- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-15
- Bylos Nr.
- eI3-2110-561/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00962-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Atsakovas
- ATS1
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei ATS1 , trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus nekilnojamuosius daiktus nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovei ATS1 atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025 m. balandžio 14 d. aktu Nr. ŽVP-49-(1.4) „Dėl nekilnojamųjų daiktų ( (duomenys neskelbtini) Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) ir dėl valstybinės žemės, esančios Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, naudojimo teisės nutraukimo“ paimtus nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus (1/2 dalį pastato/buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/12 dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (1/2 dalį tvoros, stoginę (voljerą), 1/8 dalį šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) Kauno m. sav., įskaitant patirtus nuostolius, dydis yra 18 500,50 Eur.
Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu
Nr. XI-1612 pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją šį projektą įgyvendinančia institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 82 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 82), kuriuo patvirtino Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą (toliau – Specialusis planas) ir pagal Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Vyriausybės nutarime Nr. 82 numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2029 m. rugpjūčio 17 d.
Įsiteisėjus Vyriausybės nutarimui Nr. 82 pareiškėja 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2ZP-71 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto“ informavo atsakovę ATS1 (toliau – ir savininkė) apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jos nuosavybės teise valdomo/naudojamo statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) Kauno m., atžvilgiu. Taip pat šiuo raštu savininkė buvo informuota apie pradedamą rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo (duomenys neskelbtini) dalių, paimamų visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) nustatyti veiksmai.
Specialiojo plano pagrindu buvo rengiamas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijose projektas (toliau – Projektas). Parengus Projektą Ministerija 2024 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2ZP-2859 „Dėl susipažinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo savininkę apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu, taip pat nurodė, kad pagal Projekto sprendinius visuomenės poreikiams paimamas nekilnojamasis turtas ( (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ei nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais, informavo apie vyksiantį informacinį susitikimą. Taip pat informuota, kad nepriklausomas turto vertinimas yra atliekamas, o su parengta turto vertinimo ataskaita bus galimybė susipažinti po 2025 m. sausio mėn. Šis pranešimas buvo siunčiamas registruotąja pašto siunta ir buvo įteiktas.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) direktorius 2025 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1PV-6-(1.2 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pagal Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės teritorijoje projekto patvirtinimo“ (toliau – NŽT įsakymas Nr. 1PV-6-(1.2 E.)) patvirtino Projektą (TPDR Nr. T00095406).
NŽT direktorius priėmė 2025 m. balandžio 14 d. aktą Nr. ŽVP-49-(1.4) „Dėl nekilnojamųjų daiktų ( (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) ir dėl valstybinės žemės, esančios Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, naudojimo teisės nutraukimo“ (toliau – ir Aktas), kuriuo: nutraukė valstybinės žemės ploto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, kuria naudojasi ATS1 , šioje valstybinės žemės ploto dalyje esantiems nekilnojamiesiems daiktams (1/2 daliai pastatui-butui su rūsiu ( (duomenys neskelbtini) ), 1/12 daliai pastatui – tvartui ( (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini) tvoros, stoginei (voljerui), 1/8 daliai šulinio) ( (duomenys neskelbtini), naudojimosi teisę; paėmė visuomenės poreikiams atsakovės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus (1/2 dalį pastato-buto su rūsiu ( (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą ( (duomenys neskelbtini) ), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (1/2 dalį tvoros, stoginę (voljerą), 1/8 dalį šulinio) ( (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno m. sav.; nustatė, kad nuostolių dėl valstybinės žemės ploto dalies naudojimosi teisės nutraukimo ir valstybinės žemės plote esančių nekilnojamųjų daiktų (1/2 dalies pastato-buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/12 dalies pastato – tvarto ( (duomenys neskelbtini) ), pastato – garažo ( (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies tvoros, stoginės (voljero), 1/8 dalies šulinio) ( (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 16 d. vertinimo ataskaitą Nr. KMZG24/0813/9VŽ-1, parengtą UAB „Jungtinis verslas“ vertintojo, paėmimo visuomenės poreikiams dydis yra 18 500,50 eurai; nustatė, kad išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamų nekilnojamųjų daiktų terminas yra 6 mėnesiai.
Ministerija 2025 m. birželio 16 d. pervedė Akte nuodytą sumą, 18 500,50 Eur – į Kauno 8-ojo notaro biuro notaro S.Z12 depozitinę sąskaitą ir apie tai 2025 m. liepos 3 d. raštu Nr. 2ZP-962 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ raštu pranešė atsakovei.
Pagal 2024 m. gruodžio 16 d. vertinimo ataskaitą Nr. KMZG24/0813/9VŽ-1 (toliau – ir Vertinimo ataskaita) bendra viso turto rinkos vertė ir patirtų nuostolių suma nustatymo dieną buvo 33 781 Eur (iš kurių atsakovės dalis proporcingai – 18 500,50 Eur).
Paaiškina, kad Vertinimo ataskaitoje statinių rinkos vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, o buto gyvenamajame name vertė papildomai nustatyta ir taikant išlaidų (kaštų) metodą, kurių taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Metodika). Vertinimo ataskaitoje pagal lyginamąjį metodą įvertintų buto gyvenamajame name su priklausiniais ir neregistruotų statinių bendra rinkos vertė buvo 31 980 Eur. Vėliau vertės buvo paskirstytos detaliai pagal objektus. Kaip numato Žemės paėmimo įstatymas, buto gyvenamajame name rinkos vertė dar apskaičiuota ir taikant išlaidų (kaštų) metodą (atkuriamąja verte), tačiau kadangi ši vertė buvo mažesnė nei nustatyta lyginamuoju metodu (27 820 Eur vs. 17 260 Eur), todėl palikta didesnė vertė, nustatyta lyginamuoju metodu. Vertinimo ataskaitoje detaliai apskaičiuotos ir kitų, nei statiniai, namų valdoje esančių objektų vertės bei patirti nuostoliai.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškimu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl atlyginimo dydžio, nustatyto už visuomenės poreikiams paimtus nekilnojamuosius daiktus valstybinės svarbos projekto įgyvendinimui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.
Nagrinėjamoje byloje teismas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patenkino pareiškėjos Susisiekimo ministerijos pareiškimo dalį: patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025 m. balandžio 14 d. akto Nr. ŽVP-49-(1.4) „Dėl nekilnojamųjų daiktų ( (duomenys neskelbtini) Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) ir dėl valstybinės žemės, esančios Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, naudojimo teisės nutraukimo“ teisėtumą ir: leido įregistruoti valstybės vardu šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamus atsakovės ATS1 nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus – 1/2 dalį pastato-buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/12 dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (1/2 dalį tvoros, stoginę (voljerą), 1/8 dalį šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav.; leido atsakovės ATS1 nuosavybės teise valdomus pastatus (1/2 dalį pastato-buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/12 dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (1/2 dalį tvoros, stoginę (voljerą), 1/8 dalį šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) Kauno m. sav., pradėti naudoti visuomenės poreikiams – projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge plėtrai; nustatė atsakovei ATS1 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtų 1/2 dalies pastato-buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/12 dalies pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (1/2 dalies tvoros, stoginės (voljero), 1/8 dalies šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) Kauno m. sav.
Teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartis nebuvo skundžiama apeliacinės instancijos teismui, todėl yra įsiteisėjusi.
Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka, tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Pagal CK 4.100 straipsnį paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).
Žemės ir kito nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė ir kitas nekilnojamasis turtas reikalingi ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu neatlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė, jeigu žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo iš paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo paliekama pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių (1 dalis); paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus šiame žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (3 dalis); paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus atliekant statybinius tyrimus patirtus nuostolius dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą. Turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamuoju namu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamąjį namą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Namo savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo (duomenys neskelbtini) (4 dalis).
Vertinimo ataskaitoje nustatyta visuomenės poreikiams paimto viso turto rinkos vertė ir patirtų nuostolių suma yra 33 781 Eur, iš kurių atsakovės dalis proporcingai yra 18 500,50 Eur. Vertinimo ataskaitoje pagal lyginamąjį metodą įvertintų buto gyvenamajame name su priklausiniais ir neregistruotų statinių bendra rinkos vertė buvo 31 980 Eur. Vėliau vertės buvo paskirstytos detaliai pagal objektus (Vertinimo ataskaitos 30 psl.). Buto gyvenamajame name rinkos vertė dar apskaičiuota ir taikant išlaidų (kaštų) metodą (atkuriamąja verte), tačiau kadangi ši vertė buvo mažesnė nei nustatyta lyginamuoju metodu (27 820 Eur vs. 17 260 Eur), todėl palikta didesnė vertė, nustatyta lyginamuoju metodu (Vertinimo ataskaitos 34–35 psl.). Vertinimo ataskaitoje detaliai apskaičiuotos ir kitų, nei statiniai, namų valdoje esančių objektų vertės bei patirti nuostoliai: namų valdoje esančių medžių vertė – 798 Eur (Vertinimo ataskaitos 35 psl.); namų valdoje esančių krūmų vertė – 70 Eur (Vertinimo ataskaitos 36 psl.); namų valdoje esančių dekoratyvinių augalų vertė – 68 Eur (Vertinimo ataskaitos 36 psl.); namų valdoje esančio gėlyno vertė – 85 Eur (Vertinimo ataskaitos 36 psl.); perkraustymo nuostoliai – 780 Eur (Vertinimo ataskaitos 36-37 psl.). Atsakovei nustatytos bendros nuostolių vertės (18 500,50 Eur): pastato-buto su rūsiu ( (duomenys neskelbtini) atsakovei priklausančios 1/2 dalies vertė – 13 910 Eur); 1/6 dalies pastato – tvarto ( (duomenys neskelbtini) atsakovei priklausančios 1/12 dalies vertė – 435 Eur); pastato – garažo ( (duomenys neskelbtini) (sunykęs pastatas); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių ( (duomenys neskelbtini) (atsakovei priklausančios 1/2 dalies tvoros, stoginės (voljero), 1/8 dalies šulinio vertė – 35 Eur); neregistruotų statinių (šiltnamis, lauko tualetas, takeliai) vertė – 3 220 Eur; namų valdoje esančių želdinių vertė – 1 021 Eur (atsakovei tenkančios dalies vertė – 510,50 Eur); kitų patiriamų nuostolių (perkraustymo nuostolių) vertė – 780 Eur (atsakovei tenkančios dalies vertė – 390 Eur).
Turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą, nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad Vertinimo ataskaita būtų nuginčyta, taip pat nėra faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti Vertinimo ataskaitos turiniu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad Akte, pagal Vertinimo ataskaitoje nurodytų nekilnojamųjų daiktų dalių rinkos vertę, už visuomenės poreikiams paimtus nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalis (1/2 dalį pastato/buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/12 dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (1/2 dalį tvoros, stoginę (voljerą), 1/8 dalį šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) Kauno m. sav., įskaitant patirtus nuostolius, dydis yra 18 500,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkinti. Nustatyti, kad atsakovei ATS1 (gim. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025 m. balandžio 14 d. aktu Nr. ŽVP-49-(1.4) „Dėl nekilnojamųjų daiktų ( (duomenys neskelbtini) Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) ir dėl valstybinės žemės, esančios Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, naudojimo teisės nutraukimo“ paimtus nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus (1/2 dalį pastato/buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/12 dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (1/2 dalį tvoros, stoginę (voljerą), 1/8 dalį šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) Kauno m. sav., įskaitant patirtus nuostolius, dydis yra 18 500,50 Eur (Aštuoniolika tūkstančių penki šimtai eurų ir 50 euro centų). Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.