- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-17
- Bylos Nr.
- eII-684-729/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-6-3-15874-2026-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pran.)
- Pareiškėjas
- D. P., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2026 m. liepos 17 d. Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei, dalyvaujant pareiškėjai D. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-06-16 nutarimo administracinio nusižengimo bylojr_N-6426-2026 (ROIK: 26303913748).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2026-06-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6426-2026 (ROIK: 26303913748) D. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (tolau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jai paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad ji 2026-06-03 13.37 val. Klaipėdos r. sav., Derceklių k., Karvaičių – Pavasario g. sankryžoje, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,90 promilių neblaivumas (po paklaidos). Tokiais savo veiksmais D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas D. P. skundas, kuriuo ji prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir sutrumpinti paskirtos administracinio terminą iki 3 mėnesių, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Skunde nurodo, jog kritiškai vertina padarytą nusižengimą, su juo sutinka ir dėl to labai gailisi. Teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga įvykdyti darbines funkcijas bei dviejų nepilnamečių vaikų (10 ir 11 m.) interesų užtikrinimui. Ji tris kartus per savaitę turi nuvežti vaikus į treniruotes, kurios vyksta (duomenys neskelbtini), bei čempionato varžybas, kadangi jie atstovauja pagrindines mokyklos futbolo komandas. Atsižvelgiant į tai, jog jie gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, o vaikų futbolo treniruotės vyksta (duomenys neskelbtini) mieste (atstumas apie 25 kilometrus), taip pat į vaikų amžių, treniruočių nesuderinamumą, vaikams viešuoju transportu nuvykti į treniruotes nėra galimybių. Taip pat vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) miestelyje esančioje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kuri nuo namų nutolusi apie 10 km., todėl ji vaikus turi nuvežti/parvežti į/iš mokyklos. Be to, pasitaiko atvejų, jog paskambinus mokyklos atstovams vaikus nedelsiant reikia pasiimti iš mokyklos dėl netikėtai atsiradusių priežasčių (sveikatos negalavimai ir pan.). Taip pat vaikus dažnai tenka vežti į gydymo įstaigas Klaipėdos mieste, ypač rudens ir žiemos sezonais, kadangi vaikai linkę sirgti viršutinių kvėpavimo takų ligomis, be to, sportavimo metu patiria traumas. Sutuoktinis šių šeimyninių pareigų atlikti negali, kadangi jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini) mieste, jis dirba nuo 08.00 val. iki 17.00 val. D. P. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad nuo 2026-06-23 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja – ekspeditore, todėl pasibaigus bandomajam laikotarpiui jai bus būtina turėti teisė vairuoti transporto priemones, siekiant atlikti darbines funkcijas ir taip prisidėti prie šeimos biudžeto pagerinimo bei baudos sumokėjimo, kuri šeimos biudžetui sukėlė finansinę naštą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. P. skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Institucijos nuomone, D. P. bandė suklaidinti policijos pareigūnus, su nustatytu neblaivumu nesutiko ir teigė, kad ką tik gėrė valerijoną. Pareiškėjai nustatytas neblaivumas viršijo leistiną ribą daugiau nei du kartus, todėl ji ne tik turėjo, bet ir privalėjo suprasti, jog yra neblaivi ir vairuoti negali, ir pasinaudoti viešuoju transportu ar pavėžėjo paslaugomis. ANK 422 straipsnio 5 dalyje aprašytas nusižengimas paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, ypač asmuo, vairuojantis transporto priemones. KET 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones neblaiviems reiškia, kad asmuo vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo D. P., jos padarytas nusižengimas turėtų būti vertinamas kaip padarytas tiesiogine tyčia, ir itin pavojingas, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu D. P. gali pasitelkti kitų asmenų (turinčių teisę vairuoti) pagalbą; pažymėtina, kad jos nurodytus įsipareigojimus pareiškėja turėjo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau tai jos nesustabdė nuo vairavimo esant neblaiviai; tai darydami asmenys jiems galimai kilsiančias neigiamas pasekmes turi numatyti dar prieš darydami priešingą teisei veiką, o įstatymas aukščiau šių pasekmių iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. P. teismo posėdžio savo skundą visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, jog vairavimo išvakarėse šventė uošvienės gimtadienį, išgėrė kažkiek alaus ir šampano; stipriųjų alkoholinių gėrimų išvis negeria. Kitą dieną paskambino vaikų treneris, pasakė, kad vaikus skubiai reikia atvežti prie futbolo mokyklos, kadangi jie išvažiuoja į turnyrą; vyras vaikų nuvežti negalėjo dėl darbų. Dėl to, kad jai reikia vežti vaikus, o iš vakaro buvo vartojusi alkoholio, jai kilo stresas, „tabalavo“ širdis, todėl išgėrė valerijonų tinktūros; praėjus apie 20 minučių, širdis nurimo, apsvaigusi ji nesijautė, todėl sėdo vairuoti. Išvažiavusi matė, jog vyksta reidas, tačiau neturėjo net menkiausio įtarimo, jog dar gali būti neblaivi; jeigu būtų įtarusi, kad yra neblaivi, nebūtų vairavusi automobilio, juolab juo vežusi vaikus. Pareigūnams sakydama, kad yra išgėrusi valerijonų nemelavo; tikrai negalvojo, kad išvakarėse išgertas alkoholis nespėjo pasišalinti iš organizmo. Yra neseniai įsidarbinusi, šiuo metu 3 mėn. vyksta mokymai, o nuo rugsėjo mėnesio jai reikėtų pradėti vairuoti transporto priemones. Šiuo metu teisė vairuoti transporto priemones sustabdyta ir ji nevairuoja nuo pažeidimo dienos; jau yra padariusi reikiamas išvadas ateičiai, šį įvykį vertina kaip didžiausią klaidą.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. D. P. prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti nutarimą ir sutrumpinti paskirtos administracinio terminą iki 3 mėnesių, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti (...) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas irgi yra suformavęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Kita vertus, Lietuvos teismų vieningai formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas turi būti pagrįstas išties reikšmingomis, išskirtinėmis aplinkybėmis, o apie savo šeimyninių, darbo, vaikų poreikių užtikrinimo ir kt. įsipareigojimų vykdymą pats vairuotojas turi pagalvoti, prieš darydamas tokį nusižengimą.
Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išklausęs posėdžio metu duotus parodymus, sprendžia, kad D. P. yra nubausta pagrįstai ir nuobauda jai parinkta teisingai. Nagrinėjamu atveju D. P. buvo nustatytas 0,90 promilių neblaivumas (po paklaidos pritaikymo) daugiau nei dvigubai viršija leistiną 0,4 promilių ribą. Esant nustatytam tokiam alkoholio kiekiui, asmuo negali jaustis taip, kaip būdamas blaivus ar esant įstatymo leistinam apsvaigimui nuo alkoholio – iki 0,4 promilės, todėl pareiškėjos nurodyti motyvai, jog prieš sėsdama už vairo jautėsi blaivi, vertintini kritiškai. Pareiškėja pripažino padariusi šį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio ir tai jau skundžiamu nutarimu buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe; jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Įvertinus visa tai, jai už padarytą nusižengimą buvo paskirta pati švelniausia sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė, pritaikant jau įstatyme numatytą galimybę skirti trumpesnę visiško draudimo vairuoti transporto priemones trukmę, papildomai nustatant laikotarpį, kai asmuo negalės vairuoti transporto priemonių, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismo vertinimu, D. P. nepateikė jokių reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jai būtų teisinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Pareiškėjos prašymas tai padaryti grindžiamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones jai dviejų nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu, t. y. jų nuvežimui į mokyklą ir užsiėmimus, bei darbinių funkcijų vykdymui.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Reikia sutikti, kad D. P. dar prieš darydama nusižengimą galėjo ir privalėjo numanyti, o taip pat ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jai dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Skunde nurodytus šeiminius įsipareigojimus ji vykdė ir iki nusižengimo padarymo, poreikis vairuoti transporto priemones užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus, atsirado ne po nusižengimo padarymo, todėl ir kilsiančias pasekmes D. P. galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydama nusižengimą. Dėl paskirtos nuobaudos D. P. bus sunkiau dirbti ir rūpintis šeima, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyrusi nepatogumus pažeidėja pasimokytų iš padarytų klaidų ir ateityje nebedarytų nusižengimų. Asmeniniai D. P. ir jos artimųjų poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, o šiuo atveju – ir pažeidėjos vežtiems nepilnamečiams vaikams sukeltos rizikos nukentėti eismo įvykyje.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-06-16 nutarimas administracinio nusižengimo 30-ANR_N-6426-2026 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, keisti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o D. P. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjos D. P. skundo netenkinti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-06-16 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6426-2026 (ROIK: 26303913748) palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.