Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl sprendimo panaikinimo ir Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo, išvadą teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirkimo sąlygos ginčijamos dėl to, kad atsakovė pažeidė VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras, dokumentai nėra tikslūs, aiškūs, yra dviprasmiai, tai pažeidžia skaidrumo principą (17 straipsnis), atsakovė nevykdo pareigos užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą (VPĮ 3 straipsnio 3 dalis).

Bylą veda per advokatus E. Ž. ir L. L.

dumblas išlaiko atliekos statusą net ir po apdorojimo, jis tampa „apdorotu dumblu“, tačiau kodas 19 08 05 nesikeičia. Atliekos statusą praranda tik tada, kai yra įterpiamas į dirvožemį ir su juo susimaišo, todėl sąvokos „apdorotas dumblas“ ir „atlieka 19 08 05“ šiame kontekste yra sinonimai, o ne klaidinanti terminologija;

kadangi dumblas laikomas atlieka, Pirkimo nugalėtojas teisiškai yra atliekų tvarkytojas. Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 52 punktą atliekų apdorojimo (tręšimo) veikla gali verstis tik ATVR registruota įmonė. Reikalavimas turėti pažymėjimą su kodu 19 08 05 yra proporcingas ir teisėtas;

nėra reikalaujama tręšti įmirkusios ar įšalusios žemės. Sąlyga tik nurodo, kad nepalankios oro sąlygos nebus pagrindas pratęsti sutarties terminus. Jei dumblo išvežti negalima dėl oro, faktinis išvežtas kiekis bus mažesnis ir tai nebus laikoma pažeidimu, nes kiekis yra preliminarus, o ne fiksuotas;

nurodytas 22 900 t kiekis yra preliminarus, nėra privalomas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo kelti itin aukštą patirties slenkstį, nes tai dirbtinai ribotų konkurenciją. Atsakovė sutinka, kad į ieškovo reikalavimą dėl 14 mėnesių sutarties termino neatsakė dėl pretenzijos teksto painumo;

VPĮ leidžia tiekėjams remtis trečiųjų šalių pajėgumu kvalifikaciniams reikalavimams tenkinti, todėl, jeigu ieškovas neturi atliekų tvarkytojo teisių, jis gali pasitelkti subtiekėją;

dėl važtaraščių teikimo i.VAZ pažymi, kad VMI viešai skelbiamose konsultacijose nurodoma, jog važtaraštį gali pildyti bet kuris pervežimo operacijos dalyvis, ne tik siuntėjas. Pirkimo sąlygose pagrįstai nurodoma, kad Pirkėjas pasveria transportą ir pildo važtaraštį;

dumblo tvarkymo taisyklės leidžia laikyti dumblą lauko kaupuose ne ilgiau kaip 6 mėnesius ir tik tame sklype, kuriame vykdoma tręšimo veikla. Tai ir reiškia draudimą sandėliuoti uždarose patalpose ar ilgiau. Tokia Pirkimo sąlyga atkartoja teisės aktų reikalavimus ir yra teisėta.

Bylą veda per advokatą dr. A. G. (A. G.) ir (arba) advokato padėjėją A. P.

atsakovė be pagrindo tapatina neapdorotą ir apdorotą dumblą. Pirkimo objektas yra ne abstrakti atliekų šalinimo paslauga, o konkretus apdoroto nuotekų dumblo panaudojimas tręšimui ar rekultivacijai. Pirkimo dokumentuose atsakovė nurodė konkretų panaudojimo tikslą, todėl nepagrįstai teigia, kad dumblas yra vien atlieka, kurios reikia atsikratyti. Kodas 19 08 05 atliekų sąraše žymi produktą, susidarantį po dumblo apdorojimo, kuris gali būti perduodamas naudotojui pagal Aplinkos apsaugos departamento suderintą tręšimo planą;

specialusis nuotekų dumblo reguliavimas turi viršenybę prieš bendrąsias atliekų tvarkymo taisykles. Atsakovė remiasi bendraisiais Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių principais, tačiau ignoruoja specialųjį teisės aktą – aplinkos ministro įsakymą Nr. 349 (Reikalavimai). Atliekų tvarkymo taisyklių 128 punkte nurodyta, kad nuotekų dumblo naudojimui žemės ūkyje taikomi būtent Reikalavimai. Tai yra lex specialis norma, kuri negali būti paneigta bendraisiais atliekų tvarkymo principais;

Atliekų tvarkytojų valstybės registro reikalavimas yra perteklinis ir diskriminacinis. Aplinkos apsaugos departamentas 2024-11-22 rašte bei 2026-04-20 konsultacijoje patvirtino, kad apdoroto dumblo naudotojams Atliekų tvarkytojų valstybės registro registracija nėra nustatyta, jiems privaloma turėti su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą tręšimo planą. Atsakovo reikalavimas registruotis Atliekų tvarkytojų valstybės registre su kodu 19 08 05 taikytinas atliekų vežėjams ir tvarkytojams, o ne apdoroto dumblo naudotojams. Toks reikalavimas dirbtinai riboja konkurenciją ir užkerta kelią ieškovui, kaip apdoroto dumblo naudotojui, dalyvauti pirkime;

oro sąlygų rizikos perkėlimas tiekėjui yra neproporcingas ir prieštarauja imperatyviosioms normoms. Atliekų tvarkymo taisyklių 52.7 punktas imperatyviai draudžia tręšti lapkričio 15 d.–balandžio 1 d., taip pat įšalusią, įmirkusią ar apsnigtą žemę. Atsakovė verčia tiekėją prisiimti visą riziką dėl šio draudimo, nenumatydama jokios galimybės pratęsti sutarties terminus. Tokia sąlyga yra nesuderinama su proporcingumo principu – tiekėjas privalo laikytis aplinkosauginių draudimų, tačiau neturi teisės pratęsti terminų net ir tada, kai tręšimas teisiškai neįmanomas. Tai reiškia, kad tiekėjas priverstas prisiimti iš anksto neįvertinamą ekonominę riziką;

Pirkimo dokumentuose deklaruojamas 22 900 t kiekis kaip preliminarus, tačiau atsakovė pasilieka teisę jo visai neperduoti, nenumatydama jokio minimalaus garantuojamo kiekio. Tiekėjai privalo įvertinti visas sutarties vykdymo išlaidas iš anksto (žemės tyrimai, tręšimo planai, logistika ir kt.), tačiau neapibrėžtas perduodamo kiekio mastas tiesiogiai kenkia tiekėjų galimybei pagrįstai įkainoti pasiūlymą ir įvertinti prisiimamą riziką;

važtaraščių ir i.VAZ duomenų teikimo tvarka lieka neaiški. Techninės specifikacijos formuluotė nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė perima i.VAZ duomenų teikimo funkciją. VMI konsultacijos nuoroda nepašalina neaiškumo, nes neatsakoma į klausimą, kas konkrečioje Pirkimo grandinėje laikomas siuntėju ir važtaraščio rengėju. Tiekėjai negali tinkamai įvertinti savo pareigų ir galimos atsakomybės;

Aplinkos apsaugos departamento 2026-04-20 konsultacijoje patvirtinta, kad apdoroto dumblo perdavimas galimas tik tiesiogiai dumblo naudotojui, turinčiam savo vardu suderintą tręšimo planą. Tarpininkas gali dalyvauti tik organizacine forma, neperimdamas dumblo nuosavybės. Tai reiškia, kad atsakovės siūloma schema, kai tiekėjas veikia kaip tarpininkas, o faktinį naudojimą vykdo kitas subjektas, prieštarauja Reikalavimams ir gali būti laikoma aplinkosauginiu pažeidimu.

. apdorotas dumblas išlaiko atliekos statusą. Atsakovė apdoroto dumblo niekur kitur panaudoti negali, nes nevykdo žemės ūkio veiklos, neturi kito panaudojimo būdo. Todėl atsakovė privalo jo atsikratyti pagal teisės aktus, o tai reiškia, kad dumblas išlaiko atliekos teisinį statusą;

. kodas 19 08 05 po apdorojimo nesikeičia, nes ir po apdorojimo lieka tos pačios kilmės medžiaga. Dumblo kilmė išlieka ta pati – miesto buitinių nuotekų valymo dumblas. Apdorojimo proceso metu keičiasi tik cheminė sudėtis, o ne atliekos kodas, todėl Pirkimo dokumentuose teisėtai vartojamas ir kodas 19 08 05, ir sąvoka „apdorotas dumblas“ – tai tas pats skirtingai apibūdintas objektas;

Atliekų tvarkytojų valstybės registro reikalavimas yra logiškas – tiekėjas yra atliekų vežėjas, o ne tik „dumblo naudotojas“. Techninėje specifikacijoje aiškiai atskirtos sąvokos: tiekėjas – tas, kuris pasirašo sutartį ir panaudoja dumblą, vežėjas – tiekėjo subrangovas, vežantis dumblą. Kadangi vežamas apdorotas dumblas yra atlieka, vežėjas privalo turėti atliekų vežimo leidimą (ATVR). Ieškovo pateiktas Aplinkos apsaugos departamento dokumentas patvirtina, kad tarpininkavimo (organizavimo) veikla yra galima pagal sutartį, vadinasi, Pirkimo reikalavimai atitinka teisės aktus;

dėl nepalankių oro sąlygų paslaugos teikimas sustabdomas, sankcijos netaikomos, nes paslauga turi būti teikiama laikantis teisės aktų reikalavimų. Jei tręšti draudžia aplinkosauginės normos, paslauga tiesiog neteikiama, ir tai nėra pažeidimas. Termino pratęsimas nenumatytas sąmoningai, turint tikslą išvengti ginčų ir administracinio susirašinėjimo dėl pratęsimo pagrindo vertinimo;

preliminarus kiekio nustatymas sąžiningai paskirsto riziką abiem šalims. Pažymi, kad abi šalys yra priklausomos nuo aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, t. y. atsakovė negali garantuoti, kad perduos visą dumblo kiekį, tiekėjas – kad jį išveš tiksliai, todėl mokama už faktiškai išvežtą ir panaudotą kiekį, o tai yra teisinga rizikos paskirstymo forma, aiškiai nurodyta pirkimo dokumentuose visiems vienodai;

sandėliavimo draudimas atkartoja teisės aktų reikalavimus. Nors Reikalavimai tiesiogiai nenurodo draudimo sandėliuoti, jų kontekstas aiškiai parodo, kad dumblas negali būti laikomas uždarose patalpose ar ilgiau nei 6 mėnesius. Pirkimo techninė specifikacija tik įtvirtina šią normą. Be to, sutartyje numatytas mokėjimas tik už faktiškai ištręštą dumblą – tai ekonomiškai skatina tiekėją nedelsiant jį panaudoti;

dėl Aplinkos apsaugos departamento konsultacijos atkreipia dėmesį į tai, kad pačiuose departamento raštuose nurodyta, jog tai nėra oficialus teisės akto aiškinimas ir neturi teisės akto galios, nuomonė gali keistis priklausomai nuo aplinkybių, todėl ieškovo nurodytos konsultacijos negali būti laikomos įrodymais, patvirtinančiais Pirkimo sąlygų neteisėtumą.

Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo, kad ieškovas ginčija pirkimo sąlygas dėl terminologijos neaiškumo, nes pirkimo sąlygose vartojamos skirtingos formuluotės („atliekos 19 08 05“, „apdorotas dumblas“, „sausintas dumblas“), dėl ko tiekėjai negali vienodai įvertinti kaštų ir teisinės rizikos, tai neva pažeidžia skaidrumo principą. Be to, ieškovas nurodo neproporcingą kriterijų, kad maksimalus balų skaičius (30 balų) skiriamas už 12 000 tonų patirtį, nors preliminari pirkimo apimtis siekia 22 900 tonų. Atsakovė vykdo nuotekų valymo metu susidariusių nepavojingų atliekų, t. y. sausinto dumblo (atliekų kodas 19 08 05), išvežimo iš dumblo saugojimo aikštelės ir jų panaudojimo tręšimui ir (ar) rekultivacijai Lietuvos Respublikoje pirkimą galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

11.1. Dėl terminologijos neaiškumo tarnyba nurodo, kad Pirkimo dokumentų visuma leido tiekėjams tiek lingvistiniu, tiek teisiniu požiūriu suprasti pirkimo objektą. Vien šalių ginčas dėl formuluočių savaime nėra pagrindas konstatuoti dokumentų neaiškumą ar skaidrumo principo pažeidimą. Formuluočių atitikties aplinkos apsaugos teisės aktams Viešųjų pirkimų tarnyba vertinti neįgaliota – tai Aplinkos apsaugos agentūros kompetencija;

11.2. Dėl vertinimo kriterijaus nurodė, kad preliminarus 22 900 tonų kiekis nėra garantuojamas, atsakovė pasiliko teisę jį koreguoti. Sutartyje taikomas fiksuoto įkainio principas, todėl atlygis skaičiuojamas pagal faktines apimtis. Atsakovė dar pirkimo metu paaiškino kriterijaus motyvus – didesnis patirties reikalavimas galėtų nepagrįstai apriboti konkurenciją. Tarnybos vertinimu, šis kriterijus neprieštarauja proporcingumo principui, o pirkimo dokumentai nepažeidžia VPĮ 29 straipsnyje įtvirtintų skaidrumo ir proporcingumo principų.

Išvadą teikianti institucija Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad nesutarimas kyla dėl apdoroto nuotekų dumblo teisinio statuso – ar jis laikytinas atlieka, ar produktu / medžiaga, tinkama tręšimui ar rekultivacijai.

Dėl atliekos statuso pabaigos sąlygų nurodo, kad, pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnio 1 dalį, medžiaga nustoja būti atlieka, kai yra skirta konkrečiam tikslui, kai egzistuoja jos rinka ar paklausa, kai atitinka techninius reikalavimus ir standartus. Taip pat, vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, medžiagos ar daiktai, kurie nebelaikomi atliekomis, turi atitikti cheminėms medžiagoms ir produktams teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Vien apdorojimo faktas ar kategorijos paskirstymas automatiškai nepanaikina dumblui atliekų statuso.

Dėl dumblo kategorijų ir jo panaudojimo pažymi, kad I ir II kategorijos apdorotas dumblas naudojamas žemės ūkyje, A klasės kategorijos apdorotas dumblas – daržovių laukose, pievose, neapdorotas nuotekų dumblas ir III kategorijos apdorotas dumblas – tik nepavojingų atliekų sąvartynų rekultivacijai arba energijos gamybai taikant atliekų tvarkymo reikalavimus.

Dėl dumblo perdavimo tretiesiems asmenims nurodo, kad dumblas perduodamas tik naudotojui, turinčiam su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą tręšimo planą. Tarpininkas gali atlikti tik organizacines funkcijas ir negali perimti nuosavybės ar faktinio valdymo. Pažymi, kad apdorotas nuotekų dumblas, vertinamas pagal Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų nustatytas sąlygas, neturi atliekų statuso (išskyrus III kategorijos apdorotą nuotekų dumblą), todėl jo perdavimo atveju tarpininko veikla teisės aktuose nėra atskirai reglamentuota.

Dėl dumblo laikymo reikalavimų nurodo, kad dumblas laikomas tik naudojimo vietose ne ilgiau kaip 6 mėnesius, parenkama vieta, kurioje laikant nebus pakenkta aplinkai, vandeniui ir žmonių sveikatai.

Dėl apdoroto nuotekų dumblo panaudojimo kiekio ir jo apribojimų nurodo, kad dumblo turėtojas privalo apskaičiuoti tręšimo apdorotu dumblu normas (kiek tonų sausųjų medžiagų vienam hektarui), galimą numatomame tręšti lauke panaudoti apdoroto dumblo kiekį (natūrinį bei sausosiomis medžiagomis) ir negali perduoti daugiau nei apskaičiuotas leistinas kiekis per metus.

Departamento vertinimu, apdoroto nuotekų dumblo teisinis statusas (atlieka ar medžiaga) turi būti vertinamas kompleksiškai pagal visų taikomų teisės aktų reikalavimus, o ne tik pagal apdorojimo faktą ar kategoriją.

2026-07-03 ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, pakartotinai nurodo, kad:

. nuotekų dumblas neturi atliekų statuso, apdorotas nuotekų dumblas gali būti perduodamas tik dumblo naudotojui, atsakovė nepagrįstai siekia sumenkinti AAD išvados reikšmę, nors institucijos kompetencija susijusi su produktų atitikties atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijams vertinimu;

. nesutinka su VPT išvadomis, nes pirkimo objektą apibūdinančių vartojamų sąvokų turinys nėra vienodas nei lingvistiniu, nei teisiniu požiūriu;

. atliekos utilizuojamos, o produktas yra naudojamas tręšti;

. atsakovė pirkimo dokumentuose deklaruoja 22 900 t kiekį, tačiau kartu pasilieka teisę viso kiekio neperduoti, nenumato minimalaus garantuojamo kiekio ar mechanizmų, leidžiančių įvertinti sutarties vykdymo riziką, sutarties vykdymo ekonominį pagrįstumą, nes 22 900 t kiekiui, skirtam tręšti, reikia iki 2 500 ha žemės ploto, tiekėjo pasirengimas susijęs su konkrečiais laukais, nes dumblo turėtojas privalo apskaičiuoti trešimo normas ir negali perduoti daugiau nei apskaičiuotas leistinas kiekis per metus;

atsakovė viešai skelbia informaciją apie skirtingus dumblo tvarkymo ir panaudojimo būdus – 2025 m. ataskaitoje atsakovė atskiria dumblo perdavimą tvarkytojui deginti ir dumblo perdavimą tręšti, tręšti perduodamą dumblą atsakovė apibūdina kaip antrinę žaliavą, natūralią trąšą ir dirvožemio atkūrimo priemonę;

. 2025 m. ataskaitoje aprašytas dumblo apdorojimo procesas – dumblas apdorojamas tankinimo, pūdymo ir dumblo sausinimo etapais, todėl pirkimas susijęs su apdorotu (sausintu) dumblu, susidariusiu po atsakovės vykdomo technologinio proceso, kurio panaudojimas reglamentuotas;

. nurodo, kad atsakovė atlieka tik pakrautų automobilių svėrimo funkciją, todėl negali būti laikoma krovinio siuntėja, vežėja ir važtaraščio rengėja, techninėje specifikacijoje nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė perima i.VAZ duomenų teikimo funkciją, nes nuoroda į VMI konsultaciją nepadaro atsakovės krovinio vežėja ar siuntėja;

. nėra aiškus teisinių funkcijų, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymas tarp pirkėjo, tiekėjo, vežėjo ir dumblo naudotojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados, įrodymų vertinimas, taikytini teisės aktai

Tarp šalių kilo ginčas dėl pirkimo objekto techninėje specifikacijoje netinkamai vartojamų sąvokų ir pirkimo sąlygų patikslinimo, ieškovas įrodinėja, kad pirkimo dokumentai neatitinka teisinio reguliavimo, netinkami tiekėjų atrankos kriterijai.

Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad nuotekų valymo metu pas atsakovę atsiranda nepavojingų atliekų, t. y. sausinto dumblo (miesto komunalinių nuotekų valymo dumblas (kodas 19 08 05)). Šį sausintą dumblą reikia išvežti iš dumblo saugojimo aikštelės ir panaudoti tręšimui ir (arba) rekultivacijai Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų numatyta tvarka (Specifikacijos 2.1 punktas). Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad pirkimo objektas skirtas panaudoti tręšimui ir (arba) rekultivacijai Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų numatyta tvarka. Džiovinto nuotekų dumblo panaudojimas tręšimui ir rekultivacijai Lietuvoje yra griežtai reglamentuojamas aplinkosaugos teisės aktais, siekiant išvengti neigiamo poveikio gruntiniam vandeniui, dirvožemiui ir žmonių sveikatai. Taigi, atsakovė yra nuotekų dumblo turėtoja, o ieškovas siekia būti nuotekų dumblo naudotoju.

Sausintas (sinonimai: nusausintas, džiovintas) dumblas – tai nuotekų valymo proceso metu (miestų ar pramonės įmonių nuotekų valymo įrenginiuose) susidariusi biologiškai skaidi atlieka, iš kurios pašalinta didelė dalis vandens (nusausinta arba išdžiovinta). Nors drėgmės kiekis yra sumažintas, jame vis tiek išlieka daug vertingų organinių medžiagų ir augalams reikalingų maistinių medžiagų (azoto, fosforo), todėl sausintas dumblas dažnai apdorojamas toliau (kompostuojamas ar granuliuojamas) ir naudojamas žemės ūkyje arba energinių augalų tręšimui (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis).

Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina atsikratyti ar privalo atsikratyti, o atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti ar šalinti (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalys). Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 25 dalis).

Tam tikros konkrečios atliekos, jas perdirbus ar kitaip panaudojus, tampa nebe atliekomis, jeigu įvykdomos šios sąlygos: 1) medžiaga ar daiktas skirtas naudoti konkrečiam tikslui; 2) medžiagai ar daiktui egzistuoja rinka ar paklausa; 3) medžiaga ar daiktas atitinka techninius reikalavimus, produktams taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus; 4) naudojant medžiagą ar daiktą nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir (ar) visuomenės sveikatai (Atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnio 1 dalis). Atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai nustatomi Europos Sąjungos teisės aktuose arba aplinkos ministro, vadovaujantis anksčiau nurodytomis sąlygomis.

1999-07-14 Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu Nr. 217 patvirtino Atliekų tvarkymo taisykles. Taisyklių (aktuali redakcija) 5.2 punkte nurodyta, kad biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos. Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti (Taisyklių 7 punktas).

Atliekų sąraše miesto buitinių nuotekų valymo dumblas įrašytas su kodu 19 08 05 kaip kitaip neapibrėžtos nuotekų valymo įrenginių atliekos, iš atliekų tvarkymo įrenginių, iš nuotekų valymo įrenginių, esančių už jų susidarymo vietos ribų, ir žmonėms vartoti bei pramonei skirto vandens ruošimo atliekų (Taisyklių IV skyrius). Nuotekų dumblo apdorojimui, naudojimui žemės ūkyje, energinių augalų auginimui, žaliavinių medžių ir krūmų plantacijų, plantacinių miško želdinių ar žėlinių, įveistų buvusiose žemės ūkio naudmenose, auginimui, pažeistų teritorijų, miesto žaliųjų erdvių ir pakelių rekultivavimui taikomi reikalavimai nustatyti Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Taisyklių 128 punktas).

Nuotekų dumblo tvarkymą ir panaudojimą reglamentuoja 2001-06-29 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 349 patvirtinti Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimai (toliau – Reikalavimai, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2025-01-01). Reikalavimų 3.1 punkte nurodyta, kad apdorotas nuotekų dumblas (toliau – apdorotas dumblas) – ne trumpiau kaip vienus metus laikytas arba biologiniu, cheminiu ar terminiu būdu paveiktas nuotekų dumblas arba kitaip paveiktas nuotekų dumblas, kurio savybė fermentuotis ir keliamas sveikatai ir aplinkai pavojus jį naudojant yra sumažintas. Reikalavimų 3.3 punkte nurodyta, kad džiovintas nuotekų dumblas (toliau – džiovintas dumblas) – terminiu būdu apdorotas dumblas, kuriame sausoji medžiaga sudaro daugiau kaip 85 proc.

Reikalavimų 4 punkte nurodyta, kad dumblo turėtojas gali perduoti dumblą tik teisę jį naudoti turinčiam dumblo naudotojui. Jei dumblas bus naudojamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, dumblo naudotojas privalo turėti su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą tręšimo planą, parengtą pagal Reikalavimų 5 punkto reikalavimus, arba rekultivavimo projektą, nurodytą Reikalavimų 11 punkte. Jei nuotekų dumblas bus naudojamas kitoje šalyje, jis turi būti vežamas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 reikalavimais. Asmuo, norintis naudoti apdorotą dumblą žemės ūkyje, turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai tręšimo planą, o asmuo, norintis naudoti apdorotą dumblą pažeistoms teritorijoms rekultivuoti, turi pateikti teritorijos rekultivavimo projektą (reikalavimų 5 ir 11 punktai).

Reikalavimų 51 punkte nurodyta, kad draudžiama tręšimui ir pažeistų teritorijų, miesto žaliųjų erdvių ir pakelių rekultivacijai naudoti neapdorotą, II kategorijos ir C klasės dumblą. Tręšimui žemės ūkyje gali būti naudojamas I ir II kategorijos apdorotas dumblas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad džiovintas dumblas yra atliekos, nepaisant fakto, kad iš miesto komunalinių nuotekų buvo pašalinta dalis drėgmės, nes nėra jokio teisėto pagrindo, t. y. Europos Sąjungos teisės akto ar aplinkos ministro teisės akto, teigti priešingai. Ši medžiaga yra specifinė, miestų ar pramonės įmonių nuotekos nėra komunalinės atliekos (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalis), šių atliekų panaudojimo galimybės yra ribojamos ir kontroliuojamos, atliekų turėtojams ir tvarkytojams taikomi specialūs reikalavimai.

Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos pagal aplinkos ministro tvirtinamas atliekų tvarkymo taisykles. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinę sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą, vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu (Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Nors drėgmės kiekis sausintame, džiovintame dumble yra sumažintas, jame vis tiek išlieka daug vertingų organinių medžiagų ir augalams reikalingų maistinių medžiagų (azoto, fosforo). Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad sausintas nuotekų dumblas pagal agregatinę būseną yra birus, panašus į juodžemį, jame yra β-gliukuronidazę gaminančių žarninių lazdelių (Escherichia coli), lūžinių klostridijų (anaerobinių sporas formuojančių ir toksinus išskiriančių gramteigiamų bakterijų, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios atliekos nėra pavojingos, tačiau jose yra organinių medžiagų, sunkiųjų metalų ar patogenų, todėl jas tvarkyti galima tik turint specialius aplinkosauginius leidimus – taršos leidimą arba TIPK, be to, asmenys, kurie surenka, veža arba kitaip tvarko nuotekų dumblą, privalo būti registruoti Atliekų tvarkymo informacinėje sistemoje.

Pažymėtina, kad tiekėjai šiame pirkime yra atliekų tvarkytojai, nes siekia pirkimo objektą naudoti, todėl privalo turėti atliekų turėtojo pažymėjimą (Pirkimo sąlygų 4 priedo 1.1 punktas, Atliekų tvarkymo taisyklių 50–52 punktai).

Aplinkos apsaugos departamentas, aiškindamas Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimus, nurodė, kad vien aplinkybė, jog nuotekų dumblas yra apdorotas ir pagal Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimus priskirtas tam tikrai kategorijai ar klasei, savaime nelemia jo atliekos statuso pasibaigimo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnio prasme. Klausimas, ar konkretus apdorotas nuotekų dumblas laikytinas medžiaga, turi būti vertinamas ir pagal Reikalavimuose nustatytas sąlygas, t. y. apdorotas dumblas, kaip medžiaga, naudojama tręšimui, pažeistų teritorijų rekultivavimui arba energijai gauti (išskyrus nuotekų dumblo kompostą) Reikalavimuose nustatyta tvarka dumblo naudotojo, turinčio su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą tręšimo planą. Tuo tarpu neapdorotas nuotekų dumblas ir III kategorijos apdorotas nuotekų dumblas turi būti tvarkomi laikantis atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais, apimančiais teisėtus atliekų tvarkytojus įregistruotus Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre (ATVR), galinčius šias atliekas surinkti, vežti ir (ar) turinčius leidimus šias atliekas apdoroti ar kitaip panaudoti atliekų tvarkymo procese. Apdorotas nuotekų dumblas – ne trumpiau kaip vienus metus laikytas arba biologiniu, cheminiu ar terminiu būdu paveiktas nuotekų dumblas arba kitaip paveiktas nuotekų dumblas, kurio savybė fermentuotis ir keliamas sveikatai ir aplinkai pavojus jį naudojant yra sumažintas (Reikalavimų 3.1 punktas). Džiovintas nuotekų dumblas – terminiu būdu apdorotas dumblas, kuriame sausoji medžiaga sudaro daugiau kaip 85 proc. (Reikalavimų 3.3 punktas). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirkimo objektas yra ne apdoroto nuotekų dumblo tvarkymo paslauga, o būtent džiovinto nuotekų dumblo tvarkymo paslauga, todėl šios institucijos išvada dėl ginčo patvirtina, jog džiovintas (sausintas) nuotekų dumblas yra atliekos.

Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, pirkimo sąlygos yra aiškios, jų turinys leido tiekėjams tiek lingvistiniu, tiek teisiniu požiūriu suprasti pirkimo objektą bei jam keliamus reikalavimus, todėl skaidrumo principas nepažeistas.

Taigi, ieškovo argumentai apie pirkimo sąlygų neaiškumą, skaidrumo principo pažeidimą, kad pirkimo dokumentuose neteisėtai reikalaujama tręšimo plano, registracijos ATVR, yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti ieškovo argumentai apie tai, kad keliami reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai prieštarauja aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymui Nr. 349 „Dėl Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų patvirtinimo“. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, nuotekų valymo dumblo priskyrimas atliekoms reglamentuotas Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklų, Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimuose nurodyti papildomi specifiniai reikalavimai, kurie nepaminėti kitose teisės aktuose, tačiau tai nereiškia, kad Reikalavimai gali būti aiškinami izoliuotai, neįvertinus kituose teisės aktuose atliekoms, jų turėtojui ir naudotojui nustatytų reikalavimų, todėl prašymas panaikinti Pirkimo sąlygų 4 priedo 1.1 punkte nurodytus reikalavimus teikėjui atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo tiekėjui pakrovus transporto priemonę su sausintu dumblu ją pasverti, išrašyti krovinio svėrimo važtaraštį ir užpildyti važtaraštį VMI (Techninės specifikacijos reikalavimai paslaugoms, p. 9) ieškovas teigia, kad toks reikalavimas paslaugai prieštarauja Važtaraščių teikimo taisyklių 3.5 punkto reikalavimams, tačiau sutikti su ieškovo argumentu nėra pagrindo. 2016-04-01 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių 3.5 p. nurodyta, kad važtaraščio rengėjas – mokesčių mokėtojas, kuris yra krovinio siuntėjas, arba siuntėjo įgaliotas asmuo, rengiantis važtaraštį / teikiantis važtaraščio duomenis, važtaraščio duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai teikia važtaraščio rengėjas (5 punktas). Krovinio siuntėjas – tai asmuo, kuris pagal sutartį perduoda krovinį vežėjui, nagrinėjamu atveju krovinį siunčia tas, kas jį perduoda, t. y. atsakovė. „Siuntėjo įgaliotas asmuo“ nagrinėjamu atveju yra plačiau aiškinama sąvoka, todėl sutiktina su atsakove, jog ji pagristai naudojasi oficialia VMI konsultacija šiuo klausimu, t. y. kas bus važtaraščio rengėjas, turi nuspręsti patys pervežimo operacijos dalyviai, važtaraščio duomenis i. VAZ gali teikti bet kuris važtaraščio rengėjas, jei siuntėjas i. MAS nustatymuose nėra apribojęs važtaraščio duomenų teikimo teisės kitiems asmenims (https://www.vmi.lt/evmi/dazniausiai-uzduodami-klausimai-apie-i.vaz, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, pirkimo dokumentuose nurodžiusi, jog tiekėjui pakrovus transporto priemonę su sausintu dumblu pirkėjas ją pasveria, išrašo krovinio svėrimo važtaraštį ir užpildo važtaraštį VMI, atsakovė teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Nėra ginčo dėl to, kad Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimuose yra nustatyti specialieji reikalavimai apdoroto dumblo naudojimui tręšimui žemės ūkyje ir apdoroto dumblo naudojimui pažeistoms teritorijoms, miesto žaliosioms erdvėms ir pakelėms rekultivuoti. Pavyzdžiui, 57 punkte yra numatyta, kad plotai, skirti auginti vaisiniams augalams bei daržovėms, kurios turi tiesioginį sąlytį su dirvožemiu ir yra valgomos žalios, negali būti tręšiami 10 mėnesių iki derliaus nuėmimo ir nuimant derlių, 63 punkte numatytos apdoroto dumblo laikymo lauko kaupose jo naudojimo tręšimo vietoje sąlygos. Nurodyta, kad apdorotas dumblas jo naudojimo tręšimo vietoje lauko kaupose gali būti laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu jis laikomas tik tuose laukose, kuriose numatyta tręšti, lauko kaupų vieta parenkama toliausiai nuo gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų, kad tokie objektai nebūtų vyraujančia vėjo kryptimi, reljefo vietoje, neapsemiamoje pavasario polaidžio bei liūčių metu, kaupose gali būti naudojamas tik toks kiekis, koks yra numatytas panaudoti šioje naudojimo vietoje, draudžiama apdorotą dumblą laikyti, jei veikla ribojama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu. Techninės specifikacijos 2.2.7 punkte nurodyta, kad tiekėjas įsipareigoja, kad iki sutarties galiojimo pabaigos visas sutarties laikotarpiu susidaręs dumblas bus ištręštas pagal galiojančius teisės aktus ir nebus sandėliuojamas. Teismo vertinimu, ši sąlyga neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, nes tai yra įpareigojimas teikėją laikytis tręšimo reikalavimų, t. y. naudoti pirkimo objektą pagal paskirtį, o ne jį sandėliuoti. Kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo suvokia, jog, norint tręšti laukus, apdorotą dumblą reikia suvežti į tręšti numatytus laukus ir tręšti tik tada, kai yra galima, o iki to laiko, kaip ir yra nurodyta reikalavimuose, privaloma laikyti jį tręšimo vietoje lauko kaupose. Toks laikymas iki 6 mėnesių nėra ir negali būti sandėliavimas, kuris iš esmės yra draudžiamas pagal reikalavimus pirkimo objektui. Taigi, įsipareigojimas nesandėliuoti nėra draudimas apdorotą dumblą laikyti lauko kaupose tręšimo vietose.

Pirkimo sutarties projekte (8 priedas) nurodyta, kad sutartis įsigalioja, kai sutartį pasirašo šalys, ir galioja iki 2026-12-31, o paslaugos pagal šią sutartį teikiamos iki 2026-11-30, neviršijant maksimalios sutarties kainos (2.1 punktas). Teikėjas paslaugas teikia pagal pirkėjo poreikį, galutinė kaina, kurią pirkėjas turės sumokėti teikėjui, priklausys nuo vykdant sutartį nupirktų paslaugų, bet ne daugiau kaip už maksimalią sutarties kainą (3.2 punktas). Sutarties 2.4 punkte numatyta, kad paslaugas tiekėjas teikia laikydamasis Techninės specifikacijos reikalavimų. Jei Paslaugos teikimo metu kyla poreikis tikslinti ar keisti Techninės specifikacijos nustatyta tvarka suderintą Tręšimo planą, tiekėjas Techninės specifikacijos nustatyta tvarka parengia ir pateikia Pirkėjui naują tręšimo planą ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki numatomo Paslaugos teikimo pagal naują tręšimo planą. Pirkimo sutarčiai taikomas fiksuoto įkainio kainos apskaičiavimo būdas (sutarties 3.1 punktas). Paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 8 punkte aptartos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, be kita ko, nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba šalies kontrahentai pažeidžia savo prievoles (https://viesiejipirkimai.lt/epps/cft/listContractDocuments.do?resourceId=7334304#, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Specifikacijoje nurodyta, kad preliminarus išvežamo apdoroti dumblo kiekis perkamai dumblo (sausinto) tvarkymo paslaugai, naudojant dumblą tręšimui ar rekultivacijai, yra 22 900 t, tikslus išvežamo dumblo kiekis turės būti nurodytas tręšimo ir (arba) rekultivacijos plane (planuose), kuriame (kuriuose) bus apskaičiuota tiksli tręšimo norma. Išlygoje paaiškinta, kad nurodytas preliminarus išvežamo dumblo kiekis. Sutarties galiojimo laikotarpiu pirkėjas turi teisę koreguoti išvežamo dumblio kiekį, neviršydamas sutartyje nurodytos maksimalios sutarties kainos. Pirkėjas neįsipareigoja atiduoti viso dumblo kiekio. Prie paslaugų teikimo termino nurodyta, kad nepalankios ar ekstremalios oro sąlygos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio ar trukmės, negali būti pagrindu pratęsti sutarties vykdymo terminus ar keisti jos sąlygas.

Ieškovas teigia, kad dėl deklaruojamo atsisakymo tęsti sutarties terminą dėl nepalankių ar ekstremalių oro sąlygų tiekėjai verčiami pažeisti draudimą tręšti įmirkusią ar įšalusią žemę. Reikalavimų 52.7 punkte nurodyta, kad draudžiama naudoti visų rūšių ir kategorijų apdorotą dumblą tręšimui ar rekultivavimui nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat tręšti įšalusią, įmirkusią ar apsnigtą žemę, taip pat tręšti, jei vidutinė paros oro temperatūra aukštesnė kaip 20 °C. Draudimas visų rūšių ir kategorijų apdorotą dumblą naudoti tręšimui ar pažeistų teritorijų rekultivavimui, jei vidutinė paros oro temperatūra aukštesnė kaip 20 °C, netaikomas džiovintam dumblui ir dumblo kompostui. Šis reikalavimas nėra susijęs su viešojo pirkimo sutarties terminu ar vertimu pažeisti privalomus reikalavimus. Akivaizdu, jog tiekėjas privalo apdorotą dumblą tręšimui naudoti tinkamai, dumblo naudojimo termino apribojamas bet kokiu atveju yra labai ribotas, tačiau yra numatyta galimybė apdorotą dumblą jo naudojimo (tręšimo) vietoje iki 6 mėnesių laikyti lauko kaupose. Taigi, teisės aktas užtikrina, kad tiekėjai galėtų per sutarties galiojimo laiką išsivežti tręšimui reikalingą sausinto dumblo kiekį ir naudoti jį tinkamai. Tais pačiais motyvais nepagrįstu laikomas ir ieškovo argumentas dėl sutarties 14 mėnesių termino nustatymo. Pažymėtina ir tai, kad sutartimi numatyta galimybė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių atleisti šalis nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu, pavyzdžiui, dėl ilgalaikių nepertraukiamų kritulių ar ekstremalaus ilgalaikio šalčio apskirtai būtų panaikinta galimybė tręši laukus.

Ieškovo vertinimu, preliminaraus išvežamo apdoroti dumblo kiekio perkamai dumblo (sausinto) tvarkymo paslaugai, naudojant dumblą tręšimui ar rekultivacijai, nurodymas pirkimo dokumentuose pažeidžia tiekėjų teises, nes jie negali būti tikri dėl minimalaus garantuoto kiekio, taip pat apskaičiuoti savo rizikų, tiekėjo pasirengimas susijęs su konkrečiais laukais. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai nėra pagrįsti. Kiekvienas tiekėjas, ketinantis dalyvauti pirkime, neabejotinai žino ir gali apskaičiuoti, kiek sausinto dumblo galės sutvarkyti ir panaudoti, koks gali būti vienos dumblo tonos išvežimo įkainis. Perkančioji organizacija, nurodydama preliminarų 22 900 t išvežamo apdorojimui dumblo kiekį perkamai dumblo (sausinto) tvarkymo paslaugai, naudojant dumblą tręšimui ar rekultivacijai, pirkimo dokumentuose nurodė, kad tikslus kiekis bus nuodytas tręšimo arba rekultivacijos plane. Aplinkybė, kad atsakovė neįsipareigoja perduoti viso nurodyto preliminaraus kiekio, susijusi su perkamų paslaugų ypatumais, t. y. atliekų panaudojimu, už kurį atsako, dėl to pirkimo dokumentuose nurodyta, kad bus mokama už faktiškai išvežto ir panaudoto dumblo kiekį pagal pateisinančius dokumentus. Kaip jau buvo nurodyta ankščiau, sandėliuoti sausinto dumblo negalima, jo laikymas tręšimo vietose lauko kaupuose ribotas, tręšimo laikas ir sąlygos priklauso nuo sezono ir temperatūrinio režimo, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, jog tuo atveju, jeigu būtų nurodytas konkretus arba garantuojamas dumblo keikis, kuris bus perduotas tvarkyti atitinkamu laikotarpiu, paslauga galėtų būti ir nesuteikta, nes tiekėjas dėl reikalavimų, taikomų tręšimui, gali sutarto kiekio neišvežti. Todėl pirkimo sąlygos, jog bendras viso sutarties vykdymo metu išvežtas dumblo kiekis tonomis bus nustatomas pagal tręšimo ir (arba) rekultivacijos planuose pateiktus duomenis, pagal kuriuos apskaičiuojamos tręšimo normos ir faktinis pagal sutartį panaudotinas ir (arba) ar panaudotas dumblo kiekis, nepažeidžia tiekėjų teisių.

Atsakovė nustatė, kad pasiūlymų vertinimas bus atliktas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų – pagal kainos ir kokybės santykį (Pirkimo sąlygų 7 priedas). Pirmas kriterijus – kaina, antrasis – pagal parengtus ir patvirtintus tręšimo planus sutvarkytas dumblo kiekis, pagal jį maksimalus balų skaičius skiriamas tiekėjui, kuris per paskutinius 3 metus pagal vieną ar daugiau sutarčių bei jų pagrindu parengtus ir patvirtintus tręšimo planus sutvarkė 12 001 ir daugiau tonų dumblo. Ieškovas teigia, kad 13 kartų mažesnis patirties slenkstis yra neproporcingas, nepadeda atsakovei išsirinkti geriausio tiekėjo, didina atsakovei sutarties nevykdymo riziką. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Kaip teisingai nurodo Viešųjų pirkimo tarnyba savo išvadoje, teismu praktikoje yra išaiškinta, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų svertinių svorių nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva, nes būtent ji žino reikalingų įsigyti darbą specifiką, pobūdį, apimtį ir ji gali nuspręsti, kokius reikalavimus būtina nustatyti, kad galėtų įsitikinti tiekėjo kompetencija ir pajėgumu ateityje vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Atsakovė, aiškindama šį kriterijų, nurodė, kad pirkimo dokumentuose numatomo išvežti dumblo kiekis yra preliminarus, jis nurodytas, kad tiekėjai galėtų apskaičiuoti pasiūlymo kainą, tačiau tai nėra kiekis, kurį tiekėjas privalės išvežti, jei bus pripažintas pirkimo nugalėtoju. Kiekis yra skirtas tik tiekėjo orientacijai vienodai įvertinant bei įkainojant pirkimo objektą ir atsakovės galimybei vienodai įvertinti bei palyginti gautus pasiūlymus. Atsakovė aiškina, kad dėl šios priežasties nekėlė dalyviams itin aukšto ekonominio naudingumo kriterijaus. Aukštas ekonominio naudingumo kriterijus tais atvejais, kai pirkime nėra nustatytas konkretus įpareigojimas atlikti konkretų kiekį paslaugos, būtų neproporcingas, pažeistų sąžiningą konkurenciją. Teismas sutinka su atsakove, nes nagrinėjamu atveju daugiau tiekėjų galėtų pateikti savo pasiūlymus ir tai suderinama su VPĮ 17 straipsniu. Be to, nustatytas 22 900 t dumblo kiekis preliminarus, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pirkimo sutartyje taikomas fiksuoto įkainio kainos apskaičiavimo būdas, todėl tiekėjo atlygis bus apskaičiuojamas pagal faktiškai suteiktų paslaugų mastą, o ne pagal preliminarų dumblo kiekį.

Remiantis nurodytais motyvais tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

Bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ 2026 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 2026/S.4-5/6.E-5, kuriuo atmesta ieškovo pretenzija, nutrauktina, nes šis reikalavimas nėra savarankiškas ginčo objektas ir toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2026 m. gegužės 15 d. nutartimi teismas ieškovo prašymu nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo Nr. 7334304 procedūras, uždrausti atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ priimti sprendimą dėl laimėtojo nustatymo bei sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu sutartis sudaryta, – sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas IES1 sumokėjo 3 644 Eur žyminį mokestį, jo išlaidos advokatui už teisinę pagalbą ir procesinių dokumentų parengimą sudaro 4 840 Eur (3 630 Eur už dubliką ir 1 210 Eur už rašytinius paaiškinimus). Atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ išlaidos advokatui už teisinę pagalbą ir procesinių dokumentų parengimą sudaro 9 906,06 Eur (6 191,29 Eur už atsiliepimą į ieškinį ir 3 714,77 Eur už tripliką). 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2, 8.3 punktuose nustatyta, kad šiuo metu maksimalus rekomenduotinas priteisti užmokestis už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 6 317 Eur, už tripliką – 3 790,20 Eur. Atsakovės išlaidos neviršija maksimalių dydžių, byloje keliami klausimai specifiniai, byla sudėtinga (Rekomendacijų 2.1 ir 2.2 punktai). Atmetus ieškinį ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, iš ieškovo atsakovei priteistinos 9 906,06 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 423⁸ straipsniais,

nusprendžia:

bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ 2026 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 2026/S.4-5/6.E-5, kuriuo atmesta ieškovo IES1 pretenzija, nutraukti. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš ieškovo IES1 9 906,06 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus šešis eurus 6 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“. 2026 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Pirkimo Nr. 7334304 procedūrų sustabdymą, draudimą atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ priimti sprendimą dėl laimėtojo nustatymo bei sudaryti viešojo pirkimo sutartį arba sudarytos sutarties vykdymo vykdymo sustabdymą – panaikinti. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.