- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-07-28
- Bylos Nr.
- 1-1277-729/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13115-2026-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- D. Š.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. Š. (D. Š.) (D. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Š. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti:
jis, 2026-04-26, apie 18.00 val., naudodamasis savo mobiliojo ryšio telefonu „Iphone 13 Pro“ (IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini)), per susirašinėjimo „Telegram“ programą susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl narkotinių medžiagų įgijimo, telefonu gaudamas padėjimo koordinates ir paimdamas jas sutartoje vietoje prie Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), už 15 Eur neteisėtai įgijo 1 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią laikė prie savęs ir gabeno, kai draugo vairuojamu automobiliu važinėjosi po Klaipėdos miestą, kol dalį šių narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė – 0,686 g, delta-9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 19,7 %, neteisėtai atgabeno adresu (duomenys neskelbtini), kur 2026-04-24 21.35 val. policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. Š. visiškai pripažino savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą, dėl tokio savo poelgio labai gailisi ir parodė, kad narkotines medžiagas įsigijo per „Telegram“ programėlę; už jas sumokėjo 15 eurų. Įsigytų narkotinių medžiagų dalį suvartojo, o kitą dalį paėmė pareigūnai. Dėl savo elgesio labai gailisi, jam yra gėda prieš tėvus, aplinkinius, reikiamas išvadas pasidarė, ateityje vartoti narkotinių medžiagų neketina; šįkart buvo noras pabandyti. Anksčiau buvo baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau tai buvo pavieniai atvejai, priklausomas nuo narkotinių medžiagų nėra ir po šio, paskutinio, įvykio jų nebevartoja ir yra pasiryžęs niekada nebevartoti. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo tėtį. Gyvena kartu su tėvais, po šio įvykio pradėjo atviriau su jais bendrauti, dabar tarpusavyje jie sutaria gerai, tėtis turi jam didelės teigiamos įtakos, jis dabar jau klauso jo patarimų; apie įvykį su tėvais kalbėjo, tėvai neapsidžiaugė. Šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos, tikisi, kad jis bus nutrauktas. Po šio įvykio nutraukė ryšius su neigiamą įtaką darančiais žmonėmis; susirado merginą, pradėjo daug dirbti, profesionaliai žaidžia futbolą; yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, planuoja baigti laivavedžio kursus. Anksčiau mokytis nestojo, nes turėjo planų išvykti studijuoti į Ameriką, tačiau dėl finansinės padėties to atsisakė. Supranta, kad narkotinės medžiagos kelia priklausomybę. Prašo nekonfiskuoti jam priklausančio mobilaus ryšio telefono, kadangi jis yra jam reikalingas kasdieniam naudojimui, jame yra visa reikiama informacija.
Kadangi kaltinamasis D. Š. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo D. Š. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
Iš 2026-04-26 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio viršininko tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2026-04-26 Klaipėdos m. PK gautas Klaipėdos apskrities VPK specialisto L. L. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2026-04-26, 21.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis policijos įstatymo 23 str. 5 d., apžiūrint D. Š., buvo rasta augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga – kanapės (1 t., b. l. 2-7).
Iš 2026-06-01 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2-ojo Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo perkvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nustatyta, kad 2026-05-25 gautoje specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1370804-26 nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš juodos spalvos plastikinio maišo dalies (Vokas Nr. 2 su plomba Nr. Al8 0058144), rasta ir paimta 2026-04-26 pas D. Š., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,686 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 19,7 % (1 t., b. l. 8-9).
Iš 2026-04-26 Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos specialisto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2026-04-26, 21.30 val., jam kartu su D. U. patruliuojant (duomenys neskelbtini) namo, pastebėtas stovintis automobilis „Citroen“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo du asmenys, kurie pamatę pareigūnus pradėjo įtartinai elgtis, muistytis, o priėjus prie automobilio vairuotojo lango, automobilio viduje buvo jaučiamas specifinis kvapas. Vairuotojo, kaip vėliau nustatyta D. Š., paklausus, ar paklausus jis turi draudžiamų ar nelegalių daiktų, šis atsakė, jog neturi. Vadovaujantis LR Policijos įstatymo 23 str. 5 d., D. Š. apžiūros metu buvo rasta striukės priekinėje dešinės pusės kišenėje juodos spalvos, polietileninis maišelio ryšulys, kurio viduje galimai narkotinė medžiaga – kanapės. Paklausus iš kur gauta, šis atsakė, jog pirko „dropą“ per „Telegram“ mobiliojo ryšio programėlę Klaipėdoje, Mogiliovo gatvėje. Taip pat teigė, kad yra neseniai vartojęs narkotinių medžiagų – kanapių. Pareikalavus pateikti savo mobiliojo ryšio priemonę, šis savanoriškai pateikė „Iphone“. D. Š. vienkartinio greitojo narkotinių medžiagų testo metu rasti teigiami parodymai: THC ir AMP (1 t., b. l. 10).
Iš 2026-05-07 – 2026-05-08 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuotas prie automobilio stovintys policijos pareigūnas ir D. Š.. Matyti, jog pareigūnas pasišviesdamas žibintu apžiūri daiktus, D. Š. nurodo, jog čia „žolė“. Į pareigūno klausimus D. Š. atsako, jog yra apie du gramus „žolės“, pirko „dropu“ per „Telegram“. Matoma, kaip pareigūnas išvynioja juodos spalvos maišiuke esančias tamsiai žalios spalvos medžiagas. Pareigūnas atlieka D. Š. dalinę daiktų apžiūrą bei automobilio salono apžiūrą. D. Š. pareigūnui pateikia mobiliojo ryšio telefoną, pasako prisijungimo (duomenys neskelbtini) praneša, kad bus atliekamas vienkartinis narkotikų testas (1 t., b. l. 16-18).
Iš 2026-05-25 Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr. IBPS-V-1370804-26 nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš juodos spalvos plastikinio maišo dalies, rasta ir paimta 2026-04-26 pas D. Š., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,686 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 19,7 % (1 t., b. l. 44-46).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad D. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 3-1 punktą kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo (duomenys neskelbtini). Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 3-1 punktą kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį ir taip elgtis norėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu siūlomas laiduotojas D. Š. (D. Š.) prašymą dėl laidavimo palaikė, supranta laidavimo prasmę ir nurodė, kad apie įvykį sužinojo iš sūnaus po to, kai sūnus pasisakė netekęs telefono ir paaiškėjo, kad policija paėmė iš jo telefoną; tada sūnus papasakojo kas nutiko. Mato, jog sūnus po įvykio pasikeitė į gerą pusę, jis 3-4 kartus lankėsi pas psichologą, pradėjo dirbti, susirado panelę, išreiškė norą įgyti laivavedžio specialybę, pradėjo klausyti jų, kaip tėvų, todėl mano, jog sūnus tikrai daugiau nenusikals. Iki įvykio sūnus buvo uždaras, apie savo gyvenimą per daug nekalbėdavo, todėl ne viską, kas jam yra įvykę, žinojo. Žinojo, jog anksčiau sūnus buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą administracine tvarka, tačiau jam įtarimų, kad jis vartoja narkotines medžiagas nebuvo kilę, todėl tikisi, kad sūnus bus pasimokęs ir nebevartos narkotinių medžiagų. Šiuo metu šeimos finansinė padėtis yra kukli, šeimą sudaro 5 asmenys – jis su žmona ir trys vaikai, D. yra vyriausias. Žmona nedirba, jis pats yra laivo kapitonas, tačiau dėl karo yra susidariusi sudėtinga situacija, laivai stovi ir jis dažnai būna be darbo. Jeigu jam reikia išplaukti į jūrą, dažniausiai jo namuose nebūna apie mėnesį laiko, tačiau jis turi visas galimybes bendrauti su šeima nuotoliniu būdu. Sūnaus mama, jo žmona, apie situaciją žino, yra tokios pat nuomonės, jog sūnui reikia pagalbos; mano, jog išplaukus į jūrą žmona bus pajėgi užtikrinti sūnaus priežiūrą. Jeigu sūnus ateityje norėtų būti laivo kapitonas, teistumas turėtų neigiamą įtaką jo karjeroje, kadangi laivavedžiams yra keliami aukšti reikalavimai.
BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą (duomenys neskelbtini) 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis D. Š. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuriuo sukėlė pavojų savo ir visuomenės sveikatai, pažeisdamas teisės aktais nustatytą narkotinių medžiagų apyvartos tvarką. Padaryto baudžiamojo nusižengimo (duomenys neskelbtini) a, tarp jų ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, turi galiojančių nuobaudų, paskirtas baudas sumokėjęs. Jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir tebėra labai jauno amžiaus (20-21 m. amžiaus), galimai neturėjęs socialinės brandos tinkamai įvertinti savo elgesį, atsižvelgiant ir į tai, kaip tokio amžiaus žmonėms svarbi yra aplinkinių nuomonė; kaip pats kaltinamasis teigė, socialinius ryšius su neigiamą įtaką darančiais asmenimis po įvykio nutraukė. Teismo posėdžio metu kaltinamojo tėtis D. Š., pareiškęs prašymą atiduoti kaltinamąjį D. Š. jo atsakomybėn pagal laidavimą, tvirtino, jog po įvykio sūnus pasikeitė, pradėjo artimiau bendrauti su juo ir mama, kaip su tėvais, sūnus įgavo motyvacijos socialiai priimtinam gyvenimui. Kaip nustatyta, siūlomas laiduotojas ir kaltinamasis gyvena kartu šeiminėje aplinkoje, tėtis siekia tinkamai įtakoti tolimesnį D. Š. gyvenimą, bendrauja su sūnumi, motyvuoja jį, taip pat po įvykio paskatino sūnų apsilankyti pas psichologą, siekiant užkardyti narkotinių medžiagų vartojimą bei nusistatyti tolimesnius gyvenimo tikslus. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog siūlomas laiduotojas yra neteistas, per pastaruosius 3 metus vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjęs, dirbantis ir galintis realiai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam asmuo.
Visa tai suteikia teismui pagrindo manyti, kad atidavus jauną, pirmąkart nusikaltusį kaltinamąjį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam jo tėvui, kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, teismas nustato ilgesnį laidavimo terminą nei minimalus, per kurį kaltinamasis turės galimybę pasitaisyti ir įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo.
Įvertinus sudėtingą šeimos turtinę padėtį, kaltinamojo ir laiduotojo požiūrį į D. Š. padarytą nusikalstamą veiką, tikėtina, kad D. Š., būdamas kaltinamojo tėvu, gyvenantis kartu ir kritiškai vertinantis netinkamą sūnaus elgesį, ir be užstato imsis visų jam įmanomų priemonių užtikrinti, kad sūnus nebenusikalstų, todėl laidavimas nustatomas be jo.
Dėl konfiskavimo
Šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn.
Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad D. Š. aptariamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis mobilaus ryšio telefonu „Iphone13“. Teismo vertinimu, kaltinamasis be šio mobilaus ryšio telefono nebūtų galėjęs padaryti nusikalstamos veikos, todėl mobilaus ryšio telefonas „Iphone13“ pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia konfiskuoti kaltinamajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Iphone13“ (IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini)) (BK 72 straipsnis), o jam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos. Iki to laiko, kaltinamajam pateikus prašymą, bus leista persikelti jam aktualią informaciją iš šio mobiliojo ryšio įrenginio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. Š. (D. Š.) (D. Š.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
D. Š. laiduotoju paskirti D. Š. (D. Š.) (D. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.
Išaiškinti teisiamajam D. Š., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, D. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo konfiskuoti mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13 Pro“ (IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini)), saugomą Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Kauno g. 6, Klaipėda.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro R. K. 2026-05-13 nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą mobilaus ryšio telefonui „Iphone 13 Pro“ (IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki šio mobilaus ryšio telefono konfiskavimo, o po to – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusias kanapes (antžeminės dalys) (0,506 g), supakuotas į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį, kartu su pirmine narkotinių medžiagų pakuote juodos spalvos, įdėtas į voką, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Liepyno g. 7, Vilnius), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.