Kauno apygardos teismo nutartis

2026-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-647-928/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-28
Bylos Nr.
1A-647-928/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00515-2026-4
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis
A. P., ir A
Ieškovas
Uždaroji akcinė bendrovė "Eiginta"
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-647-928/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00515-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 1.2.14.1.3; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei,nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta sumažinta bausmė – 24 (dvidešimt keturių) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2026 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2026 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir A. C., tačiau jo apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui nebuvo pateiktas.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. P. ir A. C. nuteisti už BK 178 straipsnio 5 dalį todėl, nes 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 16.38 val., būdami UAB „E“ priklausančioje parduotuvėje „Š“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir veikdami bendrininkų grupėje, prekybos salėje nuo prekių lentynos paėmė maišelį dovanoms „UMBO Liucinija“, 1,69 Eur vertės, ausines „DOT“ 969, 29,99 Eur vertės, namų kvapą „Areon sunny home“, 85 ml talpos, 5,99 Eur vertės, namų kvapą „Areon black crystal“, 85 ml talpos, 5,99 Eur vertės, namų kvapą „Areon vanilla“, 85 ml talpos, 5,99 Eur vertės, energetinį gėrimą „Red bull ice edition“, 0,25 l talpos, 1,59 Eur vertės, depozitas už tarą 0,10 Eur, virtas kumpio dešreles, 240 g 3,49 Eur vertės, maltą kavą „Paulig mokka“, 475 g, 9,69 Eur vertės, prieskoninę arbatą „Drink me chai spiced“, 250 g, 7,99 Eur vertės, žaliąją arbatą „Hazo matcha green tea powder“, 100 g, 13,99 Eur vertės, dušo želė „Old spice white water“, 400 ml, 5,79 Eur vertės, losjoną po skutimosi „Old spice white water“, 100 ml, 9,39 Eur vertės, pieštukinį dezodorantą „Old spice water“, 50 ml, 5,29 Eur vertės, skustuvo „Gillette fusion 2UP“, 2 galvutes, 12,39 Eur vertės, šampūną „Syoss men power“, 440 ml, 7,69 Eur vertės, 2 vnt. aliejinio eliksyro „Syoss beauty elixir“, 100 ml, 12,99 Eur vertės, bendros 25,98 Eur vertės, ir iš parduotuvės išėjo nesusimokėję už prekes. Tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės, svetimą – UAB „E“ turtą, padarydami 153,03 Eur turtinę žalą.

Tęsdami nusikalstamą veiką, 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 16.42 val. būdami UAB „E“ priklausančioje parduotuvėje „Š“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir veikdami bendrininkų grupėje, prekybos salėje nuo prekių lentynos paėmė aliejinį eliksyrą „Syoss beauty elixir“, 100 ml, 12,99 Eur vertės, belaides ausines „DOT“ 969, 29,99 Eur vertės, namų kvapą „Areon sunny home“, 85 ml talpos, 5,99 Eur vertės, 2 vnt. virtų „Giminių“ sardelių, po 400 g, 1 vnt. kaina 4,59 Eur, bendros 9,18 Eur vertės; 2 vnt. šalto rūkymo „Giminių“ saliamio, po 90 g, 1 vnt. kaina 1,99 Eur, bendros 3,98 Eur vertės, 2 vnt. vyriškų kojinių žemu auliuku, įvairių spalvų, pakuotėje po 3 vnt., 1 vnt. kaina 5,99 Eur, bendros 11,98 Eur vertės, maitinančią plaukų kaukę „NUNU by Simona Nainė“, 200 ml talpos, 12,99 Eur vertės, skustuvo galvutes „Gillete Fussion“ po 4 vnt., 20,79 Eur vertės, puskietį sūrį „Liliputas 50 proc. rieb.“, 500 g, 12,59 Eur vertės, skustuvo „Gillete Fussion 2 UP“ 2 galvutes, 12,39 Eur vertės, žaliąją arbatą „Hazo matcha green tea powder“, 100 g, 13,99 Eur vertės, kepintas ir sūdytas pistacijas, 300 g, 7,99 Eur vertės, ekologišką alyvuogių aliejų „Bionaturalis“, 750 ml talpos, 17,49 Eur vertės, pieštukinį dezodorantą „Old spice white water“, 50 ml, 5,29 Eur vertės, ir praėjo pro kasas nesumokėję už prekes. Tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės, svetimą – UAB „E“ turtą, padarydami 177,63 Eur turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma (nuteistųjų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, vaizdo kamerų įrašais bei kitais duomenimis) ir jokių abejonių nekelia. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertino tai, kad A. P. padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, tai, kad asmuo veikos padarymo metu buvo nedirbantis, teistas, administracine tvarka baustas, psichikos ligų ir priklausomybės ligų įskaitoje negydytas. Teismas įvertino ir tai, kad A. P. atžvilgiu buvo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybes, jog asmuo prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad atlygino žalą, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi A. P. kaltę visiškai pripažino, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Teismas įvertinęs aplinkybių visumą, konstatavo, kad bausmės tikslai A. P. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Be to, kadangi nusikalstamą veiką A. P. įvykdė prieš priimant jo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrintina su 2026 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu – 24 parų arešto, pridedant dalį – 16 parų arešto bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, ir taip paskiriant A. P. galutinę subendrintą bausmę – 40 parų areštą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį bausmės dalyje ir panaikinti paskirtą 40 parų arešto bausmę, paskiriant švelnesnę, su areštu nesusijusią bausmę – baudą, viešuosius darbus arba laisvės apribojimą. Skiriant bausmę iš naujo, nuteistasis prašo, atsižvelgti į kaltės pripažinimą, nuoširdų gailėjimąsi, žalos atlyginimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos veikos pobūdį ir pagrobto turto vertę. Taip pat, jeigu teismas manytų, kad arešto bausmės pakeisti kita bausme nėra pagrindo, prašo sumažinti paskirtos 40 parų arešto bausmės trukmę.

Skunde nuteistasis nesutinka su paskirta bausme, nes mano, kad 40 parų arešto bausmė yra per griežta ir neproporcinga padarytai veikai bei A. P. atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. 40 parų arešto bausmę, nepakankamai įvertino galimybę pasiekti bausmės tikslų taikant švelnesnę, su areštu nesusijusią bausmę. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos ir kitos bausmės, todėl areštas nėra vienintelė galima bausmė. Atsižvelgiant į konkrečios veikos pobūdį (baudžiamasis nusižengimas) ir jos padarinius (pagrobto turto vertė sudarė apie 330,66 Eur), teigia, kad švelnesnė bausmė būtų pakankama ir proporcinga.

Akcentuoja, kad nuteistasis savo kaltę pripažino ir nesiekė išvengti atsakomybės. A. P. supranta savo veiksmų neteisėtumą bei nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, kuris buvo netinkamas, todėl prašo, apeliacinės instancijos teismo, į šią aplinkybę atsižvelgti ne tik formaliai, bet ir sprendžiant dėl konkrečios bausmės rūšies bei jos griežtumo.

Skunde pažymi, kad nuteistasis savo padarytos žalos dalį atlygino, todėl teismas turi tai įvertinti, kaip A. P. pastangas pašalinti padarytos veikos pasekmes ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Skundo autoriaus vertinimu, žalos dalies atlyginimas, kartu su kaltės pripažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi rodo, kad nuteistasis supranta savo atsakomybę ir siekia ištaisyti padarytos veikos pasekmes.

Pabrėžia, kad teismas atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kas sudaro pagrindą skirti švelnesnę bausmę.

Nuteistasis prašo teismo, įvertinti visą aplinkybių visumą, o ne vien nuteistojo ankstesnę teistumų istoriją. Kiekviena bausmė turi būti individualizuojama pagal konkrečios byloje nustatytos veikos pobūdį, jos pavojingumą, padarytą žalą, kaltės pobūdį ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes. A. P. vertinimu, šiuo atveju ankstesni teistumai neturėtų būti vienintelė ar lemiama priežastis skirti būtent arešto bausmę.

Skundo autoriaus vertinimu tai, kad šiuo atveju padaryta veika yra baudžiamasis nusižengimas, pagrobto turto vertė sudaro apie 330,66 Eur, kaltę nuteistasis pripažino ir nuoširdžiai gailisi, buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistasis savo dalį padarytos žalos atlygino, todėl 40 parų arešto bausmė yra per griežta ir neatitinka visų šių aplinkybių visumos.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Nuteistojo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimo.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosNuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas

Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme, laikydamas šią bausmę per griežta, todėl prašo skirti kitos rūšies bausmę, su areštu nesusijusią bausmę – baudą, viešuosius darbus arba laisvės apribojimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, savo iniciatyva nenustatęs kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant A. P. bausmę.

Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

Skundžiamu nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymo. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Baudžiamajame įstatyme už šią nusikalstamą veiką numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Nors pirmosios instancijos teismas A. P. paskyrė griežčiausios rūšies bausmę – areštą, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to A. P. buvo nuteistas per griežtai.

Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšį ir dydį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog A. P. padarė vieną, baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, teisiamas ne pirmą kartą, (šiuo metu jau aštuntą kartą), buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, buvo skiriamos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, eilę kartų baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs, vyraujantys nusižengimai yra turtinio pobūdžio – smulkios vagystės iš parduotuvių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgė ir į dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat įvertino, jog A. P. nesigydė psichiatrijos ligoninėje, nebuvo įtrauktas į priklausomybės ligų registrą bei veikos padarymo metu nedirbo. Šių duomenų pagrindu, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą. Teismas įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatė mažesnį nei maksimalų arešto dydį ir paskyrė nuteistajam – 36 parų arešto bausmę. Kadangi nuteistasis pareiškė, kad kaltę pilnai pripažįsta, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 24 parų arešto bausmė. Be kita ko, kadangi šią nusikalstamą veiką A. P. įvykdė prieš jo atžvilgiu priimant Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. baudžiamąjį įsakymą, teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimis, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės – 24 parų arešto, pridedant dalį – 16 parų arešto bausmės, ir paskyrė A. P. galutinę subendrintą 40 parų arešto bausmę. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant tiek į padarytą nusikalstamą veiką, tiek į nuteistojo asmenybę, nėra jokio objektyvaus pagrindo nepritarti Kauno apylinkės teismo sprendimui.

Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, ankstesniais nuosprendžiais A. P. buvo skirtos arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuteistasis ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog iš ankstesnių teistumų jis nepasimokė ir tinkamų išvadų nepadarė. Priešingai, būdamas jau ne kartą teistas, tame tarpe daugiausiai už sukčiavimą ir kitas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 182 straipsnis), baustas administracine tvarka už vagystes, nuteistasis turėjo suvokti nusikalstamų veikų darymo pasekmes, tačiau vis tiek nusikalto pakartotinai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad A. P. šią naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. spalio 8 d. nuosprendis). Nors skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirta subendrinta 40 parų arešto bausmė yra per griežta ir neproporcinga, tačiau aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia šį teiginį, Kauno apylinkės teismo nuosprendyje jau buvo įvertintos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Kauno apygardos teismas nemato jokio objektyvaus pagrindo A. P. paskirtą subendrintą 40 parų arešto bausmę, laikyti per griežta ar neproporcinga, kadangi Kauno apylinkės teismas motyvuotai, pagrįstai ir teisingai individualizavo nuteistajam paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje esantis darbo biržos išrašas rodo, jog A. P. nesugeba išlaikyti tvirtų darbo santykių, kadangi paskutiniai jo darbo santykiai truko vos du mėnesius (nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. spalio 10 d.). Nors Kauno apylinkės teismo posėdžio metu (2026 m. rugpjūčio 6 d.) nuteistasis teigė, kad dirba pagal individualią veiklą (užsiima statybų veikla) (2 t., b. l. 169 - 175), tačiau asmens teistumų ir baustumų istorija atskleidžia, kad nuteistasis nededa realių pastangų pakeisti savo gyvenimo būdo, pagerinti savo finansinės padėties, tačiau, priešingai, sistemingai kartoja turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir nėra linkęs taisytis. Šie duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dabartinė nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, tačiau yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių visumą rodo, kad nuteistasis negeba savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme, todėl kitos bausmės rūšies (baudos, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo) paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, siekiant realiai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Įvertinus nuteistojo neigiamą požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi, nuteistojo asmenybę bei į asmens pasikartojantį nusikalstamą elgesį, A. P. už BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta 36 parų arešto bausmė, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir kuri dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme taip paskiriant A. P. galutinę subendrintą 40 parų arešto bausmę, BK 49 straipsnio 3 dalies kontekste nelaikytina per griežta. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei nuteistojo asmenybę, dar labiau švelninti nuteistajam paskirtos bausmės apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Kauno apygardos teismas pažymi, kad bausmė yra neišvengiama už įstatymu uždraustos veikos padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, kas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Pažymėtina, jog nuteistajam atlikus 2026 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 20 parų arešto bausmę, ji bus įskaityta į Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirstą subendrintą bausmės laiką.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. P. paskirta bausmė yra individualizuota teisingai ir yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Esant tokioms išvadoms, apeliacinis skundas atmetamas, paliekant Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį galioti pilna apimtimi.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teisme 2026 m. spalio 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. spalio 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 216,67 Eur (du šimtai šešiolika eurų ir 67 ct.) už nuteistajam A. P. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nebuvo sudaręs teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Kauno apygardos teismo 2026 m. spalio 6 d. nutartimi jam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas (3 t., b. l. 13). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog A. P. finansinė padėtis nėra stabili, o galimybės sumokėti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas yra ribotos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo finansinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl sprendžia, kad išlaidos už A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo A. P. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėAušra Vingilė