimi patikslintas ieškinys paliktas nenagrinėtas, nutartis įsiteisėjo 2026 m. liepos 22 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį (atskirąjį) skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymo, jeigu yra šio CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu apelianto atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui yra žinomi atsisakymo nuo skundo teisiniai padariniai.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pareiškimo dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo turiniu, nenustatė, kad šis atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pareiškimas dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pagal atskirąjį skundą pradžios 2026 m. rugpjūčio 13 d. 9 val. 15 min., kiti asmenys pirmosios instancijos teismo nutarties neskundė (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Įvertinus nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad yra visos sąlygos, būtinos atskirojo skundo atsisakymui priimti, todėl ieškovo IES1 atsisakymas nuo atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. balandžio 27 d. nutarties priimtinas, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal šį skundą, nutrauktinas (CPK 308 straipsnis, 338 straipsnis).
Apeliantui išaiškintina, kad apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).
Ieškovas išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu už atskirąjį skundą, nepatyrė (CPK 80 straipsnio 2, 5 dalys, 87 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
priimti ieškovo IES1 atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13125-1253/2026. Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. balandžio 27 d. nutarties, nutraukti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.