Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2024-01-18 sprendimą „Dėl PRS1“ Nr. S-2024/13 (7-2023/198) (toliau – Komisijos sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2023-10-30 sprendimą Nr. 68-63 (toliau – Inspekcijos sprendimas) ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio AVMI) 2023-09-06 Nr. (42.59 Mr) FR0682-224 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – Panevėžio AVMI sprendimas). Tuo atveju, jei sprendimai nebus panaikinti, pakeisti sprendimus ir paskirtą 30 procentų mokesčių baudą sumažinti iki 10 procentų.

Paaiškina, kad Panevėžio AVMI, atlikusi pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) už 2017-01-01–2021-12-31 laikotarpį, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) už 2019-01-01–2021-12-31 laikotarpį, valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSDĮ) už 2019-01-01–2021-12-31 laikotarpį, privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSD įmokos) už 2019-01-01–2021-12-31 laikotarpį apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, patikrinimo akte papildomai apskaičiavo pareiškėjui 5 811,09 Eur GPM, 105 596 Eur PVM, 13 474,29 Eur VSDĮ, 8 703,45 Eur PSDĮ (viso 183 584,83 Eur). Panevėžio AVMI 2022-09-16 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (42.59 Mr)FR0682-233 patvirtino Patikrinimo aktą ir papildomai apskaičiavo 10 576,66 Eur GPM delspinigių ir 30 126,14 Eur PVM delspinigių. Minėtu sprendimu baudų skyrimas pareiškėjui buvo sustabdytas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 132 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyba (toliau – FNTT) pagal Inspekcijos pranešimą 2022-05-30 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo veiklos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį.

Teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2023-07-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-917/2023 (toliau – Nuosprendis), vadovaudamasis BK 40 straipsniu, atleido pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatydamas 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukė. Panevėžio AVMI, vadovaudamasi Nuosprendžiu ir MAĮ 132 straipsnio 5 dalimi, Panevėžio AVMI sprendimu atnaujino baudų skyrimą ir už Patikrinimo akte konstatuotus mokestinius pažeidimus skyrė pareiškėjui didesnes nei vidutines 40 procentų mokesčių dydžio baudas: 22 324 Eur GPM baudą, 42 238 Eur PVM baudą, 5 390 Eur VSDĮ baudą ir 3 481 Eur PSDĮ baudą. Inspekcijos sprendimu patvirtintas Panevėžio AVMI sprendimas. Komisijos sprendimu skirtos baudos sumažintos iki 30 procentų, t. y. vietoje nurodymo sumokėti į biudžetą 22 324 Eur GPM baudą, 42 238Eur PVM baudą, 5 390 Eur VSDĮ baudą ir 3 481 Eur PSDĮ baudą nurodyta sumokėti 16 743,33 Eur GPM, 31 678,80 Eur PVM, 4 042,29 Eur VSDĮ, 2 611,04 Eur PSDĮ baudas.

Vadovaujasi MAĮ 132 straipsnio 4 dalimi ir teigia, kad Komisijos sprendimas neatitinka MAĮ 132 straipsnio 5 dalies turinio. Mano, kad iš MAĮ 132 straipsnio 4 dalies turinio aišku, jog mokesčių įstatymo pažeidimo atveju ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui yra perduodama mokestinio tyrimo medžiaga su papildomai apskaičiuotais mokesčiais ir delspinigiais, o baudos skyrimo procedūra yra sustabdoma. Baudos skyrimo procedūra atnaujinama tik gavus sprendimą iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ir teismo. Baudos skyrimas galimas tik esant konkretiems įstatyme (MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte) įtvirtintais atvejais.

Teigia, kad Inspekcija ir Komisija vertino, kad baudžiamosios bylos nutraukimas yra tapatus ikiteisminio tyrimo nutraukimui, tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka ir teigia, kad baudžiamosios bylos nutraukimas pagal BPK 303 straipsnio 4 dalį nėra tapatus MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintam ikiteisminio tyrimo nutraukimui. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas kitais pagrindais ir negali būti tapatinamas su procesine teisminio nagrinėjimo stadija, kuri užbaigta priėmus aktualų Nuosprendį. Nuosprendžiu buvo nutraukta baudžiamoji byla, o ne ikiteisminis tyrimas. Pažymi, kad MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas baigtinis atvejų sąrašas, todėl nėra teisinio pagrindo jo nuostatų aiškinti plečiamai ir ikiteisminio tyrimo nutraukimą prilyginti baudžiamosios bylos nutraukimui. Mano, kad Komisija netinkamai įvertino Nuosprendžio rūšį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Teigia, kad baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta pareiškėjo kaltė dėl nusikalstamos veikos, nagrinėjant pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės klausimą, buvo vertinami tie patys pareiškėjo veiksmai, kaip ir mokestiniame procese, todėl mokesčių administratoriui paskyrus mokestines baudas už tą pačią teisei priešingą veiką, buvo pažeistas non bis in idem principas.

Pažymi, kad pareiškėjui netinkamai vykdžius savo pareigas apskaičiuoti mokestį, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus, jam pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, baudžiamojo poveikio priemonė, todėl mano, kad nusikalstamos veikos padarymas tvarkant mokesčius negali būti laikoma sunkinančia aplinkybe, nes už šią veiką pareiškėjas yra jau nubaustas baudžiamąja tvarka.

Aplinkybė, jog mokesčių administratorius neturėjo galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, o jos mokesčių bazė apskaičiuota pagal MAĮ 70 straipsnio nuostatas, vertinama kaip apimanti pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos būdą, t. y. pareiškėjas nuo pat mokestinio tyrimo pradžios teigė neturintis prekių įsigijimo dokumentų, todėl buvo akivaizdu, kad reikės taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas. Tokia padėtis negali būti vertinama kaip nebendradarbiavimas, nes pareiškėjas iš karto atskleidė aplinkybes, ir toks neteisėtų veiksmų padarymo būdas negali būti pakartotinai kvalifikuojamas kaip sunkinanti aplinkybė.

Atsakovė atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Vadovaujasi MAĮ 132 straipsnio 5 dalimi ir teigia, kad Inspekcija atsižvelgdama į Nuosprendį, kuriuo pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirdama baudas vadovavosi MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1, 4 dalimis ir teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra teismo sprendimas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ir jam skiriama bausmė. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė neatsiranda arba nustoja egzistuoti dėl tam tikrų teisės normų numatytų aplinkybių. Teigia, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jam nebuvo skirta bausmė, pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl mano, jog Inspekcija pagrįstai taikė MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas ir paskyrė pareiškėjui patikrinimo metu apskaičiuotų mokesčių baudas. Komisija konstatavo, kad Nuosprendžiu pareiškėjas nebuvo nuteistas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, pritarė Inspekcijos vertinimui, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė neatsiranda arba nustoja egzistuoti dėl tam tikrų teisės normų numatytų aplinkybių, kas leidžia konstatuoti, kad Nuosprendis negali būti laikomas apkaltinamuoju nuosprendžiu įstatymo leidėjo įvardinamu MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatų turinio prasme, nes pareiškėjas Nuosprendžiu nebuvo nuteistas dėl padaryto nusikaltimo, teismui pritaikius laidavimą ir nutraukus baudžiamąją bylą, pareiškėjas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebuvo paskirta bausmė. Mano, kad Nuosprendžiu, teismui pritaikius laidavimą, pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla nutraukta, todėl Nuosprendis atitinka MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintą situaciją. Teigia, kad bauda pareiškėjui nebuvo paskirta - baudžiamoji byla nutraukta atleidus pareiškėją nuo atsakomybės pagal laidavimą, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas dvigubą baudimą draudžiantis non bis in idem principas. Inspekcijai atnaujinus baudos skyrimo procedūrą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo paskyrus pareiškėjui baudas, įvertinus tai, jog pareiškėjas nebuvo nuteistas pagal baudžiamuosius įstatymus, buvo laikomasi įstatymų leidėjo valios ir MAĮ straipsnių pakeitimais siektų tikslų įgyvendinimo. Vadovaujasi MAĮ 139 straipsnio 1, 3 dalimis, 140 straipsniu ir teigia, kad buvo nustatytos tik pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintos MAĮ 140 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtintos aplinkybės, t. y. mokesčiai apskaičiuoti specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir dėl gyventojo tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui – nesumokėtų mokesčių dydis yra didesnis kaip 500 bazinių socialinių išmokų. Atsižvelgiant į tai, skirtos 40 proc. dydžio GPM, PVM, VSDĮ ir PSDĮ baudos. Komisija laikėsi pozicijos, kad teisingumo ir protingumo administruojant mokesčius principus atitiktų 30 proc. dydžio baudos. Pažymi, kad nenustatytos kitos MAĮ numatytos baudas mažinančios lengvinančios aplinkybės nei skundą nagrinėjant Inspekcijoje, nei Komisijoje, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalį ir sumažinti paskirtos baudos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą nustatyta, kad Inspekcija atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2021-12-31, taip pat PVM, VSDĮ ir PSDĮ apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31 bei 2022-06-17 patikrinimo akte Nr. (42.59Mr)FR0680-220 nustatė, kad pareiškėjas tikrintu laikotarpiu (2018-2021 m.) vykdė neregistruotą individualią (ekonominę) veiklą, nedeklaravo gautų pajamų, neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM, PVM, VSDĮ ir PSDĮ, todėl apskaičiavo pareiškėjui mokėtiną 55 811,09 Eur GPM, 105 596 Eur PVM, 13 474,40 Eur VSDĮ ir 8 703,45 Eur PSDĮ.

Nesutikdamas su patikrinimo akto rezultatais, pareiškėjas pateikė pastabas, kurias išnagrinėjusi, Panevėžio AVMI 2022-09-16 sprendimu Nr. (42.59Mr)FR0682-233 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė sumokėti į biudžetą 55 811,09 Eur GPM, 105 596 Eur PVM, 13 474,40 Eur VSDĮ ir 8 703,45 Eur PSDĮ, patvirtino 30 126,14 Eur PVM delspinigius ir 10 576,66 Eur GPM delspinigius, sustabdė baudų skyrimą iki bus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime. Inspekcija, išnarinėjusi pareiškėjos skundą, Inspekcijos 2023-02-02 sprendimu Nr. 68-3 patvirtino Panevėžio AVMI apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusius delspinigius: 55 811,09 Eur GPM, 10 576,66 Eur GPM delspinigių; 105 596 Eur PVM, 30 126,14 Eur PVM delspinigių; 13 474,29 Eur VSDĮ; 8 703,45 Eur PSDĮ.

FNTT pagal 2022-05-22 gautą Panevėžio AVMI pranešimą atliko ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00023-22 dėl pareiškėjo veiklos pagal BK 202 straipsnį (Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla). Nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, baudžiamoji byla nutraukta.

Šioje byloje skundžiamu Panevėžio AVMI sprendimu vadovaudamasi MAĮ 132 straipsnio 5 dalimi Panevėžio AVMI atnaujino baudų skyrimą ir paskyrė pareiškėjui 22 324 Eur GPM baudą, 42 238 Eur PVM baudą, 5 390 Eur VSDĮ baudą, 3 481 Eur PSDĮ baudą. Inspekcija Inspekcijos sprendimu patvirtino Panevėžio AVMI sprendimą. Komisija skundžiamu Komisijos sprendimu sumažino mokesčių administratoriaus paskirtas baudas iki 30 procentų dydžio ir pakeitė Inspekcijos sprendimo nurodymą sumokėti ir nurodė sumokėti pareiškėjui 16 743,33 Eur GPM, 31 678,80 Eur PVM, 4 042,29 Eur VSDĮ, 2 611,04 Eur PSDĮ baudas.

Ginčas byloje kilo dėl Panevėžio AVMI sprendimo, Inspekcijos sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo pačiu pareiškėjas prašo tuo atveju, jeigu mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimai nebus panaikinti, iki 10 proc. sumažinti jai ginčijamais sprendimais paskirtas baudas.

Pagal MAĮ 132 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos) (1 dalis). 2. Mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, gali: 1) patvirtinti patikrinimo aktą; 2) patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies; 3) nepatvirtinti patikrinimo akto; 4) pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją; 5) pakeisti patikrinimo aktą (2 dalis). Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodoma konkreti papildomai apskaičiuotų mokesčių, apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų suma, taip pat išdėstoma sprendimo apskundimo tvarka (3 dalis). Jeigu nustatoma, kad padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo medžiagą, susijusią su galimai mokesčių mokėtojo padaryta nusikalstama veika, perduoda ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, priima šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus ir juose nurodo konkrečią papildomai apskaičiuotų mokesčių ir apskaičiuotų delspinigių sumą, o baudos skyrimą sustabdo iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo. Baudos skyrimas nepradedamas, jei baudžiamoji byla buvo iškelta iki mokestinio patikrinimo pradžios (4 dalis). Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui priėmus sprendimą dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą ir šiam sprendimui įsiteisėjus, mokesčių administratorius per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos atnaujina baudos skyrimą ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo mokesčių mokėtojas nuteisiamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai padarymo, dėl sukčiavimo mokesčių apskaičiavimo ar sumokėjimo srityje arba dėl neteisėto praturtėjimo, ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, atnaujina baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo nebeskiria mokesčių mokėtojui baudos; 2) teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir jam įsiteisėjus, taip pat tuo atveju, kai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atnaujina baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtina mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgdamas į šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles (5 dalis). Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 35 dienas nuo patikrinimo akto įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Šis sprendimas negali būti priimtas, jei nepasibaigę šio Įstatymo 131 straipsnyje nustatyti pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminai, išskyrus šio Įstatymo 131 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia pastabų dėl patikrinimo akto, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 30 dienų nuo tos dienos, kurią mokesčių administratorius šias pastabas gauna (6 dalis).

Pažymėtina tai, kad Regionų administracinio teismo 2024-11-12 nutartimi administracinė byla sustabdyta kol bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. eA-2199-968/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00446-2024-5). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026-03-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-148-968/2026 panaikintas Regionų administracinio teismo 2024-06-13 sprendimas (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00446-2024-5) ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjos PRS2 apeliacinis skundas, panaikintas Panevėžio AVMI 2023-09-04 sprendimas Nr. (42.59 Mr) FR0682-221, Inspekcijos 2023-10-30 sprendimas Nr. 68-62 ir Komisijos 2024-01-18 sprendimas Nr. S-2024/12(7-2023/198). Pažymėtina tai, kad šie mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimai priimti vadovaujantis tuo pačiu Nuosprendžiu, kuriuo priimti ir nagrinėjamoje byloje skundžiami Panevėžio AVMI, Inspekcijos ir Komisijos sprendimai, abejose bylose mokesčių administratoriaus bei Komisijos sprendimai priimti įvertinus analogiškas aplinkybes – skiriasi tik pareiškėjai.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026-03-04 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-148-968/2026 konstatavo: „29. Teisėjų kolegija, MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo kontekste, įvertinusi 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio turinį (minėta, kad šiuo nuosprendžiu, be kita ko, nuspręsta pareiškėją, „padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje“, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti), konstatuoja, kad tokio nuosprendžio priėmimas nelaikytinas tinkamu pagrindu mokesčių administratoriui, vadovaujantis MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punktu, priimti sprendimą atnaujinti baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinti mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgiant į MAĮ 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles.

30. MAĮ nėra nustatyta, kad mokesčių administratorius, atnaujinęs baudos skyrimą po to, kai įsiteisėja teismo priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą galėtų priimti sprendimą atnaujinti baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinti mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgiant į MAĮ 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles, kitais nei MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintais pagrindais. MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintų pagrindų, kuriems esant mokesčių administratorius galėtų priimti sprendimą atnaujinti baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinti mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgiant į MAĮ 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles, sąrašas yra baigtinis.

31. Konstatuotina, kad mokesčių administratorius ir Komisija ginčijamuose sprendimuose nusprendę, jog nagrinėjamu atveju 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio priėmimas yra pakankamas pagrindas MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintam sprendimui priimti, išplėtė paminėtoje teisės normoje eksplicitiškai įtvirtintus pagrindus tokiems mokesčių administratoriaus sprendimams priimti. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, o ir ginčo byloje nėra, kad tokio sąrašo išplėtimas arba plečiamasis aiškinimas yra nenaudingas mokesčių mokėtojui (ginčo atveju pareiškėjai, skirtos GPM, PVM, VSD ir PSD įmokų baudos), taigi yra neteisėtas.

32. Atsižvelgiant į tai, taip pat, vadovaujantis MAĮ 3 straipsnio 5 dalimi (joje nustatyta, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai), darytina išvada, kad mokesčių administratorius, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai išaiškino MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio priėmimas pareiškėjos atžvilgiu sudarė pakankamą pagrindą, priimti papildomą sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir patvirtinti pareiškėjai GPM, PVM, VSD ir PSD įmokų baudas.“.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026-03-04 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-148-968/2026 pateiktus išaiškinimus dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos priimtų sprendimų pagal tą patį Nuosprendį, konstatuotina, kad mokesčių administratorius ir Komisija netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, plečiamai aiškino šioje nuostatoje įtvirtintą reguliavimą, todėl skundžiamais sprendimais neteisėtai skyrė pareiškėjui GPM, PVM, VSDĮ ir PSDĮ baudas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiami Panevėžio AVMI sprendimas, Inspekcijos sprendimas ir Komisijos sprendimas naikintini (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo skundą patenkinti. Panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023-09-06 sprendimą Nr. (42.59 Mr) FR0682-224 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023-10-30 sprendimą Nr. 68-63 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-01-18 sprendimą „Dėl PRS1“ Nr. S-2024/13 (7-2023/198). Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.