- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- eI3-2229-983/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03924-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- RSA1
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, atsakovės atstovei Ernestai Čereškaitei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – RSA1, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas PRS1 kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025-06-16 raštą Nr. A256-854/25 „Dėl detaliojo plano rengimo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė, Administracija) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo PRS1 2025-05-08 prašymą dėl detaliojo plano koregavimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai: 0,1622 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas1), ir 0,5000 ha žemės sklypas su statiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas2). Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo ketino sujungti abu žemės sklypus ir vėliau juos padalinti į tris žemės sklypus pagal jiems priklausančias nuosavybės dalis bei pastatų dalis, todėl 2023 m. kreipėsi į atsakovę dėl sąlygų rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį (iš gyvenamosios į komercinę) ir padalinti į du ir daugiau žemės sklypus. Atsakovė 2023-02-06 raštu
Nr. A256-135/23(3.3.15.4E-AD24) atsisakė išduoti projektavimo sąlygas ir nurodė, kad minėtoje teritorijoje galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 17 d. sprendimu
Nr. 01A-41- 195 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir 344 ha detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendiniai (teritorijų planavimo dokumento registracijos numeris – (duomenys neskelbtini)), todėl nurodytas tikslas gali būti pasiektas tik koreguojant arba keičiant Detalųjį planą.
Tuomet pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo 2025-05-08 kreipėsi į atsakovę su prašymu inicijuoti Detaliojo plano koregavimą, siekiant apjungti ir padalinti besiribojančius žemės sklypus nekeičiant pagrindinės jų naudojimo paskirties, nustatant žemės sklypų naudojimo būdus, teritorijos naudojimo reglamentus. Atsakovė 2025-06-16 raštu Nr. A256-854/25 „Dėl detaliojo plano rengimo proceso inicijavimo (duomenys neskelbtini))“ atsisakė inicijuoti Detaliojo plano rengimą dėl Sklypo1 ir Sklypo2 pertvarkymo. Atsisakymą motyvavo tuo, kad Vilniaus bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. Nr. 1-972S (toliau – ir Bendrasis planas), Sklypai patenka į funkcinę zoną, kurioje nėra numatytas G1 žemės naudojimo būdas, o šio naudojimo būdo išlaikymas detaliajame plane atliekant jo koregavimą būtų nesuderinamas su Bendrojo plano sprendiniais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su atsakovės 2025-06-16 Rašte išdėstytais atsisakymo koreguoti Detalųjį planą motyvais, kadangi atsakovė atsisakydamas leisti pertvarkyti veiksmus (tiek rengiant žemės sklypo
formavimo ir pertvarkymo projektą, tiek koreguojant Detalųjį planą), neteisėtai riboja pareiškėjo nuosavybės teises, kurias betarpiškai gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Taip pat nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog Detaliojo plano koregavimas kaip nors prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams ir/ar būtų nesuderinamas su jais. Pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnyje nustatyta, kad pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Kadangi esamas Detalusis planas, kuris numato ginčo žemės sklypų vietoje vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją (G1) galioja neterminuotai ir atsakovė nesiruošia keisti ir/ar koreguoti Detaliojo plano pareiškėjui priklausančių žemės sklypų ribose, atsakovė neketina atlyginti pareiškėjui žalos dėl nuosavybės teisių ribojimų, Bendrajame plane nenumačius G1 funkcinės teritorijos ginčo teritorijos ribose, atsakovė privalėjo išduoti leidimą rengti teisėto ir galiojančio Detalaus plano koregavimą.
Motyvuojamoji dalis
Pažymi ir tai, kad Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad funkcinis zonavimas – rengiant teritorijų planavimo dokumentus pagal planavimo lygmenis ir uždavinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintomis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, atliekamas teritorijos suskirstymas į zonas nustatant pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir galimų jose veiklų prioritetus. Kadangi kaip matyti iš Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir jį detalizuojančių teisės aktų, funkcinis zonavimas nustatytas Bendrajame plane nėra griežtai baigtinis, t. y. nustatantis tik pagrindines žemės naudojimo paskirtis ir galimų jose veiklų prioritetus, šiuo konkrečiu atveju Detaliojo plano koregavimas (jei žemės sklypų pertvarkymo nebūtų buvę galima atlikti rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą) buvo galimas ir jis nebūtų prieštaravęs Bendrajame plane nustatytai vyraujančiai pagrindinei Paslaugų funkcinei zonai ir galimoms jose vykdyti veikloms. Ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neužstatytų gyvenamaisiais pastatais naujau suformuotų žemės sklypų paskirtį kaip tik būtų keitęs į kitos – Komercinės paskirties objektų teritorijos paskirties žemės sklypus, kas visiškai atitiktų vyraujančią pagrindinę Bendrajame plane numatytą funkcinę zoną. Todėl akivaizdu, jog atsakovės atsisakymas išduoti detaliojo plano koregavimo sąlygas vien tuo pagrindu, jog neva Bendrajame plane nenumatyta G1 funkcinė zona, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, o atsakovės Raštas – naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą, prašė jį tenkinti.
Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.
Atsakovė nurodo, kad atsisakymas tenkinti prašymą, kuriuo pareiškėjas siūlo inicijuoti DP koregavimą tokiu būdu, kuris prieštarauja teisės aktų nuostatoms, nesilaikant teritorijų planavimo dokumentų hierarchijos, negali būti laikomas nuosavybės teisių ribojimu.
Paaiškina, kad atsakovė Rašte nurodė, kad vadovaujantis TPĮ 18 straipsnio 1 dalimi, detaliojo plano sprendiniais turi būti nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas, kuris detalizuoja bendrojo plano sprendinius ir yra privalomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Rašte labai aiškiai pabrėžiama, jog nors TPĮ 28 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė keisti detaliojo plano sprendinius, tačiau tokie pakeitimai turi būti vertinami laikantis teritorijų planavimo dokumentų hierarchijos – t. y. korektūra negali būti atliekama, jei ji nesuderinama su galiojančiu aukštesnio lygmens planavimo dokumentu, šiuo atveju – bendrajame plane nustatytais sprendiniais. Taip pat atsakovė vadovaujasi Aprašo 9 punktu, kuriuo reglamentuota, kad planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems savivaldybės plėtros planams. Nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė tokia situacija, kai pareiškėjo pasiūlymo tenkinimas prieštarautų teisės aktų reikalavimams, nes tokie pakeitimai prieštarautų hierarchiškai aukštesnio teritorijų planavimo dokumento – BP sprendiniams; tenkinus Prašymą, DP sprendiniais nebūtų nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas, kuris detalizuotų BP sprendinius, kaip numatyta TPĮ 18 straipsnio 1 dalyje. TPĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas <…>.“ Tokia sakinio konstrukcija akivaizdžiai suponuoja tai, kad DP skirti detalizuoti BP, o ne jį keisti, koreguoti ar jam prieštarauti. Taigi jeigu atsakovė būtų priėmusi priešingą sprendimą nei Rašte, ji būtų pažeidusi įstatyminį reglamentavimą, teritorijų planavimo dokumentų hierarchiškumą ir peržengusi savo veikimo ribas, nes būtų sudariusi prielaidą DP ne detalizuoti BP, kaip tai numatyta įstatyme, o prašomu koreguoti DP įtvirtintų BP sprendinių nebeatitinkančią situaciją, ko koreguojant DP būtent turi būti vengiama.
Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, Prašymas negalėjo būti tenkintas, nes pagal teritorijų planavimo dokumentų teisinį reguliavimą, DP koregavimas negali prieštarauti galiojančio bendrojo plano sprendiniams, o pagal galiojantį BP pareiškėjo nurodyti sklypai patenka į funkcinę zoną, kurioje nėra numatytas G1 žemės naudojimo būdas ir šio naudojimo būdo išlaikymas detaliajame plane (kaip nurodyta Prašyme) atliekant jo koregavimą būtų nesuderinamas su BP sprendiniais. Kadangi nagrinėjamu atveju Prašyme nurodyto naudojimo būdo išlaikymas detaliajame plane atliekant jo koregavimą būtų nesuderinamas su BP sprendiniais, DP koregavimas pagal Prašymą prieštarautų teisės aktų reikalavimams, nes neatitiktų aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtinto ir galiojančio teritorijų planavimo dokumento (BP) sprendinių. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundu šio Rašto motyvo niekaip nepaneigia ir negali įrodyti, kad toks motyvas yra neteisėtas ar nepagrįstas, nes toks motyvas išplaukia iš teisinio reglamentavimo, kuriuo atsakovė vadovavosi ir priimdama Raštą. Administracija šiuo konkrečiu atveju priimdama skundžiamą Raštą vadovavosi atitinkamomis teisės aktų nuostatomis, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, tinkamai, aiškiai, adekvačiai motyvavo savo priimtą sprendimą. Taigi Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą vadovaujantis atsiliepime nurodytais argumentais.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025-06-16 rašto
Nr. A256-854/25 „Dėl detaliojo plano rengimo inicijavimo (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Administracijoje 2023 m. sausio 25 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. A647-113/23), kuriuo pareiškėjas prašė organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (-us), padalyti į du ar daugiau žemės sklypų, rengimą.
Administracija į pareiškėjo 2023 m. prašymą atsakė 2023 m. vasario 6 d. raštu
Nr. A256-135/23(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“. Administracija 2023 m. raštu nurodė pareiškėjui, kad tenkinti pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo, nes galiojančių teisės aktų nuostatos nagrinėjamu atveju nesuteikia teisės rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, bei informavo pareiškėją, kad prašyme nurodytas tikslas gali būti pasiektas koreguojant (arba keičiant) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 01A-41-195 ,,Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir 344 ha teritorijos (duomenys neskelbtini) pirmojo įgyvendinimo etapo 50 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą.
Administracijoje 2025 m. gegužės 20 d. gautas pareiškėjo ir trečiojo asmens 2025 m.
gegužės 8 d. prašymas (reg. Nr. A50-16943/25) inicijuoti detaliojo plano koregavimą. Šiuo prašymu siūloma inicijuoti žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 0,5000 ha vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir 0,1622 ha kitos paskirties teritorijų planavimo dokumentų koregavimą, tikslu – apjungti ir padalinti besiribojančius nurodytus žemės sklypus, nekeičiant jų pagrindinės naudojimo paskirties nustatyti žemės sklypų naudojimo būdus, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Koreguojamo detaliojo plano registracijos numeris TPD registre: (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo 2025 m. prašyme išdėstytas pasiūlymas inicijuoti detaliojo plano koregavimą buvo atmestas Raštu, nurodant kad korektūra negali būti atliekama, kai ji nesuderinama su galiojančiu aukštesnio lygmens planavimo dokumentu, šiuo atveju – bendrajame plane nustatytais sprendiniais.
Pareiškėjas ginčydamas Rašto teisėtumą ir pagrįstumą kreipėsi į teismą.
Teismas pirmiausiai pažymi, kad šioje administracinėje byloje yra ginčijamas Administracijos Raštas priimtas 2025 m. birželio 16 d., o ne 2023 m. vasario 6 d. atsakymas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas vertina atsakovės veiksmų teisėtumą, kiek jie susiję su 2023 m. prašymu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir neturi esminės reikšmės vertinant Rašto pagrįstumą ir teisėtumą, todėl teismas dėl jų nepasisakys.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir TPĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens 2025 m.
gegužės 8 d. prašymu Administracijai siekiama inicijuoti detaliojo plano koregavimą. Šiuo prašymu siūloma inicijuoti žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 0,5000 ha vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir 0,1622 ha kitos paskirties teritorijų planavimo dokumentų koregavimą, tikslu – apjungti ir padalinti besiribojančius nurodytus žemės sklypus, nekeičiant jų pagrindinės naudojimo paskirties nustatyti žemės sklypų naudojimo būdus, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais.
Administracija Raštu pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens prašymo netenkino ir Rašte nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu
Nr. 1-972 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, prašyme minimi žemės sklypai (duomenys neskelbtini) patenka į KUP-1-23 funkcinę zoną „Paslaugų zona“. Pagal šios funkcinės zonos sprendinius galimi žemės naudojimo būdai yra: komercinės paskirties objektų teritorijos (K), pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P), visuomeninės paskirties teritorijos (V), bendrojo naudojimo teritorijos (B), atskirųjų želdynų teritorijos (E), rekreacinės teritorijos (R), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2). Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1) žemės naudojimo būdas BP sprendiniuose nėra numatytas. Tuo tarpu vadovaujantis 344 ha teritorijos (duomenys neskelbtini) pirmojo įgyvendinimo etapo 50 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 2003 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 01A-41-195 sprendiniais, prašyme minimiems žemės sklypams nustatytas žemės naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1). Kadangi pagal galiojantį BP nagrinėjama teritorija patenka į funkcinę zoną, kurioje nėra numatytas G1 žemės naudojimo būdas, šio naudojimo būdo išlaikymas detaliajame plane atliekant jo koregavimą būtų nesuderinamas su BP sprendiniais. Taigi šiuo konkrečiu atveju DP koregavimas pagal prašymą būtų nesuderinamas su BP, kuris laikytinas aukštesnio teritorijų planavimo lygmens teritorijų planavimo dokumentu, sprendiniais.
Pareiškėjas nesutinka, jog DP koregavimas kaip nors prieštarautų BP sprendiniams ar būtų su jais nesuderinamas.
TPĮ 18 str. 1 d. numatyta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas.
Aprašo 9 punkte numatyta, kad planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems savivaldybės plėtros planams.
Tai reiškia, kad nors TPĮ 28 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė keisti detaliojo plano sprendinius, tačiau tokie pakeitimai turi būti vertinami laikantis teritorijų planavimo dokumentų hierarchijos – t. y. korektūra negali būti atliekama, jei ji nesuderinama su galiojančiu aukštesnio lygmens planavimo dokumentu, šiuo atveju – bendrajame plane nustatytais sprendiniais.
Rašte atsakovė nurodė, kad vadovaujantis BP, prašyme minimi žemės sklypai patenka į
KUP-1-23 funkcinę zoną „Paslaugų zona“. Pagal šios funkcinės zonos sprendinius galimi žemės naudojimo būdai yra: komercinės paskirties objektų teritorijos (K), pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P), visuomeninės paskirties teritorijos (V), bendrojo naudojimo teritorijos (B), atskirųjų želdynų teritorijos (E), rekreacinės teritorijos (R), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2). Pažymėjo, kad vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1) žemės naudojimo būdas BP sprendiniuose nėra numatytas bei paaiškino, jog kadangi pagal galiojantį BP nagrinėjama teritorija patenka į funkcinę zoną, kurioje nėra numatytas G1 žemės naudojimo būdas, šio naudojimo būdo išlaikymas detaliajame plane atliekant jo koregavimą būtų nesuderinamas su BP sprendiniais. Taigi iš Rašto turinio yra aišku, dėl ko nagrinėjamu atveju prašyme nurodytas tikslas apjungti ir padalinti sklypus, sklype Nr. 2 nekeičiant vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės naudojimo būdo negali būti įgyvendintas. Šiuo atveju atsakovė pagrįstai nurodė, kad DP koregavimas pagal prašymą prieštarautų BP sprendiniams ir būtų nesuderinamas su jais, bei Rašte pagrindė tokią poziciją tiek teisiškai, tiek faktiškai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasiūlymo tenkinimas prieštarautų teisės aktų reikalavimams, nes tokie pakeitimai prieštarautų hierarchiškai aukštesnio teritorijų planavimo dokumento – BP sprendiniams; tenkinus Prašymą, DP sprendiniais nebūtų nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas, kuris detalizuotų BP sprendinius, kaip numatyta TPĮ 18 straipsnio 1 dalyje.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo skundo argumentas, kad TPĮ 2 str. 3 d. apibrėžtas funkcinis zonavimas nustatytas BP nėra griežtai baigtinis, t. y. nustatantis tik pagrindines žemės naudojimo paskirtis ir galimų jose veiklų prioritetus, todėl šiuo konkrečiu atveju DP koregavimas buvo galimas ir nebūtų prieštaravęs BP nustatytai vyraujančiai pagrindinei Paslaugų funkcinei zonai ir galimoms jose vykdyti veikloms, yra vertinamas kaip teisiškai nepagrįstas ir nelogiškas.
Pareiškėjas skunde vadovaudamasis TPĮ 50 straipsnio nuostata teigia, kad esamas DP, kuris numato ginčo žemės sklypų vietoje vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją (G1) galioja neterminuotai, o kadangi atsakovė neleidžia koreguoti DP ir neatlygina pareiškėjui žalos dėl nuosavybės teisių ribojimo, BP nenumačiusi G1 funkcinės teritorijos ginčo teritorijos ribose, todėl atsakovė privalėjo leisti rengti teisėtai galiojančio DP koregavimą.
TPĮ 50 str. numatyta, kad jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.
Teismas pažymi, kad Administracija Raštu nekvestionuoja DP galiojimo, neįpareigoja jį keisti ar koreguoti, t. y. neginčija pareiškėjo teisės jį realizuoti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad Raštu pareiškėjo nuosavybės teisės yra ribojamos ir kad vadovaujantis TPĮ 50 str. nuostatomis atsakovė privalėjo leisti rengti teisėtai galiojančio DP koregavimą.
Dėl pareiškėjo skundo argumento, jog atsakovė atsisakydama leisti inicijuoti detaliojo plano koregavimą neteisėtai riboja pareiškėjo nuosavybes teises, teismas taip pat pažymi, kad asmens teisė į nuosavybę, kaip ir dauguma kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių, nėra absoliuti. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimą).
Pagal VAĮ 10 straipsnio nuostatas ginčo sprendimuose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Įvertinęs ginčo situaciją, teismo daro išvadą, kad Administracija Raštu atsisakydama patenkinti pareiškėjos prašymą, TPĮ ir Aprašo nuostatų nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, Raštą pagrindė teisiniu reglamentavimu, faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, todėl teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti atsakovės Raštą.
Nustačius, kad atsakovės Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo 2025-05-08 prašymą dėl detaliojo plano koregavimo iš naujo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo PRS1 skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.