Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei I. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką ir bendravimo su skyriumi gyvenančia motina tvarkos nustatymo ir kitų su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės I. R. ieškinys atsakovui A. R., kuriuo prašoma panaikinti civilinės metrikacijos skyriuje atliktą santuokos sudarymo įrašą, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina (ieškove), nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 600 Eur kas mėnesį iki pilnametystės, priteisti 990 Eur išlaikymo įsiskolinimą, padalyti santuokos metu įgytą turtą, po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes.

Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnametės dukters U. R. bendravimo su tėvu A. R. tvarką, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje bendrauja taip:

ugdymo proceso metu kiekvieną lyginės metų savaitės pirmadienį (su nakvyne) ir ketvirtadienį (su nakvyne) pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos ir nuvežant kitą rytą vaiką į ugdymo įstaigą, ne ugdymo proceso metu – kiekvieną lyginės metų savaitės pirmadienį (su nakvyne) ir ketvirtadienį (su nakvyne) pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ryte ir grąžindamas kitą rytą vaiką į jo gyvenamąją vietą;

ugdymo proceso metu kiekvieną nelyginės metų savaitės antradienį (su nakvyne) pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos ir nuvežant kitą rytą vaiką į ugdymo įstaigą, ne ugdymo proceso metu – kiekvieną lyginės metų savaitės antradienį (su nakvyne) pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ryte ir grąžindamas kitą rytą vaiką į jo gyvenamąją vietą, kiekvieną nelyginės metų savaitės savaitgalį paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. (jei nevyksta ugdymo procesas) arba iš ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos (jei vyksta ugdymo procesas) ir grąžindamas dukrą atgal į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val.;

švenčių dienų išvakarėse tėvas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą atitinkamos šventės 10.00 val.: sausio 1-ąją – Naujųjų Metų dieną – neporiniais metais; vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – poriniais metais; kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – neporiniais metais; sekmadienį – šv. Velykų pirmąją dieną – poriniais metais; pirmadienį – šv. Velykų antrąją dieną – neporiniais metais; Lietuvoje oficialiai švenčiamą Tėvo dieną, birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną – neporiniais metais; liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną – poriniais metais; rugpjūčio 15-ąją Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną) – neporiniais metais; gruodžio 24-ąją – Kūčių vakarą – poriniais; gruodžio 25-ąją – 1-oji Kalėdų diena – neporiniais; gruodžio 26-ąją (2-ąją Kalėdų dieną) – poriniais metais;

vaiko mokslo rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu tėvui sudaroma galimybė nepertraukiamai bendrauti su vaiku pusę vaiko atostogų laikotarpio, tai suderinus su vaiko motina ne vėliau kaip prieš dvi savaites trumpąja SMS žinute ar elektroniniu paštu, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tarp 18.00 val. vidurinę jo atostogų dieną, kuri buvo sutarta iš anksto; vaiko vasaros mokslo atostogų metu tėvui sudaroma galimybė nepertraukiamai bendrauti su vaiku 7 kalendorines dienas iš eilės apie tai informavus vaiko motiną ne vėliau kaip prieš dvi savaites trumpąja SMS žinute ar elektroniniu paštu, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją sutartą jo atostogų dieną 10.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą 10.00 val. lygiai po 7 kalendorinių dienų;

vaikui susirgus, tėvai pasikeisdami pasiima nedarbingumo pažymėjimą. Pirmą kartą per ligos laikotarpį nedarbingumą pasiima motina, kitą kartą – tėvas, laikantis eilės principo ir atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (darbo grafiką, galimybes prižiūrėti vaiką ir pan.);

kiekvienas turi pareigą kaip galima greičiau informuoti kitą šalį (bet ne vėliau kaip prieš 24 val.) apie susiklosčiusias aplinkybes bei susitarti kitą abiem šalims priimtiną bendravimo su vaiku laiką ir būdą. Visais atvejais, kai objektyviai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis praneša kitai šaliai trumpąja SMS žinute ar elektroniniu paštu ir suderina vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos pasikeitimus.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2026 m. kovo 27 d. pateikė išvadą (DOK-46587). Joje pažymėta, kad nepilnametė gyvena su motina, kuri užtikrina tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdieniais poreikiais, o tarp motinos ir vaiko yra susiformavęs artimas emocinis ryšys. Vaiko gyvenamoji aplinka yra stabili, pritaikyta jos poreikiams, o vaiko raida ir priežiūra yra tinkamai užtikrinama. Vertindama atsakovo elgesį ir dalyvavimą vaiko gyvenime, Tarnyba atkreipė dėmesį į ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo riboto įsitraukimo, galimų vaiko priežiūros trūkumų bei jo gyvenimo būdo ypatumų, kurie gali turėti įtakos vaiko saugumui ir gerovei. Pažymėta, kad nors vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra esminė, bendravimo tvarka turi būti nustatoma atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikį stabilumui ir emociniam saugumui bei į tai, ar tokia tvarka yra vaikui įprasta ir priimtina. Atsižvelgdama į tai, kad vaikas yra mažo amžiaus, nėra duomenų apie nusistovėjusią lygiavertę bendravimo praktiką, taip pat nėra aiškiai išreikštos vaiko nuomonės, Tarnyba vertino, jog tokio pobūdžio intensyvus bendravimo modelis šiuo metu gali neatitikti vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant dėl laikinosios bendravimo tvarkos būtina užtikrinti vaiko ryšį su abiem tėvais, taip pat į tai, kad tėvo gyvenamoji aplinka vaikui (iki tėvų gyvenimo skyrium pradžios) buvo įprasta, vaiko amžių ir interesus, teismų praktiką (palaipsniui vystomą ir vaiko poreikius atitinkantį bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu), Tarnybos nuomone, atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka vaiko interesams iš esmės neprieštarautų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skundžiama nutartimi nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia maksimalaus tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime principą ir be teisinio pagrindo apriboja tėvo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku. Neleidus atsakovui bendrauti su vaiku su nakvynėmis visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu, tėvo teisės susiaurintos ir apribotos iki minimalaus bendravimo nesant tam teisinio pagrindo.

Teismas, neleisdamas tėvui bendrauti su vaiku įprasta tvarka su nakvynėmis, neatsižvelgė nė į vieną iš faktinių aplinkybių: stiprus vaiko ir tėvo emocinis ryšys, vaikas buvo prižiūrimas ir auginamas išimtinai tik tėvo, kol ieškovė buvo hospitalizuota, tėvas turi visus reikiamus įgūdžius tinkamai pasirūpinti vaiku, vaikas nakvotų jam įprastoje socialinėje aplinkoje – buvusiuose šeimos namuose, iš kurių motina jį savavališkai išsivežė. Nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, nesuteikia galimybės atsakovui nuosekliai bendrauti su dukra ilgesnį laiką ir nėra tinkama užtikrinti vaiko ryšį su tėvu. Vaiko nakvojimas tėvo namuose leistų tėvui dalyvauti vaiko rutinoje. Be nakvynių vaiko ir tėvo bendravimas tampa fragmentiškas ir paviršutiniškas.

Nustatyta laikina tvarka gilina šalių tarpusavio konfliktus, nes nustatytas itin dažnas vaiko perdavimas. Atsakovui su ieškove teks bendrauti vaiką vienas kitam perduodant beveik kas antrą dieną (o kai kuriomis dienomis net keletą kartų). Atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka sumažintų būtino šalių tiesioginio bendravimo kiekį ir konfliktų tikimybę.

Teismas nepasisakė dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos per šventes ir per atostogas. Apribodamas atsakovo teisę su vaiku bendrauti ilgiau nei iki 20.00 val. vakaro, teismas iš esmės užkirto tėvui galimybę artėjant šiltajam metų sezonui su vaiku išvykti ilgesniam laikui iš miesto, pavyzdžiui į sodybą prie ežero ar pajūrį, taip itin apribojo vaiko galimybę su tėvu keliauti, tai taip pat neatitinka vaiko interesų.

Apeliantas nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka prieštarauja šalių nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovas ignoruoja ir nutyli svarbias faktines aplinkybes, kad ieškovė bendradarbiauja ir sudaro galimybes tėvo ir dukters bendravimui. Esama bendravimo tvarka netapo kliūtimi ir šalys rado bendrus sprendimus, kad tėvas galėtų vieną iš šventinių dienų (šv. Velykos 2026 m. balandžio 5-6 d.) praleisti su dukra. Atsakovo reikalavimai yra orientuoti į maksimalų bendravimą, neatsižvelgiant į geriausius mažamečio vaiko interesus.

Ieškovė pažymi, kad šalys klausimais, kurie susiję vaiku, bendrauja ir bendradarbiauja. Ieškovė sudaro sąlygas atsakovui matytis ir bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir išlaikyti su vaiku emocinį ryšį. Nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrina nuolatinį, periodišką ir betarpišką tėvo ir vaiko bendravimą bei sudaro galimybes tėvui dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime iki šis klausimas bus išspręstas iš esmės.

Ieškovė nepritaria dėl šalių nepilnametės dukters nakvynių atsakovo priežiūroje ir nurodo, kad šis nepritarimas susijęs išimtinai su vaiko saugumu, jog būtų išvengta galimų nelaimingų atsitikimų, ir bent iš dalies palaikomas vaikui įprastas dienos rėžimas. Šalių turima bendro gyvenimo ir rūpinimosi vaiku patirtis ieškovei leidžia įvertinti atsakovo požiūrį į vaiko priežiūrą kaip atsainų, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, kai vaikas dar negali savarankiškai įvertinti galimų pavojų, prisišaukti pagalbos įvykus nelaimei ar nelaimingam atsitikimui, turi būti parinktas pereinamasis laikotarpis, po kurio tėvas su dukra galėtų bendrauti ir su dukters nakvynėmis atsakovo gyvenamojoje vietoje.

Ieškovė dėl buvusių įvykių įžvelgia galimas grėsmes mažamečio vaiko saugumui. Atsakovui miegant jis negirdi, kada vaikas pabunda ir pradeda savarankiškai šeimininkauti namuose. Šį įvykį ieškovei papasakojo pats atsakovas, galbūt vertindamas tai kaip vaiko pažangą, kad dukra ryte atsikėlusi pati savarankiškai pusryčiavo (tai baigėsi sudaužyta lėkšte). Aplinkybė, kad atsakovui rytais sunku pasirūpinti mažamečiu vaiku, buvo pastebėta ir ieškovės (nepilnametei dukrai nakties metu pakilus temperatūrai ir ieškovei ryte išėjus į darbą, o atsakovui pasilikus su vaiku, jis nesekė vaiko sveikatos būklės). Atsakovas atsainiai vertina vaiko sveikatos būklę ir galimus pokyčius. Atsakovas dėl taikytinos dienotvarkės daugiau linkęs daryti išimtis, kurios ilgainiui gali tapti įprasta norma. Toks atsakovo elgesys išbalansuoja įprastą vaiko dienos režimą, įneša disbalansą vaiko auklėjime ir priežiūroje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai)

Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, taip pat dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Byloje atsakovas pareiškė reikalavimą dėl šalių nepilnametės dukters U. R. laikinos bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (atsakovu) tvarkos nustatymo.

Atsakovo atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš šalių procesinių dokumentų (atsakovo atskirojo skundo ir ieškovės atsiliepimo minėtą skundą, atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės atsiliepimo į minėtą atsakovo prašymą) nustatyta, kad tarp nepilnamečio vaiko tėvų iš esmės kilęs ginčas dėl atsakovo prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos apimties, o būtent – bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečio vaiko nakvynėmis pas tėvą (atsakovą).

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendaciją leisti vaiko nakvynes tėvo namuose ir nepagrįstai apribojo tėvo bendravimą su vaiku – eliminavo iš bendravimo vaiko nakvynes tėvo namuose. Apeliantas nurodo, kad nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia maksimalaus tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime principą ir be teisinio pagrindo apriboja tėvo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bendravimas su nakvynėmis būtų žalingas vaikui, keltų grėsmę jo interesams. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nepritaria šalių nepilnametės dukters nakvynėms atsakovo priežiūroje, remdamasi argumentais dėl vaiko saugumo, vaiko mažo amžiaus ir, ieškovės vertinimu, atsainaus atsakovo požiūrio į vaiko priežiūrą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatas, viena iš vaiko teisių – teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

Apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (CK 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, galimas tik esant tam svarių, įtikinamų argumentų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 35 punktą).

Vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi ir CPK 376 straipsnio 2 dalimi, bylą nagrinėjantis teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir interesai. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš šeimos bylose galimų teismui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti tėvų bendravimą su vaiku iki šalių ginčas bus išnagrinėtas iš esmės (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Remiantis bylos duomenimis, bylos šalys kartu negyvena – 2025 m. spalio mėnesio pabaigoje ieškovė su nepilnamete dukra išsikraustė gyventi atskirai nuo atsakovo. Šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena su motina (ieškove), lanko lopšelį-darželį. Iš 2026 m. kovo 25 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktų Nr. 1ŠTA-235 ir Nr. 1ŠTA-234 duomenų nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamosiose vietose nepilnametei yra sudarytos sąlygos jos poreikiams tenkinti. Šiuo metu šalių nepilnametei dukrai U. R., (duomenys neskelbtini), yra treji metai.

Apeliantas nurodo, kad jis siekia, jog būtų nustatyta laikina bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas bendrautų su tėvu įprastai – keletą dienų per savaitę ir kas antrą savaitgalį likdamas nakvoti savo senuosiuose namuose, kur socialinė aplinka vaikui yra įprasta ir saugi, ir vertina, kad vaikui adaptacija prie tėvo ar jo namų aplinkos nėra reikalinga. Tačiau reikšminga įvertinti ir tai, kad nuo 2025 m. spalio mėnesio pabaigos šalių nepilnametė dukra gyvena kitoje vietoje su ieškove ir, pagal bylos duomenis, susidariusioje situacijoje šį laiką pas atsakovą su nakvyne nelikdavo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kvestionuoti, jog pagrindinė vaiko kasdienė aplinka šiuo metu yra pas motiną ir tokia aplinka vaikui yra įprasta.

Apeliantas atskirajame skunde remiasi argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padarė esminę klaidą – skundžiamoje nutartyje pažymėjo tik Tarnybos išvadas dėl prašomos nuolatinės bendravimo tvarkos (ieškinio ir priešieškinio reikalavimų), tačiau nepagrįstai nesivadovavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų išvada, kuria pritarta atsakovo prašomai laikinai bendravimo tvarkai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Tarnybos pateiktą išvadą ir tinkamai neįvertino jos duomenų.

Viena vertus, apeliantas iš esmės teisingai pažymi, kad 2026 m. kovo 27 d. pateiktoje Tarnybos išvadoje, pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais ir bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu yra vienas iš labiausiai saugotinų vaiko interesų, į bylos aplinkybes, jog tėvo gyvenamoji aplinka vaikui (iki tėvų gyvenimo skyrium pradžios) buvo įprasta, vaiko amžių ir interesus, vadovaujantis teismų praktika, manoma, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka vaiko interesams iš esmės neprieštarautų. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, atitinkamoje bylos proceso stadijoje spręsdamas su nepilnamečiu vaiku susijusį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai atsižvelgė ir į visumą Tarnybos išvadoje pateiktų duomenų.

Iš 2026 m. kovo 27 d. pateiktos Tarnybos išvados turinio matyti, kad pažymima maksimalaus vaiko bendravimo su kiekvienu iš tėvų svarba vaikui, tačiau kartu pažymimi ir šalių nepilnametės dukters amžiaus ypatumai, jos emocinis prisirišimas prie motinos, be kita ko, vaikų amžiaus tarpsnių specialistų pastebėjimai, jog prie vaiko bendravimo su abiem tėvais po tiek pat laiko galima pereiti palaipsniui, jog vienas pagrindinių vaiko interesų yra saugumas ir stabilumas, o nesaugumą itin didina dėl konfliktiškos bendratėvystės atsiradę pokyčiai įprastinėje vaiko rutinoje ir aplinkoje. Be to, Tarnybos išvadoje taip pat pažymėta, kad byloje nėra duomenų apie tarp šalių nusistovėjusią 50:50 bendravimo tvarkos modelio praktiką, o dėl mažo amžiaus mergaitė dar negali išreikšti savo nuomonės. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko interesų apsaugos ir laikinos bendravimo tvarkos, kaip laikinosios apsaugos priemonės, apimties, pagrįstai atsižvelgė į visumą Tarnybos išvados duomenų, į vaiko amžių. Nenustatyta pagrindo vertinti, kad šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Tarnybos pozicijos ir pateiktos išvados duomenų.

Pažymėtina tai, kad skundžiama teismo nutartimi atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas iš dalies. Laikina bendravimo tvarka nustatytas pakankamai dažnas ir reguliarus tėvo bendravimas su dukra tris kartus per savaitę (darbo dienomis ir savaitgaliais), tačiau šioje proceso stadijoje nustatytas bendravimas – be nakvynių pas tėvą.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad skundžiama teismo nutartimi atsakovo, kaip tėvo, teisės susiaurintos ir apribotos iki minimalaus bendravimo. Kaip nustatyta iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nenustatė pagrindo vaiko ryšį su tėvu eliminuoti ar jį sumažinti iki minimalaus. Apeliantas laikosi pozicijos, kad vaiko nakvynės tėvo namuose yra esminė kokybiško tarpusavio ryšio dalis, nes leidžia formuotis kasdieniams įgūdžiams. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta laikina bendravimo tvarka, kai numatytas reguliarus atsakovo bendravimas su dukra tris kartus per savaitę (darbo dienomis ir savaitgaliais), yra pakankamai intensyvus ir suteikia galimybę atsakovui palaikyti nuolatinį, pastovų bendravimą su vaiku, dalyvauti jo kasdienybėje, užtikrina nuoseklų ir tęstinį vaiko ryšį su tėvu, atitinka vaiko interesą turėti nuolatinį ryšį su abiem tėvais. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pagal skundžiama teismo nutartimi nustatytą laikiną vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką atsakovo teisės bendrauti su vaiku apribotos iš esmės iki minimalaus bendravimo.

Apeliantas nurodo, kad ieškovės samprotavimai dėl atsakovo riboto įsitraukimo, jo gyvenimo būdo, vaiko auklėjimo ypatumų yra subjektyvūs ir nėra duomenų, jog vaiko teisėti interesai būtų pažeidžiami jam liekant nakvoti pas atsakovą. Apeliantas akcentuoja tai, kad jis turi reikiamus įgūdžius tinkamai pasirūpinti vaiku, nes kol ieškovė buvo hospitalizuota vaikas buvo prižiūrimas išimtinai tik tėvo. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą dėl savo nepritarimo vaiko nakvynėms atsakovo priežiūroje nurodo, kad ji įžvelgia galimas grėsmes mažamečio vaiko saugumui dėl atsakovo požiūrio į vaiko priežiūrą, kurį ieškovė vertina kaip atsainų. Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį (atsiliepimą) nurodė, kad minimu ieškovės hospitalizacijos laikotarpiu atsakovui vykdyti mažamečio vaiko priežiūrą padėjo jo artimieji.

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas tokių priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio (priešieškinio) reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinų priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei teisės aktuose įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, ištirti ir įvertinti visus šalių argumentus ir bylai pateiktus įrodymus, reikšmingus tarp šalių kilusio ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo išsprendimui.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įvertinus nagrinėjamu atveju susidariusią situaciją ir vaiko amžių, laikinai nustatytą bendrą vaiko bendravimo su tėvu (atsakovu) intensyvumą (vaikui nakvojant įprastoje pagrindinėje gyvenamojoje vietoje), šioje proceso stadijoje nustatytas bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu be nakvynių padeda išsaugoti vaiko gyvenimo ir kasdienės rutinos stabilumą, nesukuriant intensyvaus aplinkos kaitos režimo, kuris galėtų būti varginantis mažamečiam vaikui.

Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka ne mažina, o tik gilina šalių tarpusavio konfliktus, nes nustatytas itin dažnas vaiko perdavimas tarp tėvų. Pirma, pažymėtina tai, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu; jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Taigi vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl vaiko tėvai turi siekti tarpusavyje spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų rastas bendras sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Antra, šiuo aspektu taip pat pastabėtina tai, kad iš byloje esančios, po skundžiamos teismo nutarties priėmimo Tarnybos 2026 m. gegužės 28 d. pateiktos 2026 m. balandžio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. 1P-VSV-2241 duomenų matyti, kad nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka šalių yra vykdoma, atsakovas Tarnybos specialistei patvirtino, kad su dukra bendrauja kas antrą dieną. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad šalys rado bendrą sprendimą tam, jog tėvas galėtų vieną iš šventinių (šv. Velykų) dienų praleisti su dukra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo vertinti, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka būtų netinkama dėl šalių tarpusavio konfliktų gilinimo.

Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi nepasisakyta dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos per šventes ir per atostogas, o tai apriboja vaiko galimybę su tėvu keliauti ir neatitinka vaiko interesų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino atsakovo siūlomo laikinos bendravimo su vaiku tvarkos modelio detalumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog panašus intensyvumo bendravimo su vaiku praktika skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu tarp šalių būtų nusistovėjusi ir būtų įprasta, nekelianti vaikui įtampos ir realiai vykdoma be didesnių konfliktų. Kaip nurodyta anksčiau, nustatyta laikina bendravimo tvarka, numatant reguliarų tėvo bendravimą su dukra be nakvynių, šioje proceso stadijoje pripažintina geriausiai atitinkančia mažamečio vaiko interesus ir pakankama palaikyti artimą vaiko ir tėvo emocinį ryšį. Kartu pažymėtina, kad pasikeitus faktinei situacijai ar paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, CPK nedraudžia teikti prašymus ir spręsti klausimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis, CK 3.65 straipsnis).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų ir pagrįstai atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir nustatyti laikiną šalių nepilnametės dukters bendravimo su tėvu tvarką atsakovo nurodomu būdu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.