Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros pareiškimą dėl I. S. P. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse ir globos nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P., D. P., I. S. P., išvadą teikianti institucija Kretingos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-552-1025/2026 paskyrė teismo psichiatrinę ekspertizę I. S. P. psichinei būsenai ir konkrečioms sritims, kuriuose asmuo gali veikti savarankiškai nustatyti. 2026 m. balandžio 13 d. gautas I. S. P. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr.85TPK-69/2026. 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjos I. S. P. pareiškimą dėl rūpybos veiksniam asmeniui nustatymo, rūpintojo paskyrimo paliko nenagrinėtu, kadangi pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo. Nutartis yra įsiteisėjusi.

2026 m. gegužės 4 d. priimtas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo ji prašo teismo pripažinti I. S. P. neveiksnia šiose srityse - turtinių santykių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už suteiktas paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusių su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojamo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) srityje (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.); kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių: savitvarkos įgūdžių (tinkama būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas, ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti sutartį atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); naudojimosi balsavimo ir rinkimų teise; gebėjimo kreiptis į teismą ar viešo administravimo institucijas. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2026-04-15 gauta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-552-1025/2026, kuria Klaipėdos apygardos prokuratūra informuota, jog nagrinėjant pareiškimą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo civilinėje byloje buvo gautas 2026-04-13 I. S. P. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-69/2026, kuriame konstatuota, kad šis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. I. S. P. šiuo metu yra prisirašiusi prie K. rajono savivaldybės viešosios įstaigos S. pirminės sveikatos priežiūros centro. Šio centro I. S. P. 2008-2019 m. buvo konsultuota gydytojo psichiatro, paskirtas gydymas, nustatyta ligos diagnozė. Išdėstyti duomenys rodo, kad I. S. P. dėl savo psichinės sveikatos būklės bei turimų ligų negali savimi pasirūpinti, jai reikalinga kito žmogaus pagalba.

Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškimą palaikė, prašant jį tenkinti. Nurodė, kad I. S. P. šiuo metu yra ligoninėje. Asmuo nevaikšto, negeba savimi pasirūpinti, pati nepavalgo. Kitų asmenų, kurie galėtų ja pasirūpinti, nėra.

Suinteresuoto asmens I. S. P. atstovė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta I. S. P. atstovė pareiškėjos pareiškimą palaikė, prašant jį tenkinti.

Išvadą teikianti institucija Kretingos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kad I. S. P., gyv. (duomenys neskelbtini), asmuo su negalia. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius susipažinęs su I. S. P. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-69/260, kuriame atlikus ekspertizę nustatyta diagnozė(duomenys neskelbtini) sergant (duomenys neskelbtini), ir socialinio darbuotojo pateikta išvada, sutinka su Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pateikto pareiškimo prašymu, pripažinti I. S. P. neveiksnia visose pareiškime išvardintose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Jei teismas pripažins I. S. P. neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, neprieštaraus, kad jai būtų steigiama globa, paskirtas globėjas ir turto administratorius. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė I. S. P. interesais jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2026 m. balandžio 21 d. išvados apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 17.1 - 30849, matyti, kad I. S. P. dėl esamos sveikatos būklės ( (duomenys neskelbtini)) ir ligos pobūdžio, savarankiškai negeba pasirūpinti savimi ir priimti sprendimų visose turtinių santykių srityse, nes moteris asmens gebėjimų vertinimo metu negebėjo ir negalėjo įvardinti kiek gauna pajamų, paaiškinti kaip planuoja savo gaunamas pajamas ir išlaidas. Moteris pinigų vertės nebesupranta, negeba sudaryti pirkinių krepšelio. Asmuo nesuvokia, kad reikia mokėti mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas. Moteris negeba tvarkytis su savo gaunamomis pajamomis ir išlaidomis ji nebegali atlikti jokių finansinių operacijų, dėl prastos fizinės ir psichinės sveikatos. Visas asmenines pajamas ir išlaidas tvarko marti R. P. (toliau - marti), kuri rūpinasi ir prižiūri, kad būtų patenkinti jos buitiniai bei socialiniai poreikiai siekiant užtikrinti fizinę, emocinę ir socialinę gerovę. I. S. P. dėl labai blogos fizinės ir psichinės sveikatos būklės yra visiškai nepajėgi savarankiškai pasirūpinti savo gyvenamąja aplinka bei kasdieniais poreikiais. Asmuo nesupranta kasdienių veiklų esmės, jų paskirties ir fiziškai jų atlikti negali. Dėl šių priežasčių ji visiškai negali gyventi savarankiškai, jai būtina nuolatinė kito asmens slauga, priežiūra ir pagalba. Iš pateikto 2024 m. gruodžio 30 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus sprendimo matyti, kad jai nustatytas 10 procentų dalyvumo lygis ir 90 procentų netekto dalyvumo lygis nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki neterminuotai.

2026 m. balandžio 13 d. teisme gautas (teisėjos rezoliucija prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-552-1025/2026) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus komisijos 2026 m. kovo 6 d. – balandžio 3 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-69/2026, iš kurio matyti, jog I. S. P. konstatuota (duomenys neskelbtini), dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše. Akte taip pat yra nurodoma, kad dėl psichikos sveikatos būklės ji negali dalyvauti teismo posėdyje, ji negali savarankiškai ginti savo interesų.

Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą, vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai. Nustatant asmens neveiksnumą, psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai. Pagal šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013), taip pat ir asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, soc. darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.

Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. S. P. negali rūpintis savimi, suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia visose pareiškėjos pareiškime ir ekspertizės akte nurodytose srityse (CPK 468 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnio 1 dalį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų 463 straipsnio 1 dalį išvardytų asmenų (neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro), remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu.

I. S. P. atžvilgiu pradėtina byla dėl globos ir turto administratoriaus nustatymo ir globėjo paskyrimo nustatytose srityse (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 464¹, 468 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti I. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už suteiktas paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusių su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojamo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) srityje (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.); kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

Pripažinti I. S. P. neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas, ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti sutartį atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); naudojimosi balsavimo ir rinkimų teise; gebėjimo kreiptis į teismą ar viešo administravimo institucijas.

Inicijuoti civilinę bylą dėl I. S. P. globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo CPK 506 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.