Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas skundžiasi dėl pasimatymų kambariuose nutraukto šildymo bei karšto vandens tiekimo. Nors kalėjimo administracija informavo, kad vamzdžiai sutvarkyti, faktinės aplinkybės, pareiškėjo teigimu, neatitinka atsakyme pateiktos informacijos.

Paaiškina, jog LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. NĮ-23-2123 pareiškėjui pavesta nuo 2024 m. sausio 2 d. dirbti gydomojo korpuso tvarkinio (1 etato) pareigose, nustatant 0,34 pareiginės algos koeficientą ir darbo laiką – iki 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę. Pagal LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. birželio 6 d. pažymą Nr. LV-39096 pareiškėjas sveikatos priežiūros padalinyje dirbo nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2025 m. vasario 26 d., laikydamasis 40 val. savaitės normos. Tvarkinio pareigybės aprašymas taikomas visiems gydomiesiems skyriams, darbus skiria skyriaus vadovai ir slaugos personalas, o nakties metu – direktoriaus budinčiojo padėjėjas. Kontroliuojama, kad darbo laikas nebūtų viršytas.

Paaiškina, kad nuteistieji privalo laikytis viršininko 2023 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. VO-23-10 patvirtintos dienotvarkės: būti darbo vietoje 8.15–17.00 val., o dirbti kitu metu galima tik pagal administracijos nurodymus. Pareiškėjas tokių nurodymų negavo. Sprendime Nr. NĮ-23-2123 nenurodyta, kuriame aukšte pareiškėjas turi dirbti. Gydomajame skyriuje paprastai dirba 2–3 nuteistieji, o darbai paskirstomi taip, kad neviršytų 40 val. per savaitę. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis turėjo dirbti tik viename aukšte, laikomi nepagrįstais.

Remiantis Turto valdymo skyriaus 2025 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. LV-34086, 2025 m. vasario 19 d., apie 16.00 val., trūkus šiluminės trasos vamzdžiui, buvo pradėti avarijos likvidavimo darbai. Tą dieną šildymas nebuvo išjungtas, o 2025 m. vasario 20 d. pradėti remonto darbai, užsukus lauko trasos sklendes. 2025 m. vasario 20 d. 10.00 val. atlikus vamzdyno remonto darbus, šildymas buvo vėl įjungtas 14.00 val. (užpildytas magistralinis vamzdynas, nuorinta sistema, patikrinta, ar pastatai šyla). Derinimo darbai tęsėsi iki 18.00 val., po kurių šildymas pilnai atstatytas. Iš turimų duomenų matyti, kad ilgalaikio pasimatymo patalpoje šildymas buvo nutrauktas tik 2025 m. vasario 20 d. nuo 10.00 val. iki 14.00 val., todėl pareiškėjo teiginys, jog tą naktį teko šalti, laikytinas nepagrįstu.

Nors pareiškėjas teigia, kad buvo nutrauktas karšto vandens tiekimas, pažymėtina, kad pasimatymų patalpose karštas vanduo buvo užtikrintas, nes dušo patalpose įrengti vietiniai elektriniai tūriniai vandens šildytuvai, visiškai nesusiję su šildymo sistema (LKT Turto valdymo skyriaus inžinieriaus 2025 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. LV-34086). Todėl teiginys apie karšto vandens nebuvimą neatitinka tikrovės.

Atsakovo vertinimu, pats pažeidimo nustatymas savaime nereiškia neteisėtų veiksmų, jei administracija trūkumus pašalina operatyviai. Gedimai gali atsirasti bet kurioje įstaigoje, tačiau konstatuoti neteisėtus veiksmus ir žalą kiekvienu atveju, neįvertinus, kad pažeidimas pašalintas tą pačią dieną, būtų nepagrįsta ir neproporcinga. Kadangi gedimas buvo nedelsiant sutvarkytas, pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus nėra.

Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. kovo 3 d. raštu Nr. 2S-1442 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2025 m. vasario 21 d. skundas (registruotas 2025 m. vasario 24 d. Nr. NPS-23-5400) dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio padalinio pasimatymų kambariuose neužtikrintos reikiamos temperatūros. Rašte nurodyta, kad 2025 m. vasario 19 d. šildymas įstaigoje nebuvo užsuktas, o 2025 m. vasario 20 d. buvo atlikti remonto darbai. Karšto vandens tiekimas pasimatymų patalpose buvo užtikrintas, kadangi jis ruošiamas vietiniais vandens šildytuvais, nesusijusiais su šildymo sistema.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Teisės skyriaus specialistei 2025 m. gegužės 15 d. pateiktas pranešimas dėl šiluminės trasos avarijos 2025 m. vasario 19 d. apie 16.00 val. Turto valdymo skyriaus komendantui buvo pranešta, kad prie pastato 9L2p iš fasado vamzdyno bėga žalias, garuojantis vanduo. Apžiūrėjęs vietą komendantas nustatė, kad trūko magistralinis šiluminės trasos vamzdis. Apie avariją jis nedelsdamas informavo vadovą ir pradėjo likvidavimo darbus, tačiau pavyko tik sumažinti termofikacinio vandens tekėjimą iki minimumo. Tą pačią 2025 m. vasario 19 d. šildymas įstaigoje nebuvo išjungtas. 2025 m. vasario 20 d. dieną šildymo tiekimas buvo atnaujintas visiškai.

2025 m. birželio 6 d. pažymoje dėl atsiliepimo į PRS1 skundą Nr. LV-39096 nurodyta, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje vykdyti darbinę veiklą pradėjo nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2025 m. vasario 26 d. Nuteistasis darbinę veiklą vykdė gydomųjų skyrių tvarkinio pareigose darbo krūviu 40 val. per savaitę. Kadangi tvarkinio darbo rūbams specialių reikalavimų nekeliama, jie gali dirbti su asmeniniais rūbais, tik pagal poreikį ir darbų pobūdį išduodamos darbinės pirštinės (guminės ir medžiaginės). Pageidaujantys įstaigos darbo rūbų, turi su rašytiniu prašymu kreiptis į sandėlininkę dėl jų išdavimo. PRS1 dėl darbo rūbų išdavimo nesikreipė nei raštu, nei žodžiu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), kurio 60 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje ir šio kodekso 59 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nelaikoma darbo santykiais, darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai šios veiklos nereguliuoja, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Pagal BVK 60 straipsnio 2 dalį nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje organizuojama taip: 1) konkrečią darbinę veiklą, kurią nuteistajam pavedama atlikti, taip pat šios veiklos atlikimo pradžią ir pabaigą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos darbuotojai. Be rašytinio nuteistojo sutikimo jam negali būti pavedama darbine veikla užsiimti švenčių ir poilsio dienomis; 2) nuteistieji darbine veikla užsiima penkias dienas per savaitę ne ilgiau kaip aštuonias valandas per dieną, o tais atvejais, kai dėl darbinės veiklos specifikos negalima laikytis šiame punkte nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės nuteistųjų darbinės veiklos trukmės, mutatis mutandis vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, nuteistųjų darbinės veiklos trukmė gali būti nustatoma taikant suminę darbinės veiklos laiko apskaitą. Nuteistajam gali būti leidžiama darbine veikla užsiimti ilgiau negu šiame punkte nurodytą laiką tik jo rašytiniu sutikimu ir jei tai netrukdys jam dalyvauti pasimatymuose ir įgyvendinti jo resocializacijos plane nurodytų priemonių; 3) už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtį ir veiklai atlikti skirtą laiką, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistiesiems moka pinigines išmokas. Šių išmokų apskaičiavimo tvarką nustato teisingumo ministras. Darbine veikla užsiimantiems nuteistiesiems piniginės išmokos mokamos iš fonde sukauptų lėšų; 4) už vienus dalyvavimo darbinėje veikloje metus nuteistiesiems suteikiamas dvidešimt darbo dienų trukmės poilsio laikas, už kurį jiems mokama piniginė išmoka. Nuteistųjų pageidavimu per vienus metus jiems gali būti suteikiamas papildomas iki dešimt darbo dienų trukmės poilsio laikas, už kurį piniginė išmoka nemokama; 5) nuteistieji, kuriems darbinės veiklos atlikimo metu buvo padaryta žala, turi teisę į žalos atlyginimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), pareiškimo Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04)., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04)., pareiškimo Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). (Nr.2), pareiškimo Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), pareiškimo Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), pareiškimo Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas skunde teigia, kad jam teko dirbti dvigubą darbo krūvį – prižiūrėti du aukštus, atlikti papildomus darbus, tokius kaip vandens užkaitinimas kameroms, valymo inventoriaus išdavimas ar kitų nuteistųjų kamerų tvarkymas.

Svarbu pažymėti, kad darbų paskirstymas gydomajame skyriuje yra skyriaus vadovų ir slaugos personalo kompetencija, o ne komendanto, kaip teigia pareiškėjas. Tai reiškia, kad pareiškėjo argumentas dėl „neteisėto darbų skirstymo“ neturi teisinio pagrindo, nes jis remiasi klaidinga prielaida apie pareigų pasiskirstymą įstaigoje. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad komendantas nėra atsakingas už gydomojo korpuso tvarkinių darbo organizavimą, todėl pareiškėjo teiginiai apie tariamą komendanto veiksmų neteisėtumą yra nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad būtų dirbęs viršvalandžius ar gavęs administracijos nurodymus dirbti po darbo valandų. Nėra pateikta nei darbo grafikų, nei žiniaraščių, nei kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis dirbo ilgiau nei nustatyta. Vien tik pareiškėjo subjektyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti pažeidimą.

Pareiškėjas skunde teigia, kad vykdydamas tvarkinio funkcijas jis dirbo aplinkoje, kurioje buvo laikomi nuteistieji, sergantys niežais, tuberkulioze ar kitomis infekcinėmis ligomis, tačiau jam nebuvo išduoti darbo rūbai ir apsaugos priemonės. Šiuos teiginius pareiškėjas pateikia kaip administracijos neveikimo įrodymą. Tačiau byloje esantys duomenys ir taikytinas teisinis reglamentavimas leidžia daryti priešingą išvadą.

Visų pirma, atsakovė pagrįstai nurodė, kad tvarkinio pareigybė nėra priskiriama darbams, kuriems teisės aktai nustato specialius aprangos ar apsaugos priemonių reikalavimus. Tvarkinio funkcijos apima bendrą patalpų švaros palaikymą, o ne medicininę priežiūrą ar tiesioginį darbą su infekciniais pacientais. Todėl tvarkiniams nėra privaloma išduoti specialių kombinezonų, respiratorių ar kitų profesinės rizikos priemonių, kurios taikomos tik darbuotojams, tiesiogiai dirbantiems su infekcijomis. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų paskirtas dirbti izoliaciniuose skyriuose ar patalpose, kuriose laikomi sergantys nuteistieji. Atsakovės pateiktos pažymos rodo, kad pareiškėjas dirbo bendrojo gydomojo korpuso tvarkinio pareigose, o ne infekcinių ligų skyriuje. Todėl jo teiginiai apie padidintą riziką yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Taip pat pažymėtina, jog atsakovė paaiškino, kad nuteistieji, vykdantys tvarkinio funkcijas, gali dirbti su savo asmeniniais rūbais, o pagal poreikį jiems išduodamos darbinės pirštinės – tiek guminės, tiek medžiaginės. Tai atitinka įstaigos vidaus tvarką ir nėra laikoma pažeidimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas niekada nesikreipė dėl darbo rūbų ar papildomų apsaugos priemonių išdavimo nei raštu, nei žodžiu. Todėl administracija objektyviai negalėjo žinoti apie tokį poreikį ir negalėjo jo patenkinti.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo supažindintas su pareigybės aprašu. Tačiau nuteistųjų darbinė veikla nėra darbo santykiai, todėl jiems netaikomi Darbo kodekso reikalavimai dėl pareigybės aprašų įteikimo pasirašytinai. Darbo funkcijos paaiškinamos žodžiu, o tvarkinio pareigybės aprašas yra bendras visiems skyriams.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jam priklauso kompensacija už maždaug „šimtą dirbtų savaitgalių“, nes, jo teigimu, jis esą buvo kviečiamas atlikti įvairius darbus ne darbo metu – užkaitinti vandenį kameroms, išduoti valymo inventorių ar atlikti kitus ūkinius veiksmus. Tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir prieštarauja atsakovės pateiktiems oficialiems duomenims. Atsakovė pateikė aiškią ir dokumentais pagrįstą informaciją, kad pareiškėjas dirbo tik pagal nustatytą darbo grafiką, t. y. ne daugiau kaip 8 valandas per dieną ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę, kaip tai numatyta 2023 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. NĮ-23-2123. Šią informaciją patvirtinta Turto valdymo skyriaus 2025 m. birželio 6 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo darbo laikas buvo kontroliuojamas ir nebuvo viršytas. Be to, atsakovė nurodė, kad pareiškėjas nebuvo gavęs jokių administracijos pavedimų dirbti savaitgaliais ar ne darbo metu. Pagal įstaigos dienotvarkę nuteistieji gali dirbti tik administracijos nurodymu, o tokie nurodymai pareiškėjui nebuvo duoti. Tai reiškia, kad pareiškėjo teiginiai apie darbą savaitgaliais nėra paremti jokiais oficialiais dokumentais ar įstaigos įsakymais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie viršvalandžius ar darbą poilsio dienomis. Nėra pateikta nei darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nei grafikų, nei administracijos nurodymų, nei kitų dokumentų, kurie leistų teismui objektyviai įvertinti, kad pareiškėjas iš tiesų dirbo savaitgaliais. Vien tik pareiškėjo subjektyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais, negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti pažeidimą ar priteisti kompensaciją.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad pasimatymų kambariuose buvo nutrauktas šildymas ir karšto vandens tiekimas, dėl ko jis patyrė nepatogumų ir, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės. Tačiau atsakovės pateikti dokumentai ir faktinės aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą.

Pareiškėjo teiginiai, kad šildymas buvo išjungtas naktį ir kad jis dėl to „turėjo šalti“, neatitinka faktinių aplinkybių. Nei dokumentuose, nei kituose bylos duomenyse nėra informacijos, kad šildymas būtų buvęs nutrauktas ilgesniam laikui ar nakties metu. Atsakovės pateikti duomenys yra detalūs ir pagrįsti techniniais įrašais, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.

Pareiškėjo teiginiai dėl karšto vandens tiekimo taip pat nepagrįsti. Atsakovė paaiškino, kad pasimatymų patalpose karšto vandens tiekimas nėra susijęs su centrine šildymo sistema, nes šiose patalpose įrengti vietiniai elektriniai tūriniai vandens šildytuvai. Tai reiškia, kad net ir įvykus šiluminės trasos avarijai, karšto vandens tiekimas pasimatymų kambariuose neturėjo būti ir nebuvo sutrikdytas. Šią aplinkybę patvirtina Turto valdymo skyriaus inžinieriaus pažyma, kurioje aiškiai nurodyta, kad karšto vandens tiekimas veikė įprastai. Todėl pareiškėjo teiginiai apie karšto vandens nebuvimą neatitinka tikrovės ir nėra paremti jokiais objektyviais įrodymais.