Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kristinos Kakurinės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo kaltinamojo D. B. gynėjos advokatės A. P.-P. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 14 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Apylinkės teismo nustatytos aplinkybės

Apylinkės teismo nutarties esmė

III. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą, įvertinusi skundžiamą nutartį, skundo nagrinėjimo medžiagos, esančios teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagą, išklausiusi teismo posėdžio metu gynėjos ir prokurorės išsakytus argumentus, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam D. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino aplinkybes, teisiškai reikšmingas kardomajai priemonei – suėmimui – pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, nei kaltinamojo gynėjos skunde apygardos teismui, nei teismo posėdyje, kuriame šis skundas buvo nagrinėjamas, nebuvo pateikta naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui ir kurios būtų laikomos pagrindu kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės keitimui (švelninimui).

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Sprendžiant kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino paskyrimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas.

Šiuo atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, sprendžia, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokiais duomenimis laikytini byloje esantys duomenys, užfiksuoti liudytojo parodymuose, VšĮ (Duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktuose duomenyse apie K. A. nustatytas diagnozes, įvykio vietos apžiūros protokoluose, 2026 m. balandžio 13 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Taigi apylinkės teismas, vertindamas aptartų duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

Suėmimas yra skiriamas (tęsiamas) tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). D. B. kaltinamas padaręs 1 nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, ir už jos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta vienintelė, t. y. laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.

Apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrindai, pagrįstos bylos faktiniais duomenimis.

Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

Šiuo atveju D. B. kaltinamas padaręs 1 vieną sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 135 straipsnio 1 dalis), kaip jau minėta, už šio nusikaltimo padarymą yra numatyta tik griežta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Nors D. B. yra jauno amžiaus, tačiau jam inkriminuojamą sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą žmogaus sveikatai jis yra kaltinamas padaręs būdamas daug kartų teistas, neišnykus teistumui, praėjus vos mėnesiui po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę už padarytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, be to, praeityje yra daug kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Šios aplinkybės rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė ir atskleidžia jo polinkį nusikalsti, todėl, jei kaltinamojo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų reali griežta laisvės atėmimo bausmė. Vis tik, nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė tiek pagal nacionalinių, tiek pagal tarptautinių teismų formuojamą praktiką nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau suimtasis gali būti paleistas į laisvę, nepaisant gresiančios griežtos bausmės, tik tuo atveju, kai kitos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ir kitomis kardomosiomis priemonėmis gali būti užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija konkrečiu atveju nenustatė.

Be to, D. B. nevedęs, nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, Lietuvoje taip pat neturi jokio nekilnojamojo turto. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo su Lietuva nesieja jokie socialiniai bei ekonominiai ryšiai. Nors Lietuvoje gyvena kaltinamojo mama, jo seserys, kad mama jam padeda finansiškai, ir kad jis galėtų gyventi kito asmens mamai priklausančiame bute, taip pat, kad šiuo metu jis tariasi dėl darbo (kaip nurodoma gynėjos skunde), tačiau šie jo šeiminiai ryšiai, juos vertinant kartu su nusikaltimo, dėl kurio galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu (sunkus sveikatos sutrikdymas), pavojingumu, sunkumu (sunkus nusikaltimas), gresiančia itin griežta laisvės atėmimo bausme, nėra pakankami D. B. pripažinti asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo būti paleistam ir nesumenkina jo bėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos tikimybės. Tai, jog kaltinamojo gynėjos skunde teigiama, kad D. B. savo kaltę teismo posėdžio metu pripažino, davė išsamius parodymus, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, byla nedidelės apimties dėl vienos nusikalstamos veikos, be to, D. B. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nesislapstė, davė parodymus apklausų metu, jis neturi ryšių užsienyje, savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad šiuo atveju jam neturėtų būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Paminėtina ir tai, kad aplinkybės susijusios su kaltinamojo kaltės pripažinimu, bylos išnagrinėjimo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bus vertinamos baudžiamojoje byloje priimant galutinį procesinį sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, gresiančios bausmės griežtumą tinkamai įvertinęs kartu su D. B. socialiniais, šeiminiais, ryšiais ir asmenybe (anksčiau teistas), pagrįstai konstatavo, kad vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad egzistuoja tikimybė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, jog būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Kaltinamajam D. B. inkriminuota sunki nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis priešingai teisei veikia ne pirmą kartą. Veiką, kurios padarymu yra kaltinamas šioje byloje, jis įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, netrukus po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taip pat būdamas daug kartų baustas administracine tvarka. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę ir rodo, kad jis linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, išvadų nedaro ir nekeičia gyvenimo būdo. Gynėjos skunde nurodyti kaltinamojo ketinimai dirbti ir nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, vertinami teigiamai, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pakankami daryti išvadą, jog jis iš esmės pakeistų savo gyvenimo būdą ir užtikrintų, kad nebedarys naujų nusikaltimų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (suimtasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus). Šios išvados nekeičia ir gynėjos skundo teiginiai apie tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nepaaiškėjo duomenų, jog kaltinamasis D. B. ketintų daryti naujas nusikalstamas veikas. Svarbu paminėti ir tai, kad aptartiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis), ar realiai rengiasi daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.

Nustatyti suėmimo taikymo pagrindai paneigia gynėjos skundo teiginius, kad konkrečiu atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Aptartos aplinkybės suteikė pagrindą apylinkės teismui pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės terminą. Nors skundžiamoje nutartyje detaliai neaptartos kiekvienos iš procesiniame įstatyme numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nebuvo nustatyta. Jų nenustatė ir apygardos teismas. Nagrinėjamu atveju intensyvi priežiūra, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Nors intensyvi priežiūra gali sumažinti kaltinamojo pasislėpimo riziką, tačiau iš esmės neeliminuoja galimybės daryti naujas, panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Kitos minėtos švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas taip pat galėtų tik iš dalies sumažinti kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) ir naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, tačiau tokios priemonės iš esmės neeliminuotų galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas ir neužkirstų fizinės galimybės kaltinamajam pasislėpti nuo teismo, kadangi vien kaltinamojo buvimo vietos nustatymas aktualiu metu nėra tam pakankamas. Todėl apygardos teismas, atsižvelgęs į kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą bei įvertindamas siekį užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį, taip pat siekiant eliminuoti ar bent sumažinti pasislėpimo ir naujų nusikalstamų veikų grėsmės riziką, neturi pagrindo išvadai, kad šioje proceso stadijoje kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą galima būtų pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Juo labiau įvertinus tai, kad baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), numatytas procesinio sprendimo paskelbimas.

Nors D. B. paskirta kardomoji priemonė iš esmės varžo jo teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. Kaltinamasis laikomas suimtas ilgiau, negu 3 mėnesius, taigi maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu šiuo atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad suėmimo termino tęsimas savaime nereiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Kaltinamajam taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų bei formuojamos teismų praktikos taikymo kontekste. Be to, kaip jau minėta, teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra baigtas ir yra numatytas procesinio sprendimo paskelbimas. Taigi, teismas privalo užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje proceso stadijoje kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys).

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartimi pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutartimi kaltinamajam D. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 14 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.