- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-21
- Bylos Nr.
- AN2-373-928/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-16260-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Pažeidėjas
- M. B.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų Prienuose (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria netenkintas M. B. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. B. 2026 m. gegužės 14 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė 2026 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino M. B. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 227 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis būdamas neblaivus, jam nustatytas 1.76 promilių alkoholio girtumas, išgertuvių metu, sugėrovui R. L., dėl to, jog jis neina namo, tyčia pagrasino pneumatiniu pistoletu. Tyrimo metu nustatyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, pistoletas yra pramoginės gamybos 4,5 mm., kalibro pneumatinis pistoletas yra D ginklų kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas. Už tai, Institucija M. B. skyrė administracinę nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – daikto (nešaunamojo ginklo pneumatinio pistoleto) konfiskavimą.
Alytaus apylinkės teisme 2026 m. rugpjūčio 28 d. buvo gautas iš Institucijos persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. B. 2026 m. rugpjūčio 26 d. prašymas, atnaujinti skundo dėl Institucijos 2026 m. birželio 11 d. nutarimo, padavimo terminą. Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad 2026 m. birželio 11 d. nutarimą 2026 m. birželio 19 d. rado elektroniniame pašte ir nesutikdamas su priimtu nutarimu, 2026 m. birželio 26 d. pareiškėjas kreipėsi dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo. 2026 m. liepos 2 d. buvo priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau jo pareiškėjas nebuvo gavęs. Apie šį sprendimą sužinojo tik 2026 m. rugpjūčio 12 d., kuomet atvyko pas jam paskirtą advokatą.
Alytaus apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. M. B. prašymo dėl Institucijos 2026 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) apskundimo termino atnaujinimo – netenkino ir atsisakė priimti M. B. skundą dėl Institucijos 2026 m. birželio 11 d. nutarimo ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas nutartyje nurodė, kad M. B. apie sprendimą teikti jam antrinę teisinę pagalbą sužinojo anksčiau nei 2026 m. liepos 13 d. ir jokių kitų priežasčių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis ir kurios būtų neleidusios pareiškėjui laiku išsiaiškinti aplinkybes dėl jam skiriamos antrinės teisinės pagalbos, teismas nenustatė. Tuo remiantis teismas nutarė, kad prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis, o M. B. prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, M. B. pateikė atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti M. B. 2026 m. rugpjūčio 26 d. skundą dėl 2026 m. birželio 11 d. Institucijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Skunde akcentuoja, kad 2026 m. rugpjūčio 26 d. prašyme nurodė, jog nutarimas jam buvo įteiktas 2026 m. birželio 19 d. (jį pareiškėjas rado savo elektroniniame pašte). Su įteiktu nutarimu pareiškėjas nesutiko iš karto, t. y. nuo to momento, kai su juo turėjo galimybę susipažinti ir pagal galimybes pabandyti suprasti šio procesinio sprendimo priėmimo motyvus. Objektyviai įvertinęs savo galimybes, jog pareiškėjas neturi specialaus išsilavinimo, jokių pajamų dėl advokato samdymo ir pan., suprato, kad skundo dėl nutarimo panaikinimo savarankiškai parengti ir pateikti Alytaus apylinkės teismui nesugebės. Dėl to jis skubiai kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrių (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo. Pareiškėjas pažymi, kad tai padaryti jis galėjo tik per Alytaus rajono savivaldybės administracijos Pirminės teisinės pagalbos skyriaus darbuotoją, kurio užpildytas dokumentas pridedamas prie šio skundo. Šio skyriaus darbuotoja pareiškėją priėmė tik 2026 m. birželio 26 d., kai jis pateikė pirminį prašymą ir surinko visus reikalingus dokumentus. Pirminės teisinės pagalbos skyriaus darbuotoja pareiškėjui pasakė, kad į jo elektroninį paštą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiųs sprendimą dėl advokato paskyrimo, kuriame bus nurodyti advokato kontaktiniai duomenys. Atlikęs visus pareiškėjui priklausančius veiksmus, M. B. laukė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo. Taip pat pabrėžia, kad iki šiol pareiškėjas iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos oficialiai nėra gavęs 2026 m. liepos 2 d. sprendimo, kuriuo jam buvo paskirtas advokatas. Apie šį sprendimą pareiškėjas sužinojo tik 2026 m. rugpjūčio 12 d., kai atvyko pas jam paskirtą advokatą, kuriuo duomenis pareiškėjas rado internete. Akcentuoja, kad dalį advokato kontaktinių duomenų pareiškėjas sužinojo iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos registruoto laiško, kurį gavo 2026 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pašto voke nebuvo). Tarnyba laišku tik klausė, ar pareiškėjui dar aktuali antrinė teisinė pagalba (advokato vardas ir pavardė šiame rašte buvo), o šis nurodė, kad antrinė teisinė pagalba aktuali. Teigia, kad pareiškėjas bandė susisiekti su jam paskirtu advokatu, tačiau tai pavyko padaryti ne iš pirmo karto, o pirmai konsultacijai advokatas pareiškėją priėmė tik 2026 m. rugpjūčio 12 d. Tuo tarpu, prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą apylinkės teismui parengė tik 2026 m. rugpjūčio 26 d.
Akcentuoja, kad dokumentuose, kuriuos pildė Alytaus rajono savivaldybės darbuotoja ir kurie buvo vėliau perduoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, buvo netiksliai nurodytas pareiškėjo elektroninis paštas, todėl jis negavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo apie advokato paskyrimą (savivaldybės administracijos darbuotoja el. paštą nurodė (duomenys neskelbtini), o teisingas el. paštas yra (duomenys neskelbtini)). Sprendime, kuriuo pareiškėjui buvo paskirtas advokatas, elektroninis paštas taip pat nurodytas klaidingai. Vėlesnius dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat siuntė neteisingu elektroniniu paštu. Dėl aukščiau nurodytų svarbių ir ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių jis praleido 20 kalendorinių dienų procesinį terminą, numatytą ANK 623 straipsnyje, skundui dėl 2026 m. birželio 11 d. nutarimo panaikinimo pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.
Mano, kad 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis dėl procesinio termino neatnaujinimo yra neteisinga ir neteisėta, prieštarauja ANK nuostatoms ir suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai analogiško pobūdžio bylose dėl procesinių terminų atnaujinimo. Sprendžiant, ar šiuo konkrečiu atveju ir konkrečiomis aplinkybėmis termino skundui paduoti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, termino atnaujinimu suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių (priežasčių), dėl kurių terminas buvo praleistas, svarbą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, būtina aiškintis ne formaliai, bet atsižvelgiant į procesinių terminų instituto esmę, į termino atnaujinimu suinteresuoto asmens asmenines savybes ir reikšmingas faktines bei teisiškai reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinti tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta reali teisė į teisingą apeliacinį procesą tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, tiek ir teisme.
Prašo atsižvelgti į tai, kad terminą pareiškėjas praleido ne dėl savo kaltės ar neapdairaus bei nerūpestingo savo elgesio, o dėl to, kad pareiškėjui neišvengiamai buvo reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, kurios gavimas užtruko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Pažymi, kad skundo pateikti sąmoningai nedelsė, o terminas buvo praleistas dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (ne pareiškėjas pildė ir teikė dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai su klaidingais kontaktiniais duomenimis, kurie vėliau buvo užfiksuoti „Teisis“ sistemoje). Termino praleidimui lemiamą reikšmę turėjo tam tikrų institucijų veikimo būdas ir terminai, dėl pareiškėjui paskirto advokato iš anksto suplanuoto darbo užimtumo grafiko, atostogų ir pan. Mano, kad iš esmės pareiškėjas elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir apdairiai, todėl vienos pagrindinių konstitucinių teisių, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į instituciją ar teismą, jog būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, neturėtų prarasti dėl formalių priežasčių. Taip pat nori atkreipti teismo dėmesį, kad apylinkės teismo teisėja turėjo objektyviai susipažint ir su pareiškėjo skundu, kuriame jis prašė panaikinti administracinę nuobaudą ir teisėjai turėjo būti akivaizdu, kad administracinė atsakomybė bei administracinė sankcija pareiškėjui buvo pritaikyta akivaizdžiai neteisėtai. Procesinio termino praleidimas negali paversti nutarimo, kuriuo paskirta nuobauda, teisėtu ir teisingu.
Teigia, kad ANK nuostatos pareiškėjui suteikia teisę turėti įgaliotą atstovą (advokatą), taip pat leidžia vesti bylą per atstovą. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas suteikia pareiškėjui galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą. Tą patvirtina 2026 m. liepos 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. ((duomenys neskelbtini) turinys. Antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas gavo teisės aktų nustatyta tvarka.
Anot skundo autoriaus, 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartyje teismas iš esmės padarė išvadą, kad pareiškėjas šiuo atveju netinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (t. y. pareiškėjas, nebuvo aktyvus, protingas, teisingas ir sąžiningas). Teigia, kad tokia išvada nepagrįsta faktiniais duomenimis ir neteisinga, bei užkertanti kelią į teisminę gynybą nuo nepagrįstai paskirtos administracinės nuobaudos.
Skundo autoriaus vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjas iš esmės elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir teisėtomis priemonėmis aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Nurodytos procesinio termino praleidimo priežastys yra pateisinamos ir svarbios, todėl jo teisė apskųsti nutarimą apylinkės teismui turi būti užtikrinta.
2026 m. rugsėjo 24 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Institucijos atsiliepimas į M. B. atskirąjį skundą. Institucija nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir pirmosios instancijos teismo išvadas laiko pagrįstomis. Pažymi, kad teismo nutartyje išdėstyti argumentai ir motyvai, rodo, kad Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėta bei pagrįsta, todėl turėtų būti palikta nepakeista, o pareiškėjo skundas atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis). ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl atskirojo skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, taip pat susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais ir joje padarytomis išvadomis, sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. priimdamas skundžiamą nutartį grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui, nes praleistas skundo padavimo terminas ir atsisakydamas tenkinti prašymą šį terminą atnaujinti, tinkamai neįvertino skunde pateiktų aplinkybių ir formaliai padarė nepagrįstą išvadą, jog terminas skundui dėl Institucijos nutarimo paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Kauno apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.
Sutiktina, jog ANK 623 straipsnis reglamentuoja, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Terminas skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduoti gali būti atnaujintas, jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbios priežastys, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, ANK nėra išvardintos, tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visetą. Vadovaujantis ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktu, apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.
Bylos duomenys patvirtina, jog skundžiamoje teismo nutartyje teismas pagrįstai nustatė, kad M. B. atžvilgiu priimtas Institucijos 2026 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo išsiųstas tą pačią 2026 m. birželio 11 d. jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įvestas Administracinių nusižengimų registre kaip kontaktinis adresas. Esant tokiai situacijai, nutarimas, kaip tai reglamentuoja ANK 573 straipsnis, M. B. 2026 m. birželio 11 d. buvo išsiųstas vienu iš įstatyme numatytu ir leistinu būdu. Vadovaujantis bendrosiomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, skundo padavimo termino skaičiavimo eiga (dienomis) pradedama skaičiuoti kitą darbo dieną nuo procesinio sprendimo išsiuntimo. Nagrinėjimu atveju terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo 2026 m. birželio 11 d., kaip tai nurodė Alytaus apylinkės teismas, bet nuo sekančios dienos, šiuo atveju nuo 2026 m. birželio 12 d., o paskutinė termino diena, kada galėjo būti paduotas skundas dėl nutarimo, yra 2026 m. liepos 1 d. Tokiu būdu, teismas pagrįstai nustatė, kad skundą M. B. pateikė 2026 m. rugpjūčio 26 d., t. y. praleidus ANK nustatytą dvidešimties kalendorinių dienų jo apskundimo terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad M. B. nepateikė ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Sutikti su šiais nutarties motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.
Iš skundo matyti, kad M. B. sutiko praleidęs apskundimo terminą, prašė jį atnaujinti, nurodydamas praleidimo priežastis, t. y. jog supratęs, kad skundo dėl nutarimo panaikinimo savarankiškai parengti ir pateikti Alytaus apylinkės teismui nesugebės, jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo; prašymas buvo užpildytas Alytaus rajono savivaldybės administracijos Pirminės teisinės pagalbos skyriaus darbuotojos (tą patvirtina ir su skundu pateiktas 2026 m. birželio 26 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą išrašas), kuri pareiškėjui pasakė, kad į jo elektroninį paštą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiųs sprendimą dėl advokato paskyrimo, kuriame bus nurodyti advokato kontaktiniai duomenys; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl advokato skyrimo jis negavo, nes dokumentuose, kuriuos pildė Alytaus rajono savivaldybės darbuotoja ir kurie buvo vėliau perduoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, buvo netiksliai nurodytas pareiškėjo elektroninis paštas. Dėl šių aukščiau nurodytų priežasčių pareiškėjas ir praleido 20 kalendorinių dienų procesinį terminą skundui pateikti. Analogiškas aplinkybes pareiškėjas nurodė ir prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau apylinkės teismas įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytas praleidimo priežastis formaliai įvertino ir konstatavo, jog terminas buvo praleistas dėl paties pareiškėjo aplaidumo. Aukštesnės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
Apygardos teismo vertinimu, M. B. paaiškinimai apie tai, kad tik gavus 2026 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje laišką iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, jis sužinojo, jog jam buvo 2026 m. liepos 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu (sprendimo jis nebuvo gavęs) paskirtas advokatas, jo kontaktinius duomenis, bei iš karto bandė susisiekti su jam paskirtu advokatu, pirmai konsultacijai advokatas jį priėmė tik 2026 m. rugpjūčio 12 d., o patį prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą apylinkės teismui parengė tik 2026 m. rugpjūčio 26 d., laikytini logiškais, įtikinamais ir atspindinčiais realią situaciją dėl siekio apskųsti jo atžvilgiu priimtą Institucijos nutarimą. Akivaizdu, jog asmuo vos tik sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą, jis pagal jam suteiktas teises kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, buvo pildomi įvairūs dokumentai susiję su advokato paslaugų gavimu, tai rodo, kad pareiškėjas pagal jam susidariusias aplinkybes operatyviai pasinaudojo savo procesine teise teikti skundą. Tokie asmens veiksmai negali būti vertinami kaip aplaidūs, o nurodyta termino praleidimo priežastis, nežinojimas apie priimtą sprendimą dėl advokato paskyrimo, šiuo atveju laikytina svarbia.
Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, jog bylos medžiagoje yra pateiktas 2026 m. liepos 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Iš šio dokumento, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjui M. B. skirti advokatą Algį Markevičių, matyti, kad viršutinėje dokumento dalyje nurodytas M. B. el. pašto adresas, kaip teisingai nurodo ir pats pareiškėjas savo skunde, yra klaidingas. Tiek bylos medžiaga, tiek pats pareiškėjas skunde patvirtina, jog jo teisingas elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu minėtame sprendime nurodytas elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir su skundu pateikti duomenys: „Teisis“ portalo ekrano nuotrauka, kurioje matyti, jog nurodytas pareiškėjo el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini) bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurį pareiškėjas gavo registruotu laišku. Jame taip pat matyti, jog nurodytas pareiškėjo el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Apygardos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad nors sprendimas paskirti pareiškėjui advokatą Algį Markevičių buvo priimtas 2026 m. liepos 2 d., tačiau akivaizdu, jog pareiškėjas neturėjo galimybės žinoti apie tokio sprendimo priėmimą, kadangi nurodytas pareiškėjo kontaktinis el. pašto adresas buvo neteisingas. Nors pirmosios instancijos teismo vertinimu aplinkybė, kad advokatas A. Markevičius 2026 m. liepos 13 d. pateikė prašymą dėl susipažinimo su M. B. administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patvirtina, kad apie sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą M. B. sužinojo anksčiau nei 2026 m. liepos 13 d., tačiau Kauno apygardos teismo nuomone tai nelaikytina pagrįsta išvada. Tai, jog advokatas pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, dar nepatvirtina aplinkybės, kad advokatas būtų kaip nors susisiekęs su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, tai skunde nurodo ir pats pareiškėjas.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui. Proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais neabejotinai užtikrina proceso teisėtumą, todėl įstatyme nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ar pažeidžiami. Proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis. Visgi, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo.
Pabrėžtina, jog M. B. sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą skundžiamą Institucijos nutarimą kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pateikdamas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje dėl Alytaus apskrities VPK nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo, termino skundui pateikti atnaujinimo, bei dėl advokato paskyrimo teikti antrinę teisinę pagalbą reikalingų dokumentų pateikimo, užpildymo, operatyviai pasinaudojo savo procesine teise teikti skundą dėl jo atžvilgiu priimta nutarimo. Be to, iš karto kartu su skundu buvo pateiktas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą, nurodant jo praleidimo priežastis. Šis veiksmas demonstruoja M. B. maksimalų operatyvumą ir sąžiningą valią ištaisyti klaidingą susidariusią situaciją (dėl netikslaus elektroninio pašto adreso ir jam siunčiamų dokumentų negavimo) iš karto po jos pastebėjimo. Nagrinėjamu atveju nesama duomenų, kad M. B. būtų siekęs tyčia vilkinti skundo padavimo procesą ir taip piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis
Taigi įvertinus aplinkybių visumą, Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo išvados nėra pagrįstos, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, asmens teisės į apeliaciją svarbą, M. B. atskirasis skundas yra tenkinamas, o terminas skundui dėl Institucijos 2026 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) paduoti atnaujinamas. Aukštesniojo teismo nuomone, skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti apylinkės teismui (ANK 626 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų Prienuose 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti M. B. terminą skundui dėl 2026 m. birželio 11 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paduoti.
Administracinio nusižengimo bylą grąžinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams Prienuose spręsti skundo priėmimo klausimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.