- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-722-796/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00515-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- S. G., A. G., K. G., L. S.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, ADB Gjensidige
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. G. (S. G.), A. G. (A. G.), K. G. (K. G.), L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams S. G., A. G., K. G., L. S. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo S. G. – 87,12 Eur, iš atsakovo A. G. – 435,61 Eur, iš atsakovo K. G. – 522,73 Eur, iš atsakovės L. S. – 522,73 Eur; taip pat priteisti iš atsakovų kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, iš S. G. – 2,22 Eur, iš A. G. – 11,10 Eur, iš K. G. – 13,32 Eur, iš L. S. – 13,32 Eur; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje 2026 m. sausio 20 d. gautas ieškovės prašymas, nurodant, kad atsisakoma ieškinio. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovės atsisakymas nuo ieškinio priimtas, civilinė byla nutraukta, ieškovei grąžintas 27 Eur žyminis mokestis. Byloje 2026 m. vasario 2 d. gautas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir baudos ieškovei skyrimo, juo atsakovai prašė priteisti iš ieškovės 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, paskirti ieškovei 20 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą ieškovo teisėmis, 50 proc. paskirtos baudos dalį priteisti atsakovams. Prašyme nurodyta, kad teismas 2026 m. sausio 20 d. nutartimi neišsprendė klausimo dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai pateikė prašymus apylinkės teismui priteisti iš ieškovės 1 210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovai patyrė pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai taip pat nurodė, kad teismas privalėjo vertinti ieškovės elgesį viso proceso metu, t. y. kad ieškovė teismui pateikė suklastotą „Civinity“ 2023 m. birželio 16 d. Statinio apžiūros aktą Nr. PBU-SAA-23-06-0009, kurio tekstas yra pakoreguotas, t. y. suklastotas, kadangi šio akto pirmojo lapo lentelėje „Rekomenduojami darbai defektams pašalinti“ yra papildomai įrašytas skaičius „(duomenys neskelbtini)“, todėl ieškovė teismui sudarė klaidingą įspūdį, neva administratorė „Civinity“ ištyrė ir nustatė, kad atsakomybę prisiima (duomenys neskelbtini) buto savininkai. Ieškovė viso civilinio proceso metu piktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi be pagrindo pateikė teismui melagingą ieškinį, kurio vėliau atsisakė be jokių paaiškinimų ir (ar) argumentų. Atsakovų nuomone, ieškovė, būdama patyrusi draudėja ir draudimo rinkos dalyvė, tyčia suklastojo „Civinity“ 2023 m. birželio 16 d. Statinio apžiūros aktą ir šiuo suklastotu dokumentu siekė apgauti teismą ir iš atsakovų gauti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą, kuriems įrodyti ieškovė neturėjo nė vieno rašytinio įrodymo. Ieškovė nepaaiškino atsisakymo nuo ieškinio motyvų, visuose procesiniuose dokumentuose be pagrindo kaltino atsakovus ir teismui teikė melagingą informaciją. Atsižvelgiant į ieškovės didelę patirtį draudimo rinkoje ir dalyvavimą civilinių bylų procesuose, taip pat į viešai skelbiamas dideles ieškovės pajamas, prašė paskirti ieškovei 20 000 Eur dydžio baudą už ieškovės piktnaudžiavimą ieškovės teisėmis bylos procese, 50 proc. ieškovei paskirtos baudos dalį priteisti atsakovams, o likusią baudos dalį priteisti valstybei. Ieškovė atsiliepimu į atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir baudos skyrimo prašė jai baudos neskirti. Nurodė, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą norėjo išspręsti taikiu būdu – pasirašant taikos sutartį, tačiau atsakovai nereagavo, nekomunikavo su ieškovės atstovu. Ieškovės buhalterinės apskaitos skyriui buvo reikalinga taikos sutartis bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismui priėmus papildomą sprendimą, ieškovė atlygins atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovams, siekdama apginti savo pažeistas teises dėl žalos. Ieškovė bylai teikė įvairius rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo poziciją. Ieškovė tiek su dubliku, tiek su kitais prašymais pildė bylos medžiagą, atsikirtinėjo į atsakovų argumentus, tokie veiksmai negali reikšti piktnaudžiavimo procesu, nes civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas. Ieškinys, nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, buvo patenkintas. Vien tai, kad ieškovė atsisakė ieškinio, negali reikšti piktnaudžiavimo procesu. Bylos duomenys nepatvirtina ieškovės nesąžiningumo, akivaizdaus piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, jomis akivaizdžiai naudojantis ne pagal jų paskirtį, todėl nėra pagrindo skirti baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. papildoma nutartimi atsakovų prašymas tenkintas iš dalies, iš ieškovės priteista 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. S. ir 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. G.; kita prašymo dalis netenkinta. Teismas nustatė, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl būtinybės gintis nuo pareikšto ieškinio, įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintą pareigą pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį, tripliką, pasinaudojus teise teikti apeliacinį skundą. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas atsakovų prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Bylinėjimosi išlaidos priteistos atsakovams, kurie jas patyrė. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų prašymo paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, nenustatė pakankamo pagrindo ieškovės procesinį elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Aplinkybė, kad ieškovė pateikė ieškinį, negali būti vertinama kaip akivaizdus naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį ar akivaizdus piktnaudžiavimas procesu. Teismas nenustatė, kad tai buvo daroma sąmoningai siekiant piktnaudžiauti procesu ar jį vilkinti, kad ieškovė siekė ne apginti savo pažeistas teises, o, piktnaudžiaudama procesine teise, siekė su gynyba nesusijusių tikslų. Byloje ieškovė teikė įrodymus, atstovas dalyvavo posėdžiuose. Byloje nėra pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė teikė aiškiai melagingą informaciją ar kad teismui būtų pateikusi dokumentus, žinodama, jog pastarieji neatitinka tikrovės. Aplinkybė, kad ieškovė atsisakė ieškinio, nenurodydama priežasčių, savaime nėra laikoma nesąžiningu elgesiu. Atsisakydama ieškinio ieškovė realizavo CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškovo teisę. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad vien tai, jog ieškovė atsisakė ieškinio, negali reikšti piktnaudžiavimo procesu. Teismas įvertino, kad nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, sudarančių pakankamą pagrindą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl atsakovų prašymo dalies dėl baudos skyrimo ieškovei netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai S. G., A. G., K. G. ir L. S. prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutarties dalį dėl baudos (ne)skyrimo ieškovei ir atsakovų prašymą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui; kitą minėtos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams palikti galioti nepakeistą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Teismas, nagrinėdamas atsakovų prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei, privalėjo vertinti ieškovės elgesį viso civilinės bylos proceso metu, t. y. kad ieškovė teismui pateikė suklastotą „Civinity“ 2023 m. birželio 16 d. Statinio apžiūros aktą Nr. PBU-SAA-23-06-0009, kurio tekstas yra pakoreguotas, t. y. suklastotas, kadangi šio akto pirmojo lapo lentelėje „Rekomenduojami darbai defektams pašalinti“ yra papildomai įrašytas skaičius „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė teismui sudarė klaidingą įspūdį neva administratorė „Civinity“ ištyrė ir nustatė, kad atsakomybę prisiima (duomenys neskelbtini) buto savininkai. Ieškovei primityviai atlikus 2023 m. birželio 16 d. akto teksto koregavimą įrašant skaičių „(duomenys neskelbtini)“ minėtos akto lentelės teksto struktūra pasikeitė ir todėl lentelės teksto turinys neatitinka originalaus „Civinity“ 2023 m. birželio 16 d. akto, kurį, teismui pakartotinai pareikalavus, pateikė UAB „Civinity namai Palanga“ direktorius 2024 m. lapkričio 21 d. Ieškovės pateiktoje 2023 m. birželio 16 d. akto kopijoje yra panaikintas „Civinity“ prekinis ženklas, o akto data ir numeris yra kitoje vietoje nei „Civinity“ pateiktame dokumento originale. 2023 m. birželio 16 d. akto teksto koregavimai yra primityvūs ir akivaizdūs, todėl dėl dokumento suklastojimo požymių nėra reikalingos specialios eksperto žinios.
Ieškovė viso civilinio proceso metu piktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi be pagrindo pateikė teismui melagingą ieškinį, kurio vėliau atsisakė be paaiškinimų ir (ar) argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės 27 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų grąžinimo ir nespręsdamas atsakovų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės klausimo, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovų bylinėjimosi išlaidos buvo daug didesnės nei ieškovės. Atsakovų atstovas buvo teismui pateikęs prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau teismas šių prašymų nesprendė, todėl buvo pažeistos atsakovų teisės.
Teismas vertino tik ieškovės argumentus, tačiau neišgirdo atsakovų, kadangi nevertino jų prašyme įrodytų argumentų, kad ieškovė teismui pateikė aiškiai suklastotą „Civinity“ 2023 m. birželio 16 d. Statinio apžiūros aktą, kurio tekstas yra pakoreguotas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Atsakovai nepagrįstai ieškovės elgesį bylos nagrinėjimo metu grindžia išimtinai vien tik neva suklastotu 2023 m. birželio 16 d. statinio apžiūros akto pateikimu. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvi ir teikė įvairius rašytinius įrodymus: žalos bylos administravimo medžiagą, iš trečiųjų asmenų (administratoriaus, draudėjo) gautus aktus bei kitus įrodymus, kuriais grindė savo poziciją. Atsakovų teiginiai, kad statinio apžiūros aktas suklastotas, nepagrįsti. Tokiai prielaidai nėra pagrindo, todėl 2023 m. birželio 16 d. statinio apžiūros akto pateikimo faktas negali būti laikomas ieškovės piktnaudžiavimu savo teisėmis. Priešingai nei nurodo atsakovai, teismas vertino ieškovės elgesį viso proceso metu, kuris patvirtina, kad nėra pakankamo pagrindo ieškovės procesinį elgesį vertinti kaip nesąžiningą.
Atsiliepimas
Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė proceso metu be pagrindo pateikė teismui melagingą ieškinį, kurio vėliau atsisakė be paaiškinimų. Ieškovė tiek su dubliku, tiek su kitais prašymais pildė bylos medžiagą, atsikirtinėjo į atsakovų argumentus, tokie veiksmai negali reikšti piktnaudžiavimo procesu, nes civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas. Ieškinys, nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, buvo patenkintas. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs šias aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinio atsisakymas yra ieškovo teisė, įtvirtinta CPK 140 straipsnio 1 dalyje. Ieškinio atsisakymas neįrodo ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Bylos duomenys nepatvirtina ieškovės nesąžiningumo, akivaizdaus piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, jomis akivaizdžiai naudojantis ne pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo skirti baudą. Teismas įvertino abiejų šalių argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. papildomos nutarties dalies, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantai prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinti ir atsakovų prašymą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad 2026 m. sausio 20 d. byloje buvo gautas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovės atsisakymas nuo ieškinio buvo priimtas ir civilinė byla nutraukta, ieškovei grąžintas 27 Eur žyminis mokestis. Atsakovai 2026 m. vasario 2 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu priteisti iš ieškovės atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas ir taip pat prašydami paskirti ieškovei 20 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą ieškovo teisėmis, 50 proc. paskirtos baudos priteisiant atsakovams.
Atsakovai atskirajame skunde, be kitų argumentų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, spręsdamas klausimą dėl ieškovės 27 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų grąžinimo ir nespręsdamas klausimo dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės. Pažymėtina tai, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės klausimas buvo išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. papildoma nutartimi. Nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliantai skundžia Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. papildomos nutarties dalį dėl baudos ieškovei neskyrimo. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantų argumentai dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimo nėra susiję su apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyku ir nelaikytini turinčiais esminės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo papildomos nutarties dalis, kuria atsisakyta skirti baudą ieškovei, naikintina dėl netinkamo atsakovų prašymo išnagrinėjimo ir netinkamų teismo nutarties teisinių motyvų.
Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Įstatyme nenustatyti objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir nuspręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, dėl to dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams spręstina įvertinant konkrečiu atveju esančias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas asmens procesinis elgesys – jo veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu.
Apeliantai kaip ieškovės piktnaudžiavimą procesu įvardija tai, kad ieškovė kartu su dubliku teismui pateikė „Civinity“ 2023 m. birželio 16 d. Statinio apžiūros aktą Nr. PBU-SAA-23-06-0009. Apeliantai nurodo, kad ieškovės pateiktas minėtas aktas yra suklastotas, jo tekstas yra pakoreguotas, nes pirmojo lapo lentelėje yra papildomai įrašytas skaičius „(duomenys neskelbtini)“; taip ieškovė teismui sudarė klaidingą įspūdį, kad neva administratorė „Civinity“ ištyrė ir nustatė, kad atsakomybę prisiima (duomenys neskelbtini) buto savininkai. Apeliantai pažymi tai, kad 2023 m. birželio 16 d. akte, įrašant skaičių „(duomenys neskelbtini)“, minėtos akto lentelės teksto struktūra pasikeitė ir lentelės teksto turinys neatitinka originalaus „Civinity“ 2023 m. birželio 16 d. akto, kurį teismui pateikė UAB „Civinity namai Palanga“ direktorius 2024 m. lapkričio 21 d.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Ieškovė kartu su dubliku (procesinio dokumento Nr. DOK-19748) pateikė administratoriaus surašytą 2023 m. birželio 16 d. Statinio apžiūros aktą Nr. PBU-SAA-23-06-0009, kuriame nurodytas apeliantų akcentuojamas skaičius „(duomenys neskelbtini)“. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu, teismui pareikalavus, 2024 m. lapkričio 21 d. UAB „Civinity namai Palanga“ direktorius pateikė 2023 m. birželio 16 d. Statinio apžiūros aktą Nr. PBU-SAA-23-06-0009 (procesinio dokumento Nr. DOK-32709). Bylą nagrinėjant teisme 2024 m. lapkričio 26 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismas tenkino prašymą dėl dokumento originalo pateikimo į bylą, įpareigojo ieškovės atstovą pateikti dokumento originalą, taip pat netenkino prašymo dėl dokumentų suklastojimo. 2025 m. sausio 15 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad originalaus apžiūros akto neturi. 2025 m. sausio 16 d. teismui pareikalavus UAB „Civinity namai Palanga“ pateikti paminėtą aktą, 2025 m. vasario 11 d. bylai dar kartą pateiktas 2023 m. birželio 16 d. Statinio apžiūros aktas Nr. PBU-SAA-23-06-0009 (procesinio dokumento Nr. DOK-10581).
Nustatyta, kad byloje buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2480-967/2025 pagal atsakovų apeliacinį skundą, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byloje ieškovė 2026 m. sausio 20 d. pateikė atsisakymą nuo ieškinio.
Iš bylos duomenų ir bylos nagrinėjimo teisme proceso eigos nustatyta, kad ieškovė kartu su ieškiniu teikė rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjimo procese teikė papildomus įrodymus, pildė bylos medžiagą (CPK 12, 178 straipsniai). Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausiami liudytojai. Iš bylos nagrinėjimo metu priimtų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad buvo svarstomas klausimas dėl Statinio apžiūros aktų, kurių turinys skirtingas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad apeliantų akcentuojamas ieškovės kartu su dubliku pateiktas dokumentas buvo ne vienintelis įrodymas byloje, kuriuo ieškovė grindė savo ieškinio reikalavimus. Nors apeliantai nurodo, kad ieškovės pateikta Statinio apžiūros akto kopija neatitinka teismui vėliau pateikto originalaus dokumento, o teksto koregavimai yra akivaizdūs, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovai nenurodo tokių aplinkybių ir nesiremia argumentais, kad bylos nagrinėjimo metu dokumentas buvo nepripažintas įrodymu kaip suklastotas (CPK 184 straipsnis). Apeliantai teigia, kad teksto koregavimą atliko ieškovė, tačiau konkrečių įrodymų ir argumentų tam patvirtinti nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė teismui dokumentą teikė žinodama, jog informacija neatitinka tikrovės.
CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Taigi proceso įstatymas numato ieškovui teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į CPK 140 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, vien tai, kad ieškovės ieškinio atsisakyme nenurodytos atsisakymo priežastys, nėra pagrindas vertinti ieškovės procesinio elgesio kaip akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu. Šiuo atveju, įvertinus bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat nenustatyta pagrindo ieškovės ieškinio pateikimą įvertinti kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesu, siekiant su asmens teisių gynyba nesusijusių tikslų.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarties dalį, įvertino išimtinai tik ieškovės atsikirtimų argumentus ir nevertino atsakovų argumentų dėl konkretaus ieškovės pateikto dokumento. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovų argumentai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir CPK 95 straipsnio pagrindu skirti ieškovei baudą.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, pagrįstai netenkino atsakovų prašymo dalies dėl baudos ieškovei skyrimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties dalį, todėl ji paliekama nepakeista, o atsakovų atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.