Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos PRS1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų PRS1 ir PRS2 prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu. Pareiškėjai PRS1 ir PRS2 prašė nutraukti jų santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti 2025 m. gruodžio 5 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta, jog sutuoktinių prievolė hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. sutartinę hipoteką lieka solidari, tačiau sprendimu nepadalytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis nekilnojamasis turtas.

Nurodo, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių rengė sutuoktinio advokatė, o ji turėjo sutartį skubiai pasirašyti, nespėjo įsigilinti į sutarties esmę. Pažymi, kad pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą santuoka abipusiu sutikimu gali būti nutraukta tik jeigu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra sutarta dėl turo padalijimo. CK 3.100 straipsnis numato, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, todėl pagal CK 3.125 straipsnio nuostatas teismo sprendimas, kuriuo padalyta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi būti registruojama vedybų sutarčių registre. CK 3.127 straipsnis numato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba eismo sprendimo priėmimo dienos.

Nurodo, kad CK 3.53 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Tokiu atveju teismas bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, o jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Pažymi, kad teismas šeimos bylose turi būti aktyvus, tačiau nepatikrino viešo registro duomenų apie sutuoktinių turimą nekilnojamąjį turtą, nepareikalavo šių duomenų, nereikalavo patikslinti sutartį aptariant nekilnojamojo turto padalijimo klausimą.

Pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos. Mano, kad nekilnojamojo turto padalijimo klausimas privalo būti išspręstas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, todėl esant ginčui nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti tvirtinama. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus.

Viena iš būtinų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų yra bendro turto padalijimas (CK 3.51 straipsnio1 dalies 2 punktas), todėl sutuoktiniai turi nurodyti, ar turi bendro turto ir kaip jį dalijasi. Tai yra sutuoktinių, o ne teismo pareiga. Jeigu sutartyje nenurodyta, ar sutuoktiniai turi bendro turto, pripažintina, kad sutuoktiniai neįvykdė CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Šiuo atveju sutartyje nurodyta tik dalis sutuoktiniams priklausančio turto ir jo padalijimas, t. y. aptartas privalomai registruojamo kilnojamojo turto (transporto priemonių) padalijimo klausimas, tačiau liko neaptartas nekilnojamojo turto padalijimo klausimas. Dėl to sudaryta ir teismo patvirtinta sutartis neatitinka imperatyvių teisės normų ir pareiškėjų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Sutuoktiniai supaprastinto proceso tvarka gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka bylą nagrinėjantis teismas negali lemti sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turinio. Turto pasidalijimas, nustatant, kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, kuomet santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecija. Tačiau pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaraujant viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžiant sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023, 22 punktas).

Nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas sutarties turinį įtraukia į sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Taigi, sprendimui, šalių turtinių santykių reguliavimui turi būti taikomos šios sutarties nuostatos, kurios gali būti keičiamos tik įstatymo nustatytais išimtiniais atvejais, tokius pakeitimus įvertinus ir patvirtinus teismui. Pažymėtina, kad pareiškėjai ar vienas iš jų, manydami, jog santuokos nutraukimo sutarties sąlygos dėl turto padalijimo ir tarpusavio šalių atsiskaitymo nėra aiškios, tik kreipdamiesi į santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusį teismą gali atlikti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų koregavimą, kadangi tik teismo įvertintas susitarimas, atsižvelgiant į susitarimo objektą, galėtų ateityje sukelti šalims teisines pasekmes.

Apeliantė skunde nurodo, kad teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių liko neišspręstas šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo klausimas. Pareiškėjas nurodo, kad susitarimas buvo rengiamas ilgą laiką, sutarties sąlygos su apeliante buvo aptartos, ji turėjo laiko pasikonsultuoti su teisininkais, tačiau pareiškėjas pritaria apeliantei, kad nekilnojamojo turto padalijimo klausimas sutartyje liko neišspręstas. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir šalių pasirašyto susitarimo sąlygos iš esmės nebuvo vertinamos, nesiaiškinta, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas kilnojamasis turtas sudarė viso jų turimo dalintino turto masę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl sutuoktinių sudarytos sutarties turinio išsamumo, nes sutartimi išspręstas sutuoktinių prievolės hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ pobūdžio klausimas, tačiau neaptartas nekilnojamojo turto, įkeisto šiam kreditoriui užtikrinant aptartą prievolę, padalijimo klausimas.

Abejonės dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo turėtų būti pašalintos bylos nagrinėjimo metu, tačiau, kaip minėta, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismui tinkamai neišsiaiškinus priežasčių, dėl kurių sutuoktiniai pasidalijo tik kilnojamąjį turtą, nenustačius, ar į dalytino turto balansą įtrauktas visas pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Taigi, teismas turėjo įvertinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti patvirtinta. Šiuo atveju liko neištirtos ir neįvertintos svarbios šiai bylai aplinkybės.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė. Byloje liko nenustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas savo išvados, kad sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo (CPK 270 straipsnis). Dėl netinkamo proceso ir bylos esmės neatskleidimo yra pagrindas konstatuoti esminį proceso teisės normų pažeidimą, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme dėl tokio pobūdžio bylų procesinių nagrinėjimo ypatumų, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų prijungimo klausimas nesprendžiamas, kadangi nurodytus dokumentus pareiškėjai turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.