Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Ugniui Rauckiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto APA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2026-02-11 nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-228-2026 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyr. specialistas 2026-01-22 APA1 surašė administracinio nusižengimo protokolą už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 264 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 5 dalyje, t. y. už tai, kad 2025-11-26 atlikto planinio patikrinimo metu (2025-12-01 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos rajono žemės ūkio bendrovėje (toliau – ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bendrovei priklausančiuose žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) aptvaro teritorijoje įrengta vielinė tvora pakrantėje palei Rikinės (kodas (duomenys neskelbtini)) ir R2 (kodas (duomenys neskelbtini)) upelius užtveria praėjimą vandens telkinio pakrante. Patikrinimo metu nustatyta, kad pakrantėje esančioje ganyklos aptvaro dalyje nėra įrengtų vartų ar kitų priemonių, sudarančių galimybę asmenims pereiti per ganyklą vandens telkinio pakrante, nors minėti sklypai naudojami kaip ganyklos. Pažeidimo vietos nustatytos patikrinimo metu (koordinatės: (duomenys neskelbtini)). Tokiais veiksmais buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 12 punkto c papunktyje nustatytų reikalavimų. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas APA1 neužtikrino, kad bendrovės vykdoma veikla atitiktų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoms taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir kad būtų sudaryta galimybė asmenims praeiti vandens telkinio pakrante. Atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta ANK 264 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat 2025-11-04 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ valdomuose nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų aptvaruose neužtikrinami Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. D1-262 (toliau – ir Taisyklės), reikalavimai: 1) rudųjų lokių (Ursus arctos) aptvare neįgyvendinti Taisyklių 5 priedo 3 lentelės eilutėje Nr. 127 nustatyti reikalavimai: aptvaro plotas (403 m²) neatitinka nustatyto minimalaus 1 100 m² ploto trims individams, aptvaras aptvertas 2,7 m aukščio tvora be privalomo 1 m pasvirimo į vidų. Taip pat neįgyvendinti specialieji reikalavimai (kodai 2A, 3, 4B, 6, 14A): lokiams įrengta vienintelė vidaus patalpa nėra maskuota ir nėra atskirų būdų kiekvienam gyvūnui, aptvare nėra vizualinių barjerų, praturtinimo priemonių, privalomos gyvūnų atskyrimo patalpos, vandens telkinys užlieja didžiąją aptvaro dalį, o įrengta pakyla yra nepakankamo dydžio laikomiems gyvūnams; 2) lūšių (Lynx spp.) aptvaruose neįgyvendinti Taisyklių 5 priedo 3 lentelės eilutėje Nr. 109 nustatyti reikalavimai: įrengta 2 m aukščio tvora su 1 m pasvirimu, nors privaloma 4 m aukščio tvora arba 4 m aukščio dengta patalpa. Neįgyvendinti ir specialieji reikalavimai (kodai 2E, 14D, 2A): lūšims įrengtos būdos neatitinka nustatyto skaičiaus ir įrengimo reikalavimų, nėra privalomos gyvūnų atskyrimo patalpos, vidaus patalpa nėra maskuota ir nėra atskirų būdų kiekvienam gyvūnui; 3) pilkųjų vilkų (Canis lupus) aptvare neįgyvendinti Taisyklių 5 priedo 3 lentelės eilutėje Nr. 130 nustatyti bendrieji reikalavimai: įrengta 2,10 m aukščio tvora su 0,65 m pasvirimu, nors privaloma ne mažesnė kaip 4 m aukščio tvora su ne mažesniu kaip 1 m pasvirimu. Taip pat neįgyvendintas specialusis reikalavimas (kodas 24): vilkų aptvaro perimetro tinklas neįkastas ne mažiau kaip 1 m gylyje, todėl neužtikrinama apsauga nuo gyvūnų išsikasimo ir ištrūkimo. Pažeidimai per nustatytą terminą iki 2026-01-15 nepašalinti. Atsakomybė už nustatytų reikalavimų laikymąsi tenka ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui APA1, kuris patikrinimo metu eidamas šias pareigas ir veikdamas bendrovės vardu neužtikrino teisės aktuose nustatytų laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų laikymosi. Tokiais veiksmais pažeisti Taisyklių 43 punktas, Taisyklių 5 priedo 3.1, 3.2, 3.8 punktai bei Taisyklių 5 priedo 3 lentelės reikalavimai (eilutės Nr. 127, 109, 130) ir specialieji reikalavimai (kodai 2A, 2E, 3, 4B, 6, 14A, 14D, 24). Atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta ANK 303 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 264 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 290 eurų. ANK 303 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad laukinių gyvūnų laikymas pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamose laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus ar kitus laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančius teisės aktus, turint laukinių gyvūnų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 80 iki 700 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 1 800 eurų. Šios normos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus, šie teisės aktai ir kokie konkretūs jų reikalavimai buvo pažeisti, yra aiškiai nurodyta skundžiamame nutarime.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad APA1 visiškai pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 264 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 5 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2025-11-04, 2025-11-26 atliktų planinių patikrinimų ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ metu buvo nustatyti konkretūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie užfiksuoti 2025-12-01 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-12-01 rašytiniu įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įspėta iki 2025-12-30 (terminas buvo pratęstas iki 2026-01-15) gera valia pašalinti nurodytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, tačiau 2026-01-20 atlikto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė tik dalį rašytiniame įspėjime nustatytų reikalavimų, likę pažeidimai, susiję su vilkų, lūšių ir rudųjų lokių laikymo sąlygomis, per nustatytą terminą nebuvo pašalinti. Todėl ir buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir APA1, kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, patrauktas administracinėn atsakomybėn už nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus pagal ANK 264 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 5 dalį. APA1 skunde nurodė, kad jis ANK 264 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo neįvykdė ir net negalėjo įvykdyti, kadangi gyvūnų apsaugos tvorą įrengė ne jis ir ji niekaip neužstoja priėjimo prie nutarime nurodytų upelių. Be to, pareiškėjo teigimu, inspektoriai pateikia prieštaringus reikalavimus – viena vertus, pripažįsta tvoros būtinumą, kita vertus, reikalauja įrengti vartus ar kitas priemones praėjimui, nors tuo pačiu kyla klausimas dėl asmenų, patekusių į laukinių gyvūnų aptvarus, saugumo, jam nebuvo pateikti konkretūs nurodymai dėl vartų vietos ar įrengimo būdo, o esant nepalankioms oro sąlygoms, tokių darbų atlikimas buvo negalimas. Tačiau teismui nėra pagrindo sutikti su nurodytais skundo argumentais. Iš byloje esančių duomenų (2025-12-01 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad bendrovei priklausančiuose žemės sklypuose aptvaro teritorijoje įrengta vielinė tvora pakrantėje palei Rikinės ir R2 upelius užtvėrė galimybę asmenims praeiti vandens telkinio pakrante, o pakrantėje esančioje ganyklos aptvaro dalyje nebuvo įrengta vartų ar kitų priemonių, kurios sudarytų galimybę pereiti per ganyklą, tuo pažeistas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 12 punkto c papunktyje nustatytas reikalavimas. Bylos medžiagoje esantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialisto Mindaugo Grudzinsko 2025-11-17 siųstas el. laiškas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota apie Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 12 punkto c papunkčio reikalavimo pažeidimą, buvo nurodyta, kad minėtas reikalavimas turi būti vertinamas kartu su Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 5 priedo 5 punkto reikalavimais dėl gyvūnų ir lankytojų saugumo užtikrinimo, todėl įrengus vartelius, saugumas nebūtų užtikrintas. Atsižvelgiant į tai, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasiūlyti galimi susidariusios situacijos sprendimai, nesusiję su vartų įrengimu, pvz.: 1) įrengti atskirą naują tvorą elniams, atsitraukiant nuo upelio pakrantės taip, kad būtų išlaikomi pakrantės apsaugos reikalavimai; 2) laukinius gyvūnus laikyti kitoje vietoje, kurioje nebūtų pažeidžiami pakrantės apsaugos ir saugumo reikalavimai (b. l. 39–40). Kadangi 2026-01-20 atlikus neplaninį patikrinimą paaiškėjo, kad pažeidimai nebuvo pašalinti, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas APA1 pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 264 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tai, kas konkrečiai įrengė tvorą, o tai, kad APA1, būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir atsakingas už jos veiklos organizavimą, neužtikrino teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymosi. Atsakomybė jam kilo ne už pačios tvoros pastatymą, bet už neveikimą nepašalinant nustatyto pažeidimo. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad įstatymas numato ne tik vartų, bet ir kitų priemonių įrengimo galimybę, todėl pareiškėjas privalėjo ieškoti teisės aktų reikalavimus ir saugumo interesus suderinančių sprendimų. Byloje nėra duomenų, kad iki 2026-01-20 neplaninio patikrinimo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas būtų ėmęsis konkrečių veiksmų alternatyviems sprendimams įgyvendinti arba kad Institucijai būtų pateikti konkretūs pasiūlymai dėl nurodyto pažeidimo pašalinimo būdo. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad nuo anksčiau paminėto 2025-11-17 el. laiško gavimo dienos iki 2026-01-20 neplaninio patikrinimo nebuvo atlikta jokių veiksmų, siekiant pašalinti nustatytus pažeidimus. APA1 nepateikė jokių savo skundo teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų, rodančių, kad pašalinti nustatytus pažeidimus sutrukdė klimatinės sąlygos, juolab įvertinus tai, kad planinis patikrinimas buvo atliktas ir pažeidimai nustatyti 2025 m. lapkričio mėn., kai dar nebuvo prasidėjęs žiemos sezonas bei nebuvo sniego dangos ir pan.

Atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 5 dalį, kol Regionų administraciniame teisme neišnagrinėtas ginčas dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių taikymo. Vien tai, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ yra inicijavusi administracinį ginčą dėl tam tikrų teisės aktų nuostatų ar jų taikymo, nesustabdo šių teisės aktų galiojimo ir nepanaikina pareigos jų laikytis. Teisinėje valstybėje galioja principas, kad teisės aktai yra privalomi tol, kol nėra nustatyta tvarka panaikinti arba pripažinti neteisėtais. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės ar jų konkrečios nuostatos būtų pripažintos neteisėtomis arba jų galiojimas būtų sustabdytas, todėl Institucija pagrįstai vertino pareiškėjo veiksmus pagal patikrinimo metu galiojusius teisės aktus ir neprivalėjo laukti kitos bylos baigties. APA1 teiginiai, kad nustatytų reikalavimų neįmanoma įgyvendinti dėl žemės sklypų dydžio, ribotų finansinių galimybių ir pernelyg didelių investicijų poreikio, taip pat negali būti laikomi pagrindu panaikinti nutarimą. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad reikalavimų įgyvendinimas buvo faktiškai ar teisiškai neįmanomas. APA1 nepateikė nei sąmatų, nei ekspertinių vertinimų, nei kitų dokumentų, patvirtinančių jo teiginius apie neproporcingas išlaidas. Vien deklaratyvūs teiginiai apie dideles investicijas nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjo pozicija iš esmės grindžiama ne tuo, kad pažeidimų nebuvo, o tuo, kad, jo manymu, nustatyti reikalavimai yra pertekliniai ar netikslingi. Tačiau teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiamas teisės aktų tikslingumo ar ekonominio pagrįstumo klausimas – vertinama tik tai, ar asmuo laikėsi jam privalomų teisės normų. Vertinant pareiškėjo atsakomybę pagal ANK 303 straipsnio 5 dalį, pažymėtina, kad patikrinimo metu nustatyti pažeidimai buvo konkretūs, aiškiai identifikuoti ir detalizuoti. Rudųjų lokių aptvare nustatytas nepakankamas aptvaro plotas, netinkami aptvaro techniniai parametrai bei gyvūnų gerovei užtikrinti būtinų priemonių trūkumas. Lūšių aptvaruose nustatyta, kad tvora neatitiko privalomų aukščio reikalavimų, nebuvo įrengtos būtinos atskyrimo patalpos ir kitos priemonės. Pilkųjų vilkų aptvare nustatyta, kad tvora neatitiko nustatytų techninių parametrų, o aptvaro tinklas nebuvo įkastas reikiamame gylyje. Šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės neginčijo, nepateikė įrodymų, kad patikrinimo metu nustatyti faktai buvo neteisingi, ir nepaneigė konkrečių Institucijos išvadų. Jo argumentai apsiribojo teiginiais, kad reikalavimai yra nepagrįsti arba jų įgyvendinimas sudėtingas, tačiau tai nepaneigia paties pažeidimo fakto. Taip pat tai, kad, pasak APA1, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ gyvūnai teisėtai daugelį metų laikomi jiems tinkamomis sąlygomis, ir tai ne kartą yra konstatavę aplinkos apsaugos inspektoriai, taipogi nešalina jo administracinės atsakomybės pagal ANK 303 straipsnio 5 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors 2025-02-11 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, jog ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ laiko laukinius gyvūnus aptvaruose, atitinkančiuose nustatytus reikalavimus, tačiau buvo taip pat nurodyta, jog po 2025-05-01 kai kurių rūšių laukinių gyvūnų laikymas nustatytų reikalavimų neatitiks (b. l. 36–38). Taigi 2025 m. lapkričio mėn. patikrinimo metu nustatytas šių reikalavimų neatitikimas pareiškėjui nebuvo siurprizinis, per visą šį laikotarpį nebuvo imtasi veiksmų, kad laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje atitiktų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių reikalavimus. Pareiškėjo teiginys, kad dabartinės rudųjų lokių, lūšių ir pilkųjų vilkų laikymo bendrovėje sąlygos visiškai atitinka šių gyvūnų rūšies poreikius bei pagrįstus jų gerovei keliamus reikalavimus, atspindi tik jo subjektyvų situacijos vertinimą, kuris prieštarauja Taisyklių reikalavimams. Skundžiamame nutarime išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodyti pažeisti teisės aktai, aptarti surinkti įrodymai ir pateikti motyvai, kuriais remiantis konstatuota pareiškėjo atsakomybė. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos išvadomis, savaime nereiškia, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas APA1 skunde kelia ir jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigia, kad Institucija skundžiamu nutarimu jam nepagrįstai paskyrė itin griežtą 945 Eur baudą, neatsižvelgdama į jo gaunamas pajamas, atsakomybės pobūdį ir kitas individualias bylos aplinkybes. Teismas, tikrindamas administracinės nuobaudos paskyrimo APA1 teisėtumą, nustatė, kad Institucija, skundžiamu nutarimu paskirdama jam ANK 303 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkančią 945 Eur baudą, tinkamai jos neindividualizavo. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pažeidėjui skirti žymiai mažesnę nei ANK 303 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis baudą. Teismo nuomone, tuo bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, įgyvendinta jos paskirtis. Teismas atsižvelgia į tai, kad APA1 anksčiau už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus nebaustas, kaip matyti iš bylos duomenų, tokio pobūdžio pažeidimai buvo nustatyti pirmą kartą planinių 2025 m. lapkričio mėn. patikrinimų metu, 2026 m. sausio mėn. atlikto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dalis anksčiau nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų buvo pašalinta, tik dalis liko nepašalinta, nors nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nebuvo nustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Institucijos 2026-02-11 nutarimas keistinas, sumažinant APA1 pagal ANK 303 straipsnio 5 dalį paskirtą baudą. Kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2026-02-11 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-228-2026 administracinio nusižengimo byloje.

APA1 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 303 straipsnio 5 dalį paskirtą baudą sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, APA1 skirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.