Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą dėl L. G. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse ir globos nustatymo, suinteresuotas asmuo L. G., išvadą teikianti institucija viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. gruodžio 12 d. priimtas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo ji prašo teismo pripažinti jos motiną L. G. neveiksnia šiose srityse - turtinių santykių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (vertimasis individualia veikla, buvimas juridinio asmens dalyviu, juridinių asmenų steigimas ir kt.); bankinių sąskaitų valdymas, bankinių operacijų atlikimas; asmeninių neturtinių santykių: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose). Pareiškėja prašo nustatyti L. G. globą ir paskirti pareiškėją šio asmens globėja/rūpintoja ir turto administratore. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad mamos sveikata yra labai prasta, jis savimi nebegali pasirūpinti. Tai įrodo pridedami dokumentai. Ją būtina nuolat prižiūrėti. Šiuo metu mamą prižiūri ir ja rūpinuosi pareiškėja. Dėl šios priežasties yra būtina pripažinti, kad L. G. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų minėtose srityse. Teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Nurodė, kad ji nori pasirūpinti motinos sveikata, higiena. L. G. savo sveikatos būklei nėra kritiška, atsisako gydytis ar gydosi netinkamai, nesirūpina savo higiena. Suinteresuoto asmens L. G. atstovė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta L. G. atstovė pareiškėjos pareiškimą pradžiai palaikė iš dalies, atkreipdama dėmesį, kad susitikus advokatei ir pabendravus su atstovaujamąja jos vertinimu šis asmuo daugiau turi fizinę negalią, ne psichinę. Esant abejonėms prašė teismo apklausti ekspertizės aktą surašiusius ekspertus, įsitikint ar tikrai visose pareiškime ir ekspertizės akte nurodytose srityse L. G. yra visiškai neveiksni, ar galima išskirti sritis, kuriose ji būtų pripažinta veiksnia ar iš dalies veiksnia. Po teismo ekspertų apklausos L. G. atstovė prašė teismą spręsti pareiškimą teismo nuožiūra, atskirų sričių, kuriose prašo atstovaujamąją pripažinti visiškai veiksnia ar iš dalies veiksnia nenurodė. Išvadą teikiančios institucijos VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė teismo posėdžio metu, išklausiusi teismo ekspertų psichiatrės Laurinos Šliožienės ir psichologo Mykolo Ridiko paaiškinimus nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė L. G. interesais jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2025 m. spalio 27 d. išvados apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad L. G. nesugeba priimti adekvačių ir sau palankių sprendimų kasdieniniame gyvenime, nesugeba tvarkyti savo pajamų ir išlaidų, susijusių su buitiniais sandoriais. Ji nežino, kokias gauna pajamas ir kokias patiria išlaidas. L. G. nesugeba pasirūpinti savo buitimi, ji guli ir miega virtuvėje pusiau ant sofos, pusiau ant kėdžių ir teigia, kad jai taip patogiau. Namai labai apleisti, netvarkingi. L. G. namų netvarko, maisto negamina, tai daro jos draugas. L. G. nesugeba pasirūpinti ir asmenine higiena, šlapinasi ir tuštinasi lovoje. Iš pateikto 2025 m. rugpjūčio 21 d. Asmens su negalia pažymėjimo matyti, kad Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jai nustatė 30 procentų dalyvumo lygį iki 2026 m. liepos 23 d. bei L. G. nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d. iki 2026 m. liepos 23 d. išduotas asmens su negalia pažymėjimas.

2026 m. balandžio 13 d. teisme gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus komisijos 2026 m. vasario 27 d. – kovo 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog L. G. konstatuotas organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas bei lengvas kognityvinis sutrikimas, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose ekspertizės akte nurodytose srityse. Akte nurodoma, kad dėl psichikos sveikatos būklės ji negali dalyvauti teismo posėdyje, ji negali savarankiškai ginti savo interesų. 2026 m. birželio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu ekspertizę atlikę ir ekspertizės aktą pasirašę teismo ekspertai psichiatrė Laurina Šliožienė ir psichologas Mykolas Ridikas palaikė ekspertizės akto išvadas, pažymėdami, kad nėra sričių, kurias ekspertai galėtų išskirti kuriose L. G. įvertinant jos psichinės sveikatos būklę galėtų būti pripažinta veiksnia ar iš dalies veiksnia. Atvykus atlikti ekspertizę į tiriamosios gyvenamąja vietą teismo ekspertai jai prisistatė, nurodė kokiu tikslu jie atvyko, ką tiria, tačiau L. G. net neparodė jokio susidomėjimo tuo. Psichiatrė L. Šliožienė pažymėjo, kad dėl pablogėjusios L. G. psichinės sveikatos būklės ji nors ir gali priimti tam tikrą informaciją, tačiau jos mąstymas yra iškreiptas, ji neadekvačiai suvokia realybę, gyvena savo susikurtame pasaulyje, kur pvz. Elonas Muskas jai siūlo atvykti į JAV, nes ji yra ypatinga, nori atlikti su ja bandymus. Kitas pavyzdys, kurį L. G. ekspertams nurodė, kad Jehovos liudytojai apmoka jos telefono ir kitas sąskaitas. Psichologas M. Ridikas nurodė, kad ekspertizės metu nustatė tiriamosios mąstymo sutrikimus, - jos mąstymas nekritiškas, gyvena savo susikurtame pasaulyje, negali priimti adekvačių sprendimų.

Teismo ekspertizės akte pažymėta, kad stebimas susilpnėjęs gebėjimas L. G. įsiminti naują informaciją, polinkis atminties spragas užpildyti išsigalvotais dalykais. Tiriamoji formaliai supranta, kai kuriuos pagrindinius finansinius ir juridinius terminus, tačiau visiškai neadekvačiai suvokia savo finansines galimybes, asmeninę atsakomybę bei riziką. Asmenybė dirgli, įtari, neadekvačių interesų, sutrikusios socialinės adaptacijos. Pas psichiatrus nesilanko, jaučiasi psichiškai visiškai sveika, visiškai nekritiška tiek psichikos sutrikimo atžvilgiu, tiek ir jai nustatytų somatinių ligų, gydymosi bei medicininės pagalbos būtinumo atžvilgiu. Tiriamajai būdingi nepajudinami klaidingi įsitikinimai, neatitinkantys tikrovės ir išliekantys nepaisant priešingų įrodymų. L. G. praktinės žinios, įgūdžiai ir socialinės orientacijos sumenkusios, ji pati nebesidomi buitiniais, socialiniais ir finansiniais klausimais, pati nesiima iniciatyvos tvarkydamasi ir visą atsakomybę deleguodama ją prižiūrintiems asmenims. Tiriamoji nevaikšto, buitimi nesirūpina, jokių buities darbų neatlieka, nepasirūpina būtinąją higiena, nesilaiko gydymosi režimo, atsisako jai siūlomos medicininės pagalbos. Jos socialinės adaptacijos galimybės sumenkusios, ji negali savarankiškai patenkinti savo poreikių, priimti sprendimų ir numatyti galimųjų pasekmių.

Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą, vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai. Nustatant asmens neveiksnumą, psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai. Pagal šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013), taip pat ir asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, soc. darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.

Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus (tame tarpe ir pareiškėjos pateiktas fotonuotraukas apie jos motinos gyvenamąsias sąlygas), išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, teismo ekspertų parodymus, darytina išvada, kad L. G. negali rūpintis savimi, suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose pareiškime nurodytose srityse, todėl yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia visose pareiškėjos pareiškime ir ekspertizės akte nurodytose srityse (CPK 468 str. 1 d.). Teismas nenustatė sričių, kuriose ji galėtų būti pripažinta veiksnia ar iš dalies veiksnia.

Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnio 1 dalį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų 463 straipsnio 1 dalį išvardytų asmenų (neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro), remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu.

L. G. atžvilgiu pradėtina byla dėl globos ir turto administratoriaus nustatymo ir globėjo paskyrimo nustatytose srityse (CK 3.238 str., 3.242 str. 1 dalis, CPK 505 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 464¹, 468 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (vertimasis individualia veikla, buvimas juridinio asmens dalyviu, juridinių asmenų steigimas ir kt.); bankinių sąskaitų valdymas, bankinių operacijų atlikimas.

Pripažinti L. G. neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose).

Inicijuoti civilinę bylą dėl L. G. globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo CPK 506 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.