Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto APA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-5290-2026 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja 2026 m. balandžio 2 d. APA1 surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, pasiūlant iki 2026 m. gegužės 2 d. sumokėti 15 Eur baudą už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2026 m. kovo 25 d. 06.03 val. adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nustatyto draudimo, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio. Tokiais veiksmais APA1 pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.5 punkto reikalavimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-5290-2026 APA1 pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį paskirta 30 Eur bauda. 2026 m. gegužės 28 d. teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto APA1 skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 18 d. nutarimo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės (visiškai nevaikšto) jis įlipti į automobilį ir išlipti iš jo gali tik tuomet, kai automobilio durys yra pilnai atidaromos. Praktikoje daugelyje stovėjimo vietų tai nėra įmanoma, nes tarp automobilių paliekami per maži tarpai. Net ir radus laisvą vietą, fiziškai dažnai nėra galimybės saugiai išlipti ar įlipti į transporto priemonę. Būtent dėl šios priežasties automobilis buvo pastatytas dalinai ant šaligatvio, tačiau šaligatvis nebuvo užblokuotas, pėstiesiems buvo paliktas laisvas praėjimas, o važiuojamoji dalis taip pat nebuvo užtverta ir transporto priemonės galėjo laisvai pravažiuoti. Pareiškėjo teigimu, jo tikslas nebuvo pažeisti taisykles ar trukdyti kitiems eismo dalyviams. Automobilis buvo pastatytas taip, kad būtų sudaryta galimybė jam saugiai išlipti iš transporto priemonės, kartu maksimaliai išlaikant patogų judėjimą tiek pėstiesiems, tiek kitiems vairuotojams. Prašo įvertinti šias individualias aplinkybes, proporcingumo principą bei faktą, kad realaus eismo ar pėsčiųjų judėjimo trukdymo nebuvo. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundas nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas, paliekant galioti 2026 m. gegužės 18 d. nutarimą be pakeitimų. Administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas asmens pranešimu ir foto nuotrauka. Nustatyta, kad APA1, nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. APA1 ir Institucijai, priėmusiai nutarimą, tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, asmenys išreiškė sutikimą, prašymą, kad skundas būtų nagrinėjamas jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina minėtiems asmenims nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 629, 630 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

KET 150.5 punkte numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.

Kaip minėta, KET 150.5 punkte imperatyviai nustatyta, kad sustoti ir stovėti ant šaligatvio draudžiama, išskyrus šiame punkte numatytus atvejus, o byloje nėra duomenų, kad administracinio nusižengimo padarymo vietoje ((duomenys neskelbtini)) būtų buvę įrengti kelio ženklai, leidžiantys transporto priemonėms stovėti ant šaligatvio. Nors KET 183 ir 184 punktuose transporto priemonėms, pažymėtoms skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, nustatytos tam tikros išimtys, jos nėra taikomos KET 150.5 punkte įtvirtintam draudimui. Todėl vien pareiškėjo negalia, būtinybė užsitikrinti didesnę erdvę išlipant ar įlipant į transporto priemonę ar aplinkybė, kad jo automobilis netrukdė kitiems eismo dalyviams, nesudaro teisinio pagrindo nesilaikyti KET reikalavimų ir nepašalina administracinės atsakomybės. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad Institucija pagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad APA1 paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir APA1 už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčija, dėl padaryto pažeidimo gailisi, o byloje nenustatyta, jog dėl jo veiksmų būtų kilę neigiamų padarinių eismo saugumui, būtų buvę pažeisti kitų eismo dalyvių interesai. Nors pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, nepaneigia pareigos laikytis KET reikalavimų ir nešalina administracinės atsakomybės, tačiau jos yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad APA1 yra nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, todėl teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę (jis be nuobaudų, paskirtų už transporto priemonės pastatymą ir palikimą stovėti ant šaligatvio, daugiau galiojančių nuobaudų neturi, nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus), nustatytas dvi administracinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos minimalios baudos skyrimas yra neproporcingai griežta poveikio priemonė. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas, skundžiamas Institucijos 2026 m. gegužės 18 d. nutarimas keistinas, APA1 už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundą tenkinti. Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-5290-2026 administracinio nusižengimo byloje. Pripažinti APA1 atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). APA1 pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.