Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo APA1 apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

(duomenys neskelbtini) komisariato (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) APA1 už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2026 m. sausio 14 d. 14.37 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta, ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą, todėl APA1 skirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Minėtame nutarime APA1 atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. 2. APA1, atstovaujamas (duomenys neskelbtini) ATR1, nesutikdamas su nutarimo dalimi dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės, pateikė skundą, prašydamas pakeisti Institucijos nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi APA1, atstovaujamo (duomenys neskelbtini) ATR1, skundas netenkintas, o (duomenys neskelbtini) komisariato 2026 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Nutartyje konstatuota, jog, įvertinus aplinkybių visumą, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, (duomenys neskelbtini) komisariato 2026 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas, išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo APA1 apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nėra ginčijamas APA1 padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 4 dalyje, taip pat nėra ginčijama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, bet tvirtinama, jog nepagrįstai nebuvo sušvelninta administracinio poveikio priemonė, t. y. nagrinėjamu atveju iš esmės ginčijamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų netaikymas, nes nesutinkama su APA1 paskirta administracinio poveikio priemone. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų, o to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Nagrinėjamu atveju APA1 buvo kaltintas ir nubaustas už tai, kad jis 2026 m. sausio 14 d. 14.37 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta, ir tokiais veiksmais pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Iš APA1 teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 6 mėnesiams ir jam paskirta 450 Eur bauda. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime).

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

9. APA1 padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad APA1 2025 m. rugsėjo 10 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, t. y. už tai, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, jam paskirta 800 Eur dydžio bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėn. bei paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėn. Paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – buvo vykdoma nuo 2025 m. rugpjūčio 27 d. iki 2026 m. vasario 26 d., o paskirta kita administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – yra vykdoma dabartiniu metu ir termino pabaiga numatyta 2027 m. vasario 26 d. Taigi akivaizdu, kad APA1 šioje administracinio nusižengimo byloje analizuojamo įvykio metu (2026 m. sausio 14 d.) elgėsi neatsakingai ir vairavo transporto priemonę, vis dar neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė buvo atimta. Be to, APA1 anksčiau yra ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už KET pažeidimus. Visos aptartos aplinkybės neleidžia APA1 charakterizuoti kaip drausmingo eismo dalyvio, atitinkamai jo padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis.

10. APA1 atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad APA1 prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, buvo įvertinta, individualizuojant jam skiriamą nuobaudą, t. y. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą bei nustatant straipsnio sankcijoje numatytą minimalų administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Nors APA1 padarytu nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, tačiau, jeigu jo pažeidimas nebūtų buvęs užfiksuotas ir jis nebūtų buvęs sustabdytas (duomenys neskelbtini) pareigūnų, tikėtina tokiu būdu ir ateityje būtų vairavęs transporto priemones, neturėdamas teisės, nes tokią išvadą pagrindžia ir ankstesnis lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingo ir jo nepateisina. Aplinkybė, jog kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų APA1 laikėsi, esminės reikšmės, vertinant aptariamus nusižengimus, neturi, nes, jei jis būtų nesilaikęs kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės.

11. Išskirtine negali būti laikoma aplinkybė, jog APA1 teisė vairuoti yra reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į darbą ir vykdyti darbines funkcijas, o ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas esmingai pablogintų jo ir jo (duomenys neskelbtini) gyvenimo kokybę. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamą administracinio poveikio priemonę, jis patiria tam tikrus nepatogumus, taip pat ir susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir APA1 inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo (duomenys neskelbtini), jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

12. Nagrinėjamu atveju APA1 nurodomos aplinkybės (darbas, nuvykimas aplankyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vežimas į atitinkamas įstaigas, būtinybė mokėti (duomenys neskelbtini) įmokas ir kt.) jau egzistavo nusižengimo padarymo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nesuprasti, jog, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neišvengiamai patirs su tuo susijusių nepatogumų. Akivaizdu, jog tai suponavo dar didesnį rūpestingumo ir atidumo poreikį bei jo pareigą itin kruopščiai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aktualioje teismų praktikoje, net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su asmens darbine veikla, ši aplinkybė nevertinama kaip išskirtinė. Teismų praktikoje pažymima, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Atsižvelgiant į tai, vien APA1 paskirtos administracinio poveikio priemonės sukeliami nepatogumai nėra pakankamas pagrindas trumpinti jam paskirto teisės vairuoti atėmimo terminą ar teisės vairuoti atėmimo neskirti apskritai. Taigi, nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog paskirta administracinio poveikio priemonė neadekvati padarytam nusižengimui, tačiau apygardos teismas pažymi, jog būtent tokia poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – yra numatyta ANK 424 straipsnio 7 dalyje už administracinio nusižengimo padarymą, kurį nagrinėjamu atveju ir įvykdė APA1. Tvirtinimas, kad priemonė neadekvati, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka įstatymo leidėjo valios.

13. Labai svarbu įvertinti aplinkybę, kad savo padarytą administracinį nusižengimą APA1 bando teisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Jis nurodo, kad turėjo padėti (duomenys neskelbtini) vairuoti transporto priemonę, nes susiklostė išskirtinė situacijai, kuomet reikėjo pripūsti į padangą orą, o (duomenys neskelbtini) manė, kad, esant tokiai situacijai, jos įgūdžiai vairuoti transporto priemonę yra nepakankami. Nagrinėjamu atveju teismo užduotis nėra įvertinti APA1 emocijų ar pergyvenimo, t. y. neneigiama, jog susiklosčiusi situacija galėjo turėti įtakos APA1 elgesiui, siekiui išspręsti viską kuo greičiau pačiam, tačiau gyvenime tokių situacijų dar gali kilti ne kartą, o paskirtų administracinio poveikio priemonių asmenys privalo laikytis be išlygų ir ne tik tuomet, kada tai jiems yra patogu ar nesudėtinga savo elgesį derinti su įstatymo reikalavimais. Apygardos teismas supranta APA1 argumentą, kad transporto priemonę jis vairavo, nors neturėjo tam teisės, siekdamas padėti (duomenys neskelbtini), tačiau, priėmęs sprendimą tokiu būdu teikti pagalbą, APA1 turėjo įvertinti, kokios gali kilti pasekmės, ir prisiimti atsakomybę dėl savo veiksmų. Norėdamas padėti (duomenys neskelbtini), APA1 galėjo iškviesti pagalbą, paprašyti padėti kitų asmenų arba iškviesti pavėžėją. Apibendrinant galima daryti išvadą, jog būtinojo reikalingumo situacija nebuvo kilusi, kadangi APA1 turėjo galimybę elgtis su įstatymu suderinamu būdu ir laikytis jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, tačiau pasielgė priešingai. Transporto priemonės vairavimas aptartoje situacijoje nebuvo vienintelis įmanomas elgesio variantas.

14. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir APA1 už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti apskritai. Institucijos 2026 m. sausio 28 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė ir nustatytas jos terminas yra proporcingi APA1 padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežti ir padės užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama.