Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo APA1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

(duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) TYR1 2026 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) APA1 nubaustas 300 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, t. y. dėl to, kad jis 2026 m. sausio 6 d., 9.45 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo ratinį ekskavatorių-krautuvą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonės. Tokiais veiksmais APA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. 2. APA1 apskundė 2026 m. sausio 21 d. ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir prašė skundžiamą nutarimą pakeisti, t. y. neskirti administracinio poveikio priemonės. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo APA1 skundas netenkintas, o (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2026 m. sausio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartyje konstatuota, jog, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau APA1 buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jis turėjo ir galėjo visas skunde nurodytas aplinkybes ir galimas neigiamas pasekmes įvertinti iš anksto, prieš darydamas teisės pažeidimą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo APA1 apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nėra ginčijamas APA1 padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, taip pat nėra ginčijama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, bet tvirtinama, jog nepagrįstai nebuvo sušvelninta administracinio poveikio priemonė, t. y. nagrinėjamu atveju iš esmės ginčijamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų netaikymas, nes nesutinkama su APA1 paskirta administracinio poveikio priemone. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų, o to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Nagrinėjamu atveju APA1 buvo kaltintas ir nubaustas už tai, kad jis 2026 m. sausio 6 d., 9.45 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo ratinį ekskavatorių-krautuvą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonės. Tokiais veiksmais APA1 pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Iš APA1 teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 6 mėnesiams ir jam paskirta 300 Eur bauda. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime).

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

9. APA1 padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, t. y. ne tik vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad iki aptariamo nusižengimo padarymo APA1 jau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o tai rodo, kad padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, be to, praeityje taikytos nuobaudos jo neveikia. Iš (duomenys neskelbtini) registro išrašo apie APA1 registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jis 2025 m. gruodžio 9 d. baustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir paskirta 70 Eur bauda (sumokėta 2026 m. sausio 6 d.), 2022 m. liepos 14 d. baustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, ANK 424 straipsnio 3 dalį, ir paskirta 1200 Eur bauda (sumokėta 2023 m. sausio 30 d.), specialiosios teisės atėmimas 36 mėn. (nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2025 m. rugpjūčio 2 d.) bei daikto konfiskavimas. Kitos administracinės nuobaudos administracinio nusižengimo metu negaliojo, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad 2022 m. kovo 29 d. APA1 baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800 Eur bauda (sumokėta 2022 m. gegužės 17 d.) bei specialiosios teisės atėmimas 12 mėn. (nuo 2022 m. kovo 12 d. iki 2023 m. kovo 11 d.). Taigi teisė vairuoti transporto priemones APA1 atimama trečią kartą. Visos aptartos aplinkybės neleidžia APA1 charakterizuoti kaip drausmingo eismo dalyvio, atitinkamai jo padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis.

10. APA1 atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad APA1 prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, buvo įvertinta individualizuojant jam skiriamą nuobaudą, t. y. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą bei nustatant straipsnio sankcijoje numatytą minimalų administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Nors APA1 padarytu nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, tačiau, jeigu jo pažeidimas nebūtų buvęs užfiksuotas ir jis nebūtų buvęs sustabdytas (duomenys neskelbtini) pareigūnų, tikėtina tokiu būdu ir ateityje būtų vairavęs transporto priemones, neturėdamas teisės, nes tokią išvadą pagrindžia ir ankstesnis lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingo ir jo nepateisina. Aplinkybė, jog kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų APA1 laikėsi, esminės reikšmės, vertinant aptariamus nusižengimus, neturi, nes, jei jis būtų nesilaikęs kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės.

11. Išskirtine negali būti laikoma aplinkybė, jog APA1 teisė vairuoti yra reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į darbą ir vykdyti darbines funkcijas, o ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas esmingai pablogintų jo ir jo (duomenys neskelbtini) gyvenimo kokybę. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padarytų nusižengimų, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamą administracinio poveikio priemonę, jis patiria tam tikrus nepatogumus, taip pat ir susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir APA1 inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo (duomenys neskelbtini), jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

12. Nagrinėjamu atveju APA1 nurodomos aplinkybės (darbas ir (duomenys neskelbtini), kuriems reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, (duomenys neskelbtini) vežimas į (duomenys neskelbtini) įstaigas ir kt.) jau egzistavo nusižengimo padarymo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nesuprasti, jog, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neišvengiamai patirs su tuo susijusių nepatogumų. Akivaizdu, jog tai suponavo dar didesnį rūpestingumo ir atidumo poreikį bei jo pareigą itin kruopščiai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aktualioje teismų praktikoje, net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su asmens darbine veikla, ši aplinkybė nevertinama kaip išskirtinė. Teismų praktikoje pažymima, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Atsižvelgiant į tai, vien APA1 paskirtos administracinio poveikio priemonės sukeliami nepatogumai nėra pakankamas pagrindas trumpinti jam paskirto teisės vairuoti atėmimo terminą ar teisės vairuoti atėmimo neskirti apskritai. Taigi, nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog paskirta administracinio poveikio priemonė neadekvati padarytam nusižengimui, tačiau apygardos teismas pažymi, jog būtent tokia poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – yra numatyta ANK 424 straipsnio 7 dalyje už administracinio nusižengimo padarymą, kurį nagrinėjamu atveju ir įvykdė APA1. Tvirtinimas, kad priemonė neadekvati, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka įstatymo leidėjo valios.

13. ANK 686 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas <...> skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos. Taigi akivaizdu, jog pats įstatymas imperatyviai numato, kada pradedamas skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. administracinio poveikio priemonės vykdymo tvarka yra numatyta įstatyme ir teismas jos nekeičia. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir APA1 už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti apskritai. Institucijos 2026 m. sausio 21 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė ir nustatytas jos terminas yra proporcingi APA1 padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežti ir padės užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama.