Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, eII-438-729/2026

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-10
Bylos Nr.: eII-438-729/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00338-2026-7
Bylos rūšis: Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Jurgita Grigonienė
Pareiškėjas: M. K.
Nukentėjusysis: E. K., D. P.
Institucija: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini). eII-438-729/2026 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00338-2026-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.2; 16.11.3; 21.10.4

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S2026 m. liepos 10 d. GargždaiKlaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui M. K.,Klaipėdos apskrities VPK atstovui Leonui Butkui,nukentėjusiesiems E. K. ir D. P.,ekspertui Virginijui Pačebutui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-04-16 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-3991-2026 (ROIK: 26297255809).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2026-04-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3991-2026 (ROIK: 26297255809) M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 5 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, 200 Eur bauda už tai, kad jis 2025-12-11, 19.20 val., Klaipėdos r. sav., Klausmylių vs., Palangos pl., vairuodamas transporto priemonę „BMW 340iX“ nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiavo 137 km/val. greičiu, kelio ruože, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis 90 km/val., dėl ko priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į lėčiau važiavusio automobilio „BMW 730d“ galinės dalies kairiąją pusę. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Pagal gautą 2026-02-11 Lietuvos teismo ekspertizės aktą Nr. 11K-13(26) nustatyta abipusė kaltė. Tokiais savo veiksmais M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 9 ir 101 punktus.

Šalies argumentai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas M. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, jog skundžiamas nutarimas iš esmės priimtas naudojantis įrodymais ir duomenimis, kurie neatitinka ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatų. Administracinio nusižengimo numatyto ANK 416 straipsnyje padarymo faktas yra grindžiamas ekspertizės aktu Nr. 11K-13(26), 11K-51(26), kuris yra paremtas duomenimis, gautais iš automobilio „BMW M340i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), modulio duomenų, tačiau jie negali būti naudojami kaip administracinio nusižengimo faktą įrodantys, nes automobilio EDR sistema nėra periodiškai tikrinama pagal Metrologijos įstatymo nustatytą tvarką ir neturi teisinio metrologinio patvirtinimo. Be to, pagal viešai prieinamus duomenis, EDR duomenų tikslumui didelę įtaką turi automobilio ratų dydis, padangų būklė ir kt., nes EDR fiksuoja ratų apsisukimo skaičių ir tokiu būdu apskaičiuoja galimą greitį; ekspertas nevertino ir nenurodė jokių motyvų dėl nurodytų aplinkybių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gauti duomenys buvo paimti neturint rašytinio automobilio savininko sutikimo ir jam nedalyvaujant, t. y. gauti pažeidžiant asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjas nesutinka su nutarimą priėmusio pareigūno nuomone, kad dėl jo padaryto KET pažeidimo kilo eismo įvykis. Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl KET 101punkte numatyto pažeidimo. Pagal administracinės bylos medžiagą yra akivaizdu, kad minėtą KET pažeidimą, kuris ir buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, padarė „BMW 730d“, valst. Nr. . (duomenys neskelbtini), t. y. automobilis „BMW 730d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parsirikiuodamas į antrą eismo juostą sudarė kliūtį ir toks vairuotojos manevras buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo medžiagos, automobiliai susidūrė kampu, t. y. smūgis buvo į automobilio „BMW M340i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekio kairįjį kampą ir į automobilio „BMW 730d“, valst. Nr. (duomenys nesekelbtini) (ne į automobilio galą); toks smūgio kampas rodo, jog automobilio „BMW 730d“ vairuotoja pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą neįvertinusi ir neįsitikinusi, jog tai yra saugu ir nesudarys kliūties šia juosta važiavusiam pareiškėjo automobiliui. Eismo įvykis įvyko būtent dėl automobilio „BMW 730d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos veiksmų, nes ir ekspertas nenustatė, kad jis būtų turėjęs galimybę išvengti eismo įvykio/susidūrimo.

Ekspertizės akte Nr. 11K- 13(26), 11K-51(26) nėra nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl abipusės kaltės. Ekspertas nenustatė, kad jam važiuojant leistinu 90 km/val. greičiu būtų išvengta susidūrimo. Kaip matyti iš ekspertizės akto, pareiškėjas į kliūtį sureagavo per 0,5 s.; tai įrodo, kad automobilio „BMW 730d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos veiksmai keičiant važiavimo juostą buvo staigūs, atlikti neįsitikinus, kad tai daryti saugu, bei tokiu būdu sudarė kliūtį, kurios jis iš anksto numatyti negalėjo. Kadangi ekspertas negalėjo nustatyti, jog važiuojant leistinu 90 km/val. greičiu būtų išvengta eismo įvykio, negali būti kaltės dalis priskiriama pareiškėjui. Automobilis „BMW 730d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo ir negalėjo būti vertinamas kaip iš anksto pareiškėjui privaloma numatyti kliūtis, nes antroje eismo juostoje, kuria jis važiavo, iki jos išsirikiavimo nebuvo jokių kitų transporto priemonių. Automobilis „BMW 730d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs pirma eismo juosta, staigiai, neįsitikinęs, kad daryti yra saugu rikiavosi į antrą eismo juostą bei taip sudarė kliūtį.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su M. K. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog Institucija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad byloje buvo remiamasi neteisėtai gautais duomenimis ir neleistinais įrodymais. Institucijos nuomone, įrodymai buvo surinkti leistinu būdu, o gauti duomenys yra patikimi, nėra jokio pagrindo abejoti eksperto V. Pačebuto nustatytais duomenimis ir ekspertizės akte surašyta išvada. Institucija pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje M. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą, susijusį su vairuotojo pareiga užtikrinti saugų eismą, nekelti grėsmės savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei; ekspertizės aktas nėra dokumentas, kuriame nurodomas eismo įvykio kaltininkas, o yra dokumentas, kuriuo remiamasi vertinant eismo įvykio aplinkybes, bei priimant sprendimą byloje. Institucijos nuomone, M. K. privalėjo atsižvelgti į važiavimo ir meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą ir, vairuodamas transporto priemonę, pasirinkti saugų važiavimo greitį, kaip nurodo kelių eismo taisyklių 127 p., taip pat važiuoti leistinu greičiu, kaip nurodo kelių eismo taisyklių 131.1. p., ir šias pareigas pažeidė, nepaisydamas ir nustatytų eismo įvykio metu buvusių vairavimo sąlygų (buvo tamsus paros metas, gausiai lijo, pūtė stiprus vėjas, eismas įvykio vietoje buvo labai intensyvus). M. K. elgėsi neatsargiai bei neatsakingai, tokiomis aplinkybėmis ne tik nepasirinkdamas saugaus eismo važiavimo greičio, bet ir ženkliai viršydamas leistiną greitį, tuo keldamas didelę ir realią grėsmę eismo saugumui ir tuo sudarė sąlygas, trukdančias tiek pačiam laiku pastebėti ir sureaguoti į kliūtį kelyje, tiek kitiems eismo dalyviams jį pastebėti, įvertinti atstumą iki jo transporto priemonės, jo judėjimo greitį ir t. t. Institucijos nuomone, būtent neatsižvelgimas į meteorologines važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, leistino važiavimo greičio viršijimas, nepasirinkimas saugaus važiavimo greičio, turėjo tiesioginę įtaką šio eismo įvykio kilimui; jeigu M. K. būtų vairavęs transporto priemonę laikydamasis kelių eismo taisyklių, būtų turėjęs visas galimybes išvengti įvykio arba įvykio nebūtų buvę. Būtent kelių eismo taisyklių pažeidimas yra atsakomybės kilimo pagrindas. Institucijos nuomone, skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda M. K. buvo paskirta vadovaujantis įstatymu, ją skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Pažymėtina, kad M. K. paskirta nuobauda yra reikalinga administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti M. K.ą ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. teismo posėdžio metu skundą visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, kad jo vairavimo stažas yra 4 metai. Įvykio metu šiek tiek lynojo, buvo tamsu, tačiau važiavimo sąlygos nebuvo prastos. Jis važiavo antra eismo juosta apie 90-100 km/val., gal šiek tiek didesniu, greičiu; prieš jį kitų automobilių nebuvo, eismo juosta praktiškai buvo tuščia, didesnis automobilių srautas buvo pirmoje eismo juostoje. Jo vairuotas automobilis turi visas įmanomas saugos sistemas, kurios neleidžia priartėti prie kliūties, jeigu priešais yra kitas automobilis. Atsižvelgus į smūgio kampą ir kitas aplinkybės, teigia, jog nukentėjusioji prieš susidūrimą nevažiavo antrąja eismo juosta, ji į ją buvo tik pradėjusi rikiuotis, neįsitikinusi, kad nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams. Matė, jog prieš nukentėjusiąją lėčiau važiavo kitas automobilis, kurį nukentėjusioji, matyt, norėjo aplenkti, dėl ko rikiavosi į antrą eismo juostą. Važiuodamas antra juosta ir pamatęs, kad nukentėjusioji pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, jis spaudė stabdžio pedalą, tačiau nebeturėjo pakankamai laiko ir atstumo išvengti susidūrimo. Šiuo atveju smūgis buvo į jo vairuoto automobilio priekinį kampą ir į nukentėjusiosios kairės pusės galinį žibintą. Siekiant išvengti automobilių susidūrimo, jis galėjo pasukti šiek tiek vairą į kairę pusę, tačiau pasukimo laipsnis nebuvo didelis. Pagal eksperto išvadą nuo sustabdymo iki susidūrimo praėjo tik pusė sekundės; tai pagrindžia, jog jis neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio. Eksperto nurodytas jo automobilio važiavimo greitis nustatytas iš automobilio sistemos duomenų, kuri nėra patikrinta metrologine patikra ir nėra pritaikyta paklaida, nors sistemos nurodomas greitis priklauso nuo rato dydžio, nusidėvėjimo ir kitų aplinkybių. Jo nuomone, ekspertas nenustatė jo buvusio važiavimo greičio, šiuos duomenis jis tik nuskaitė nuo sistemos ir tai nėra patikima informacija, pagrindžianti kaltinimą.

Nukentėjusioji D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilius vairuoja apie 25 metus kiekvieną dieną. Įvykio dieną automobiliu važiavo pirma juosta leistinu 90 m/val. greičiu; oras buvo prastas, lijo lietus, buvo tamsu. Prieš ją lėčiau, apie 80 km/val. greičiu, važiavo kitas automobilis, kurį jį norėjo apvažiuoti. Per kairės pusės veidrodėlį pažiūrėjo, jog antroje juostoje arti nėra kliūties (atvažiuojančio automobilio) ir į ją persirikiavo; pavažiavusi apie 3-4 sekundes, pajuto smūgį. Iš pradžių pagalvojo, kad jai sprogo padanga, todėl apsižiūrėjusi, jog pirmoje juostoje nėra kliūčių, į ją persirikiavo ir sustojo kelkraštyje. Sustojusi pamatė, jog padanga nesprogo, o automobilio galinė dalis buvo patyrusi smūgį; iš pradžių kito sustojusio automobilio nematė, tik paėjusi į priekį jį pastebėjo. Po susidūrimo jos automobilio galas buvo sustumtas visas, smūgis buvo ne tik į kampą.

Nukentėjusysis E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad vakare, apie 19 – 19.30 val. paskambino sūnus M. ir pasakė, kad papuolė į avariją, atsitrenkė į kito automobilio galą. Jam nuvykus į įvykio vietą, buvo akivaizdu, kad kas buvo eismo įvykio kaltininkas, nes smūgis buvo kampu – D. P. automobiliu staigiai išsikišo į antrą eismo juostą, dėl ko M. K. nepavyko sustabdyti automobilio. Sūnaus vairuotame automobilyje yra visos saugos sistemos, t. y. jeigu yra kliūtis priekyje, automobilis prie to automobilio net neprivažiuoja. Iš ekspertizės akto matyti, jog jame nurodyta, kad automobilyje yra linijų skaitymo sistema, kuri pagrindžia, jog jo sūnus nekeitė eismo važiavimo juostų. Filmuotoje medžiagoje matosi, jog automobilio dešinės pusės ratas šiek tiek įvažiavęs į pirmą eismo juostą. Kaip paaiškino sūnus, automobilis pradėjo slysti nuo šlapios kelio dangos ir jis kiek pasuko vairą, kad išvengtų susidūrimo; susidūrimas įvyko per 0,5 sekundės nuo sureagavimo į kliūtį. Ekspertas nenustatė, kokiu greičiu reikėjo važiuoti, kad eismo įvykio būtų išvengta, nenustatinėjo susidūrimo mechanizmo, pareigūnai neapžiūrėjo transporto priemonių. Šiuo atveju svarbiausia buvo nustatyti susidūrimo mechanizmą, įvertinus tame tarpe ir transporto priemonių apgadinimų vietą bei pobūdį. Šiuo atveju susidūrimas įvyko kampu, tai įrodo faktas, kad automobilio sparnas iš esmės beveik sveikas, bamperis nelūžęs. Šiuo atveju auto įvykio pagrindinė priežastis yra ne važiavimo greitis, o pats faktas, jog nukentėjusioji keisdama važiavimo krypti neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl nesuprantamų priežasčių nematė antrąja juosta atvažiuojančio automobilio. Iki susidūrimo M. K. važiavo tuščia antra juosta, todėl jo važiavimo greitis pats savaime jokios įtakos šio eismo įvykio kilimui neturėjo. Užklausęs „BMW“ automobilių oficialaus pardavėją Lietuvoje, nukentėjusysis negavo jokios informacijos apie automobilio EDR metrologinę patikrą ir sertifikavimą; EDR duomenų teisingumas ir patikimumas nėra nustatytas, Institucija dėl to net nesikreipė į atitinkamą instituciją ar gamintoją, todėl jais remtis nėra leistina. Pažymėjo, jog nustatant automobilio greitį, duomenys fiksuota ratų apsisukimo skaičių, o tam didelės įtakos turi ir pačių padangų būklė, dydis, pripūtimo lygis ir pan.

Institucijos atsvotas teismo posėdžio metu prašė skundo netekinti ir palikti priimtą nutarimą be pakeitimų. Papildomai parodė, kad priimant sprendimą buvo remtasi eksperto išvada, jog techniniu požiūriu abiejų eismo dalyvių veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Eksperto išvadoje nurodyta, jog jei nukentėjusioji prieš persirikiavimą būtų įsitikinusi, kad tam nėra kliūčių ir atidžiai vairavusi, susidūrimas nebūtų įvykęs; analogiškai nurodoma, jog jei pareiškėjas nebūtų viršijęs greičio, nesvarbu, ar nukentėjusioji būtų persirikiavusi, nebūtų įvykęs eismo įvykis. Ar EDR duomenis fiksuojanti M. K. vairuoto automobilio sistema yra metrologiškai tikrinama, nežino; kokia šių duomenų paklaida, taip pat negali atsakyti. Šiuo atveju M. K. važiuojamo automobilio greitis buvo nustatytas remiantis eksperto išvada, todėl šie duomenys yra patikimi.

Teismo posėdžio metu ekspertas Virginijus Pačebutas parodė, kad ekspertizės akte nėra išspręstas kaltės klausimas. Atliekant tyrimą, buvo nuskaityta 3 serijos „BMW“ automobilio saugos pagalvių modulyje esanti informacija, kad būtų galima sužinoti, kas vyko su automobilio įvykio metu, ir nustatyti automobilio galimą greitį; kitame automobilyje tokios sistemos ir atitinkamai -informacijos nėra. Automobilyje „BMW 340iX“ duomenys fiksuojami kas pusę sekundės. Sistema fiksuoja greitį tokį, kokį vairuotojas mato važiuodamas prietaisų skydelyje. Praktikoje žinoma, kad gamintojai visuomet gamina automobilius taip, kad prietaisų skydelyje greičio reikšmė būtų šiek tiek didesnė negu faktinė. Greičio spidometro rodmenims turi įtakos padangų dydis, nusidėvėjimas, atmosfera ir pan. Nustatinėjant greitį, senuose automobiliuose (iki 2010 m.) paklaida gali būti 3-5 km/val., tačiau naujuose automobiliuose, yra pastebėjęs, jog praktiškai rodomas toks pats greitis, koks yra iš tiesų, galima tik apie 1 km/val. paklaida. Tam, kad automobilyje esanti saugos sistema suveiktų ir automobilis sustotų prieš kliūtį, turi būti atitinkama distancija, kitu atveju nei sistema, nei vairuotojas nesugebės sustabdyti transporto priemonės. Šiuo atveju stabdymo sistema yra suveikusi; tai reiškia, jeigu automobilis fiksavo priekyje esančią kliūtį, automobilis stabdė. 3 serijos „BMW“ automobilio duomenyse fiksuotas nedidelis 6 laipsnių vairo pasukimas, automobilis praktiškai važiavo tiesiai. Iš fotografijos ir matomų sugadinimų nustatyti susidūrimo kampą galimybės nėra, kadangi praktiškai visos deformacijos yra su atsistatymu. Pats bendras sugadinimo pobūdis rodo, jog automobilių kryptys buvo artimos. Jeigu pareiškėjas būtų važiavęs 90 km/val. greičiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes jis nukentėjusiosios automobilio nebūtų spėjęs pasivyti; atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, jog buvo padaryta išvada, jog M. K., viršydamas greitį, sukėlė pavojų eismo saugumui ir tiek jo, tiek kitą automobilį vairavusios nukentėjusiosios veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su šiuo eismo įvykiu. Šiuo atveju faktiniai duomenys rodo, jog automobilių greičiai buvo skirtingi, rodo, kad vienas automobilis atsitrenkė į kito automobilio galą, duomenų, kad jie važiavo lygiagrečiai vienodais greičiais, bylos medžiagoje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas M. K. kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje ir už tai jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 200 Eur bauda.

Nors pareiškėjas ginčija kaltę dėl inkriminuotų nusižengimų padarymo, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau teismas, patikrinęs skundžiamo 2026-04-16 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad M. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį. Pagrindiniai pareiškėjo argumentai yra tie, jog EDR modulio duomenys gauti iš „BMW M340i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti naudojami kaip administracinio nusižengimo, faktą įrodantys, nes automobilio EDR sistema nėra periodiškai tikrinama pagal Metrologijos įstatymo nustatytą tvarką ir neturi teisinio metrologinio patvirtinimo. Pagal viešai prieinamus duomenis EDR duomenų tikslumui turi didelę įtaką automobilio ratų dydis, padangų būklė ir kt., nes EDR fiksuoja ratų apsisukimo skaičių ir tokiu būdu apskaičiuoja galimą greitį, tačiau ekspertas šių duomenų neanalizavo. Be to, eismo įvykį sukėlė ne jis, o nukentėjusioji, vairavusi „BMW 730d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ji persirikiuodama iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą sudarė kliūtį. Eksperto surašytame ekspertizės akte Nr. 11K- 13(26), 11K-51(26) nėra nustatyta, kad eismo įvykis įvydo dėl abipusės kaltės.

Susipažinus su bylos medžiaga, teismo vertinimu, aplinkybė, kad automobilio „BMW M340i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savaime nesudaro pagrindo pripažinti šio įrenginio užfiksuotus duomenis netinkamais ar nepatikimais įrodymais. EDR yra sistema, kurios tikslas - registruoti ir saugoti transporto priemonės svarbiausius veikimo parametrus, kurie vėliau gali būti naudojami ekspertiniam vertinimui, kaip viena iš pagalbų tiriant eismo įvykius. Taigi, iš esmės EDR sistema yra duomenų šaltinis, o ne savarankiškas matavimo prietaisas, kuriam būtų taikomi metrologijos patikros įpareigojimai. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 2019/2144, teisės aktų leidėjas pats pripažįsta EDR duomenų tinkamumą ir paskirtį naudoti eismo įvykių aplinkybių nustatymui, todėl vien metrologinės patikros nebuvimas negali paneigti šios sistemos registruojamų duomenų įrodomosios vertės. Kaip matyti iš ekspertizės akto Nr. 11K-13(26), 11K-51(26), nagrinėjamu atveju automobilio oro pagalvių valdymo modulyje esančios informacijos nuskaitymui buvo naudojamas įrenginys „Bosch CDR CANplus“, kuris skirtas informacijai, sukuriamai eismo įvykio metu ir saugomai automobilio elektroniniuose moduliuose, nuskaityti. Kaip nurodyta, įrenginys jokių duomenų nesukuria ir automobilyje esančios informacijos nekeičia. Pateiktos ekspertizės išvadose nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti EDR sistemos veikimu ar joje sukauptų duomenų autentiškumu, vientisumu ar patikimumu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti ekspertizės metu iš EDR sistemos nuskaitytais duomenimis, todėl EDR užfiksuotas transporto priemonės greitis pripažintinas patikimu ir tinkamu įrodymu, atspindinčiu faktinį automobilio važiavimo greitį nagrinėjamo eismo įvykio metu.

Pateiktame skunde ir M. K. teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose teigiama, jog tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo tik vienos vairuotojos D. P. veiksmai, t. y. persirikiavimas iš pirmos eismo juostos į antrą, neįsitikinus, jog tai daryti saugu, dėl ko ji jam sudarė kliūtį, kurios jis iš anksto numatyti negalėjo. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. P. nurodė priešingai nei pareiškėjas – ji tvirtino, kad prieš persirikiuodama iš pirmos eismo juostos į antrą pasižiūrėjo per kairės pusės automobilio veidrodėlį, nustatė, jog antroje juostoje nėra kliūties, atvažiuojančio automobilio nepastebėjo ir tik todėl persirikiavo į antrą juostą, kuria dar kelias sekundes pavažiavus į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė pareiškėjo automobilis. Byloje pateiktame ekspertizės akte N. 11K-13(26), 11K-51(26) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog techniniu požiūriu automobilio „BMW 340iX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veiksmai važiavimas apie 137 – 138 km/val. greičiu, viršijant didžiausią leistiną 90 km/val. greitį ir keliant grėsmę eismo saugumui – turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Teismo posėdžio metu papildomai apklaustas ekspertas V. Pačebutas parodė, jog, jeigu vairuotojas M. K. būtų važiavęs 90 km/val. greičiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes jis vairuotojos D. P. automobilio nebūtų spėjęs pasivyti, todėl atsižvelgiant į tai buvo padaryta išvada, jog M. D. P. yra kalti dėl eismo įvykio. Pažymėjo, jog tam, kad automobilyje esanti saugos sistema sustotų prieš kliūtį, turi būti atitinkama distancija, kitu atveju nei sistema, nei vairuotojas nesugebės sustabdyti transporto priemonės. Šiuo atveju M. K. automobilio stabdymo sistema yra suveikusi, o tai reiškia, jog automobilis stabdė. Taigi akivaizdu, kad M. K. padarytas KET pažeidimas – viršytas leistinas važiavimo greitis – buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – eismo įvykiu. Taigi, nors tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo ir automobilio „BMW 730d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai ji iš pirmos eismo juostos persirikiuodama į antrą eismo juostą, tikėtina, sudarė kliūtį M. K. vairuojamo automobilio „BMW 340iX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini, neviršyti greičio, vairuoti saugiai, kad galėtų sustabdyti automobilį, kaip to reikalauja KET, greičio, vairuoti saugiai, kad galėtų sustabdyti automobilį, kaip to reikalauja KET, todėl jo padaryti KET pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu ir jo padariniais.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-04-16 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3991-2026 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimą ar jį keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o M. K. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. K. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-04-16 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3991-2026 (ROIK: 26297255809) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė