- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-31
- Bylos Nr.
- eII-429-666/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00326-2026-4
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pažeidėjas
- E. B.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis, sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, Aurikai Lementauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. balandžio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2026 m. kovo 23 d. 07 val. 00 min, vairuodamas transporto priemonę CHRYSLER VOYAGER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (be laisvų rankų įrangos), taip pat tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Tokiais veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punkto reikalavimus. Nenustačius atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, E. B. už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje paskirta 75 Eur bauda ir už nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje – 115 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, E. B. skirta galutinė 115 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2026 m. gegužės 5 d. gautas iš Institucijos persiųstas administracine tvarka nubausto asmens E. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesant pažeidimo ir jo sudėties.
3. Skunde nurodoma, kad nebuvo sudaryta galimybė gauti vaizdo ir garso įrašų kopijas, kurios yra esminiai įrodymai šioje byloje, be jų problematiška tinkamai pasiruošti gynybai ir pateikti paaiškinimus. Pareiškėjas teigia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėję pareigūnai formaliai įvertino įvykio aplinkybes ir neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, nors privalėjo laikytis ir vadovautis LR ANK 569 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, byloje esančiuose vaizdo įrašuose ir fotonuotraukose užfiksuotos aplinkybės prieštarauja administracinio nusižengimo protokole bei pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytiems faktams. Nurodoma, kad pareigūnai sustabdė transporto priemonę konkrečioje vietoje, kuri remiantis pateikiamais GPS duomenimis, vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, neatitinka protokole nurodytos vietos. Byloje egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp tarnybinio pranešimo ir vaizdo įrašų, tarp teiginio apie dokumentų pateikimą ir vaizdo įrašo turinio bei dokumento duomenų buvimo protokole, taip pat tarp protokole, tarnybiniame pranešime ir nutarime nurodytos vietos ir GPS duomenų. Tokie prieštaravimai rodo, kad faktinės aplinkybės nėra nustatytos vienareikšmiškai. Nurodoma, kad asmens tapatybės dokumentas buvo pateiktas ir parodytas, o asmens tapatybės kortelės duomenys įrašyti protokole, todėl reikalavimas įvykdytas. Taip pat nurodoma, kad mobiliojo ryšio priemonė buvo naudojama ne komunikacijai, o įvykio aplinkybių fiksavimui. Be to, transporto priemonėje buvo įrengta laisvų rankų įranga, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti pažeidimą. Sustojimas įvyko pareigūnų nurodymu jų pasirinktoje vietoje, todėl ši aplinkybė reiškia, kad jis neturėjo realios galimybės pasirinkti saugesnės vietos, situacija buvo nulemta išorinių veiksnių, o tai turi reikšmės vertinant kaltę ir priežastinį ryšį. Pareiškėjo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje objektyvioji nusižengimo pusė nėra tinkamai nustatyta, egzistuoja esminiai įrodymų prieštaravimai, pareigūnų deklaratyvūs teiginiai nėra patvirtinti objektyviais duomenimis, kaltė nėra įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2026 m. birželio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjo papildomas prašymas, kuriuo prašoma pakartotinai leisti susipažinti su visa byloje esančia medžiaga, gauti vaizdo ir garso įrašų kopijas, apklausti administracinio nusižengimo protokolą surašiusią pareigūnę bei nutarimą priėmusį pareigūną kaip liudytojus, motyvuodamas tuo, kad byloje pateikti vaizdo įrašai ir fotonuotraukos, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja administracinio nusižengimo protokole bei pareigūnų tarnybiniuose dokumentuose nurodytiems faktiniams duomenims. Šio prašymo teismui netenkinus, prašo teismo nutartyje motyvuotai nurodyti tokio sprendimo priežastis.
Atsiliepimas
5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą prašė E. B. skundo netenkinti ir 2026 m. balandžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą. Institucija nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucijos vertinimu, nagrinėjama situacija kilo iš to, kad nuo pat pradžios, kai policijos pareigūnė sustabdė E. B. vairuojamą transporto priemonę policijos vykdomo reido metu, E. B. pats provokavo konfliktą su policijos pareigūne, akivaizdžiai darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimą. Priemonės vykdymo metu, kaip užfiksuota policijos pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašuose, buvo stabdomi automobiliai ir tikrinamas vairuotojų blaivumas, o nenustačius pažeidimų, vairuotojui iš karto leidžiama važiuoti toliau. Tačiau E. B., vairuodamas transporto priemonę ir dalyvaudamas eisme, dar prieš sustojimą policijos pareigūnės nurodytoje vietoje, laikė rankoje mobilųjį telefoną ir filmavo, kaip pats teigė, policijos pareigūnų netinkamus veiksmus. Užfiksuota, kaip E. B. reiškė nepasitenkinimą, kad policijos pareigūnai netinkamoje vietoje vykdo reidą, kad jam nurodė sustoti sankryžoje, prie ištisinės horizontaliojo kelių ženklinimo linijos, trukdant eismui, ką išdėstė ir skunde, bei prieduose, kuriuose pacitavo daug nesusijusių su nagrinėjama situacija kelių eismo taisyklių punktų, teikdamas, kad policijos pareigūnai privertė jį pažeisti KET reikalavimus. Institucijos vertinimu, šie E. B. argumentai neturi jokio pagrindo, nes administracinio nusižengimo protokole E. B. nėra kaltinamas padaręs skunde jo nurodomų KET pažeidimų. Taip pat E. B. tęsė neteisėtus veiksmus, kai policijos pareigūnei pareikalavus E. B. nepateikė asmens dokumento, tikslu nustatyti vairuotojo tapatybę ir surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą. E. B. ištraukė asmens dokumentą iš piniginės, rodė jį per atstumą ir atsisakė paduoti jį policijos pareigūnei, ką privalo padaryti kaip vairuotojas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugos eismo automobilių keliais įstatymu. Institucija taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jam nebuvo pateikta administracinio nusižengimo bylos kopija, nes dar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu, E. B. buvo supažindintas su bylos medžiaga tiek žodžiu, tiek buvo įteiktos popierinių dokumentų kopijos, taip pat buvo rodomi vaizdo įrašai. E. B. pretenzija dėl bylos kopijos įteikimo buvo formali, nes jis buvo įvykio vietoje, puikiai žino įvykio aplinkybes, ypač kai pats viską filmavo savo mobilaus ryšio telefonu. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių E. B. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusižengimų, veika kvalifikuota tinkamai, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda paskirta vadovaujantis įstatymu ir yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, todėl nėra jokio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenos.
6. 2026 m. balandžio 14 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus rašte Nr. 30-AP-2157 nurodyta, kad pareiškėjui buvo išsiųstos administracinio nusižengimo byloje esančių dokumentų kopijos, o vaizdo įrašai išsiųsti atskirai CD laikmenoje. Rašte pareiškėjui taip pat paaiškinta jo teisė susipažinti su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
7. Bylos nagrinėjimo teisme metu, pareiškėjui papildomai pasikreipus dėl vaizdo įrašų gavimo, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. birželio 23 d. pareiškėjui pateikė policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašus bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. gegužės 25 d. atsiliepimo į skundą nuorašą. Byloje esantis pareiškėjo parašas patvirtina, kad šiuos dokumentus ir laikmeną jis gavo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad jo vertinimu, tarp policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir byloje esančių vaizdo įrašų yra esminių prieštaravimų, todėl siekiant juos pašalinti buvo būtina apklausti administracinio nusižengimo protokolą surašiusią pareigūnę bei nutarimą priėmusį pareigūną. Pareiškėjas taip pat pakartojo, kad transporto priemonėje buvo įrengta laisvų rankų įranga, jis policijos pareigūnams pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės.
Atsiliepimas
9. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime nurodė, kad Institucijos atstovas bylos nagrinėjime teisme nedalyvaus, prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
10. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pagal skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertindamas byloje surinktų įrodymų visumą bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodytus argumentus.
11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad E. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, jog 2026 m. kovo 23 d. 7.00 val., vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (be laisvų rankų įrangos), taip pat tikrinančiam pareigūnui nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Už šiuos administracinius nusižengimus jam paskirta galutinė 115 Eur bauda.
12. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė gauti byloje esančių vaizdo ir garso įrašų kopijų, be kurių yra problematiška tinkamai pasiruošti gynybai ir pateikti paaiškinimus. Taip pat nurodė, kad pareigūnai formaliai įvertino įvykio aplinkybes, netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, neįvertinti visi byloje surinkti įrodymai, tarp jų esama prieštaravimų, o byloje surinkti duomenys nepatvirtina jo kaltės. Pareiškėjo teigimu, jis policijos pareigūnei buvo pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nes dokumento numeris yra įrašytas protokole, todėl tai patvirtina, kad dokumentas buvo pateiktas, tapatybė buvo nustatyta, o mobiliojo ryšio priemonė buvo naudojama ne komunikacijai, o įvykio aplinkybių fiksavimui, transporto priemonei esant sustabdytai, be to transporto priemonėje įrengta laisvų rankų įranga, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą.
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog atsakymas dėl bylos medžiagos pateikimo jam buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, kuriuo jis nesinaudoja, todėl jo teigimu, nebuvo tinkamai suteikta galimybė gauti bylos dokumentus ir vaizdo įrašus. Tačiau teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Byloje nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, dalyvaujant ir E. B., tačiau nutarimas surašytas jam nedalyvaujant, kadangi E. B. išėjo iš kabinėto. Nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, įteiktos popierinių bylos dokumentų kopijos ir parodyti byloje esantys vaizdo įrašai. Vėliau, nagrinėjant bylą teisme, jam papildomai buvo pateikti policijos pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašai ir institucijos atsiliepimo į skundą nuorašas.
14. Pareiškėjas aktyviai naudojosi jam ANK suteiktomis procesinėmis teisėmis – teikė išsamų skundą, papildomus prašymus, procesinius paaiškinimus, dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, taip pat dalyvavo teismo posėdyje, išdėstė savo poziciją bei ginčijo institucijos pateiktus įrodymus. Todėl esant tokioms aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su administracinio nusižengimo byla ar tinkamai pasirengti savo gynybai. Vien pareiškėjo nesutikimas su institucijos pasirinkta susipažinimo su bylos medžiaga tvarka ar jo subjektyvus vertinimas, kad pateikta medžiaga buvo nepakankama, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti esminį proceso pažeidimą.
15. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas prašė apklausti administracinio nusižengimo protokolą surašiusią Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniąją tyrėją G. G. bei skundžiamą nutarimą priėmusį Klaipėdos AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiąjį tyrėją L. B., motyvuodamas tuo, kad byloje pateikti vaizdo įrašai ir fotonuotraukos, jo vertinimu, prieštarauja administracinio nusižengimo protokole bei pareigūnų tarnybiniuose dokumentuose nurodytiems faktiniams duomenims. Teismas šio pareiškėjo prašymo netenkino.
16. Teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų bylose įrodymų pakankamumas vertinamas pagal jų visumą. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su administracinio nusižengimo protokole, tarnybiniame pranešime ar kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis savaime nesudaro pagrindo apklausti šiuos dokumentus surašius pareigūnus. Pareiga apklausti liudytojus kyla tada, kai būtina nustatyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurių negalima įvertinti remiantis kitais byloje esančiais įrodymais.
17. Nagrinėjimu atveju įvertintas administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašai, kita rašytinė medžiaga. Pareiškėjas nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurių nebūtų galima nustatyti iš byloje esančių įrodymų ir kurioms nustatyti būtų būtina apklausti nurodytus pareigūnus.
18. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
19. Pareiškėjas skunde nurodo, kad tarp policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo ir byloje esančių vaizdo įrašų, tarp teiginio apie dokumentų pateikimą ir vaizdo įrašų bei dokumento duomenų buvimo protokole egzistuoja esminių prieštaravimų, todėl institucija nepakankamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Įvertinus administracinio nusižengimo protokolą, policijos pareigūnės tarnybinį pranešimą, kūno kameros vaizdo įrašus, pareiškėjo paaiškinimus bei kitą byloje esančią medžiagą, nenustatyta tokių esminių prieštaravimų, kurie leistų abejoti institucijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atskiros pareiškėjo kitaip aiškinamos aplinkybės savaime nepaneigia kitų byloje esančių objektyvių duomenų ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai ar netinkamai įvertinus visas aplinkybes. Teismas pareiškėjo kaltę vertina remdamasis ne pavieniu įrodymu, o visų byloje surinktų duomenų visuma.
20. Tai, kad pareiškėjas byloje esančius duomenis vertina kitaip nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi institucija ar teismas, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad byloje surinkti įrodymai yra nepatikimi ar nepakankami.
21. Skunde pareiškėjas nurodo, jog mobiliojo ryšio priemonė buvo naudojama ne komunikacijai, o įvykio aplinkybių fiksavimui, transporto priemonei esant sustabdytai ir pabrėžiama, kad transporto priemonėje buvo įrengta laisvų rankų įranga, todėl, jo nuomone, nebuvo pagrindo konstatuoti ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Teismo vertinimu, šis argumentas nepaneigia institucijos išvadų.
22.1. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.
22.2. ANK 417 straipsnio 3 dalyje atsakomybė siejama ne su tuo, ar transporto priemonėje apskritai yra įrengta laisvų rankų įranga, bet su faktiniu mobiliojo ryšio priemonės naudojimo būdu. Administracinė atsakomybė kyla tuo atveju, kai vairuotojas naudojasi mobiliuoju telefonu rankomis.
23. Iš byloje esančių kūno kameros vaizdo įrašų matyti, kad pareiškėjas transporto priemonėje rankoje laiko mobiliojo ryšio priemonę ir ja filmuoja policijos pareigūnus. Taigi objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad mobiliojo ryšio priemone buvo naudojamasi rankomis dalyvaujant eisme, dar prieš sustojant policijos pareigūnės nurodytoje vietoje. Vien aplinkybė, kad transporto priemonėje buvo įrengta laisvų rankų įranga, savaime nepaneigia administracinio nusižengimo sudėties, kadangi administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kyla ne dėl laisvų rankų įrangos buvimo ar nebuvimo, o dėl faktinio mobiliojo ryšio priemonės naudojimo rankomis dalyvaujant viešajame eisme. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti institucijos išvada, kad pareiškėjas padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
24. Analizuojant aplinkybę dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikimo, matyti, kad pareiškėjas teigia, kad policijos pareigūnei buvo pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, todėl nepagrįstai yra pripažintas padaręs ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
25. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalis nurodo, kad “Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą”.
26. Iš policijos pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašų matyti, kad E. B. turėjo asmens tapatybės kortelę, ją ištraukė iš piniginės ir parodė per atstumą bei atsisakė paduoti jį policijos pareigūnei. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad pareigūnei pareikalavus pateikti dokumentą patikrinimui, pareiškėjas jo neperdavė, nors tokį reikalavimą suprato. Teismo vertinimu, vien dokumento parodymas policijos pareigūnei iš tolo negali būti prilyginamas teisėto reikalavimo pateikti dokumentą įvykdymui. Teisėtas policijos pareigūno reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą reiškia pareigą sudaryti pareigūnui realią galimybę patikrinti dokumentą ir jame esančius duomenis. Šiuo atveju pareiškėjas tokios galimybės pareigūnei nesudarė. Todėl institucija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo ir padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
27. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai netinkamai pasirinko transporto priemonės sustabdymo vietą, privertė jį pažeisti KET reikalavimus, nes buvo nurodyta sustoti netinkamoje vietoje – sankryžoje, prie ištisinės horizontaliojo kelių ženklinimo linijos, trukdant eismui, taip pat nebuvo atsižvelgta į GPS duomenis bei kitus jo nurodytus faktus.
28. Teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl transporto priemonės sustabdymo vietos yra įvertinti, tačiau jie nepaneigia kitų byloje esančių aplinkybių. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl skunde nurodytų KET pažeidimų, o tik yra kaltinamas padaręs KET 20 punkto pažeidimą, konkrečiai dėl mobiliojo ryšio priemonių naudojimo rankomis dalyvaujant eisme.
29. Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. skundo, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 14 d. nutarimas administracinėje nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u t a r i a :
E. B. skundą atmesti. Palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 14 d. nutarimą administracinėje nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.