- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-12
- Bylos Nr.
- 1S-768-926/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06768-2025-9
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Nuteistasis
- KAL1
- Ieškovas
- Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo KAL1 (toliau – nuteistasis) gynėjo advokato Arūno Justeiko (toliau – nuteistojo gynėjas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. spalio 15 d. nutarties, kuria KAL1 gynėjo advokato Arūno Justeiko prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo netenkintas, apeliacinis skundas nepriimtas ir jis grąžintas jį pateikusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-241-917/2026, KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.
Kauno apylinkės teisme 2026 m. spalio 14 d. buvo gautas nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio kartu su prašymu atnaujinti nuteistajam terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme nuteistojo gynėjas nurodė, kad apeliacinis skundas pateikiamas praleidus vieną kalendorinę dieną, nes spalio 12 d. nuvykus į paštą (duomenys neskelbtini), jis nedirbo, o spalio 13 d. gynėjas dalyvavo kitoje byloje vykusiose baigiamosiose kalbose, todėl dėl profesinio užimtumo ir paprasto žmogiško neatidumo skundą išsiųsti pamiršo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2026 m. spalio 15 d. nutartimi prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo netenkino, apeliacinio skundo nepriėmė ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Kauno apylinkės teismas pažymėjo, kad įvertinus gynėjo išsilavinimą bei sukauptą profesinę patirtį, jis turėjo būti suinteresuotas užtikrinti savo ginamojo teisių įgyvendinimą bei elgtis itin apdariai ir rūpestingai, kad apeliacinio skundo padavimo terminas nebuvo praleistas dėl ligos, techninio sutrikimo ar kitos nenugalimos kliūties, o dėl advokato darbo organizacinės klaidos, t. y. iš pradžių neveikė pašto skyrius, o vėliau skundą išsiųsti užmiršo. Apylinkės teismas sprendė, kad nuteistojo gynėjas, atstovaudamas savo ginamąjį, pats savo procesine teise paduoti skundą nesinaudojo operatyviai, pats pasirinko savo elgesio variantą, todėl apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 314 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste.
Šalies argumentai
Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2026 m. spalio 15 d. nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. spalio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti nuteistajam KAL1 terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio paduoti.
Skunde nurodoma, kad teismui pateiktas apeliacinis skundas datuotas 2026 m. spalio 11 d., prie jo pridėtas gynėjo orderis taip pat surašytas 2026 m. spalio 11 d. Taigi iki apskundimo termino pabaigos datuotuose dokumentuose jau buvo išreikštas siekis tęsti gynybą apeliacinėje instancijoje ir suformuluoti konkretūs argumentai dėl nuosprendžio. Pirminiame prašyme atnaujinti terminą paaiškinta, kad gynybos valia skųsti nuosprendį susiformavo iki termino pabaigos, o pats skundas buvo parengtas anksčiau. Kartu su apeliacija pateiktas KAL1 pasirašytas sutikimas, patvirtinantis, kad pagal atstovavimo sutartį advokatas Arūnas Justeikas įsipareigojo pagal nuteistojo išreikštą valią surašyti, pasirašyti ir pateikti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui.
Nuteistojo gynėjas nurodo, kad 2026 m. spalio 14 d. prašyme paaiškino, kad spalio 12 d. buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) pašto skyrių, tačiau jis nedirbo. Skundo išsiuntimą atidėjo spalio 13 d. Tą dieną kitoje baudžiamojoje byloje vyko baigiamosios kalbos, o dėl profesinio užimtumo ir žmogiško neatidumo jau parengtą skundą išsiųsti užmiršo. Šią organizacinę klaidą pripažino, pateikdamas prašymą ir prisiėmė atsakomybę už laiku neatliktą pateikimo veiksmą.
Taip pat nurodoma, kad 2026 m. spalio 14 d. į Kauno apylinkės teismo raštinę tiesiogiai pristatytas jau parengtas apeliacinis skundas kartu su prašymu atnaujinti terminą. Dokumentai buvo pristatyti praėjus vienai kalendorinei dienai po termino pabaigos, pateikiant teismui visą procesinį dokumentą su reikalavimais ir juos pagrindžiančiais argumentais. Skundžiamoje nutartyje atskirai neįvertintas nuteistojo pasirašyto sutikimo turinys ir gynėjui pavesta pareiga pateikti skundą. Taip pat nenurodyta, kokius konkrečius proceso sutrikdymus ar kitų dalyvių teisių pažeidimus būtų sukėlęs termino atnaujinimas, kai visa apeliacija teismui pateikta jau kitą dieną. Šios aplinkybės yra esminės sprendžiant, ar nuteistajam turi tekti apeliacijos praradimo pasekmė.
Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas negalėjo apsiriboti gynėjo darbo organizavimo trūkumu, nes skundo pateikimą nuteistasis buvo patikėjęs būtent profesionaliam gynėju. KAL1 pasirinko BPK 312 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje pripažintą gynybos teisių įgyvendinimo būdą – veikti per advokatą. Pasirašytame sutikime patvirtintas konkretus gynėjo įsipareigojimas pagal atstovavimo sutartį apeliaciją surašyti, pasirašyti ir pateikti. Vadinasi, nuteistasis savo valią buvo išreiškęs ir jos įgyvendinimui pasitelkęs asmenį, turintį profesinių žinių bei pareigą tinkamai atlikti pavedimą. Vertinant paties nuteistojo rūpestingumą, šis veiksmas turi būti pripažintas realiu ir teisiškai reikšmingu rūpinimusi apskundimu.
Teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nustatyta paties gynėjo organizacinė klaida, o nuteistojo veiksmų, trukdžiusių įvykdyti pavedimą, nenustatyta. Todėl esant raštu patvirtintam pavedimui, pateikimo klaida vertintina kaip kliūtis, kilusi vykdant gynėjui patikėtą veiksmą ir nepriklausiusi nuo paties nuteistojo apsisprendimo. Gynėjo pareigos neįvykdymas neįrodo, kad pavedimą davęs nuteistasis taip pat elgėsi nerūpestingai. Nutartyje nenustatyta, kad nuteistasis būtų atsisakęs apeliacijos, atšaukęs pavedimą, sutrukdęs jį įvykdyti arba žinojęs apie nepateikimą ir sąmoningai delsęs. Tuo tarpu jo valią tęsti gynybą patvirtina pateikti dokumentai, o įstatyme nustatyta galimybė kreiptis per gynėją turi išlaikyti praktinę reikšmę ir sprendžiant tokio pavedimo vykdymo klaidos pasekmes.
Apeliacinio skundo ir orderio datos taip pat prieštarauja bendram apylinkės teismo vertinimui apie ilgą aktyvių veiksmų neatlikimą. Apeliacijos argumentų suformulavimas, gynėjo dalyvavimo įforminimas ir nuteistojo pavedimo patvirtinimas yra konkretūs apskundimo teisės įgyvendinimo veiksmai. Neatliktas laiku liko dokumento perdavimas teismui. Šių skirtingų proceso etapų sutapatinimas lėmė, kad jau atlikti gynybos veiksmai neteko reikšmės sprendžiant dėl termino atnaujinimo, nors jie parodo tikrąją nuteistojo elgesio kryptį. Nuteistojo pavedimas, parengta apeliacija ir jos pateikimas kitą dieną sudaro nuoseklią apskundimo eigą. Ji patvirtina siekį įgyvendinti jau pasirinktą gynybos teisę. Teismas turėjo įvertinti, kad tikslas apskųsti nuosprendį buvo įgyvendinamas, o jo realizavimas sutriko vien galutiniame pateikimo etape. Taip pat operatyvumą patvirtina dokumentų gavimo chronologija: spalio 14 d. teismas jau turėjo ir apeliaciją, ir prašymą atnaujinti terminą. Toks elgesys rodo pastangas nedelsiant pašalinti pateikimo klaidą ir suteikia pagrindą svarbumą pagal BPK 314 straipsnį vertinti viso nuteistojo teisės įgyvendinimo kontekste.
Nuteistojo gynėjo vertinimu, vienos dienos laikotarpis yra reikšmingas savarankiškai ir kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis: skundas jau buvo parengtas, nuteistasis buvo pavedęs jį pateikti gynėjui, o klaida taisyta perduodant visą dokumentą ir iš karto prašant atnaujinti terminą. Skundžiamoje nutartyje pavėlavimo trukmė paminėta, tačiau nepalyginta su šiais veiksmais ir nuteistajam sukeliama pasekme. Todėl vien trukmės paminėjimas neįgyvendino individualaus aplinkybių vertinimo reikalavimo.
Skundžiamoje nutartyje nekonstatuota, kad nuteistasis ar gynėjas būtų siekę vilkinti procesą arba vėlavimu įgyti procesinį pranašumą, o kategoriškas vien priežasties pavadinimo įvertinimas neatskleidžia, kodėl konkrečios aplinkybės nepateisina BPK nustatytos išimties. Spalio 14 d. tiesiogiai pristatęs skundą, gynėjas iš karto perdavė teismui visus apeliacijos argumentus ir reikalavimus. Papildomas laikas skundui parengti nebuvo prašomas. Apeliacijos dalykas tapo apibrėžtas kitą dieną po termino pabaigos, todėl teismas turėjo konkretų pagrindą pradėti įstatyme nustatytus veiksmus. Vertinant tokį pateikimą, svarbu nustatyti jo realų poveikį procesui, o ne vien abstrakčiai konstatuoti, kad bet kuris termino pažeidimas gali pakenkti teisiniam saugumui.
Nurodoma, kad spalio 13 d. paštu išsiųsta apeliacija galėjo teismą pasiekti vėliau negu spalio 14 d. tiesiogiai pristatytas skundas. Vadinasi, vien faktas, kad apeliacija teisme atsirado spalio 14 d., savaime neįrodo žalos proceso operatyvumui. Šis palyginimas tiesiogiai susijęs su prašomu termino atnaujinimu: faktinio gavimo momentas buvo artimas tam laikui, kuriuo teismas galėjo gauti ir laiku išsiųstą skundą. Gynėjas, pristatydamas dokumentus tiesiogiai, užtikrino jų gavimą jau kitą dieną ir neperkėlė perdavimo dar į papildomą pašto pristatymo laikotarpį.
Nutartyje neįvardytas dėl vienos dienos vėlavimo atsiradęs konkretus bylos nagrinėjimo sutrikdymas ar kito asmens teisių suvaržymas. Tačiau atsisakymo pasekmė nuteistajam yra apibrėžta – jo pateikta apeliacija nebūtų priimta. Sprendžiant dėl šių interesų pusiausvyros, bendras teisinio tikrumo argumentas negali savaime nusverti konkrečios teisės į nuosprendžio peržiūrą, nepaaiškinus, kodėl ją išsaugantis sprendimas šioje situacijoje būtų nepateisinamas. Tuo tarpu kitų proceso dalyvių teisė žinoti apie apeliaciją, susipažinti su jos argumentais ir į juos atsakyti užtikrinama įprasta apeliacijos proceso tvarka.
Nuteistojo gynėjas teigia, kad vienos dienos pateikimo klaida jau ištaisyta, jos konkretūs neigiami padariniai nutartyje neįvardyti, o apeliacijos nepriėmimas užkirstų kelią pateiktų gynybos argumentų patikrai. Toks pasekmių santykis pagrindžia BPK 314 straipsnio taikymą apeliacijos teisei išsaugoti. Gynėjo atvirai pripažintas žmogiškas neatidumas taip pat turi būti vertinamas kartu su jo ištaisymo veiksmais ir paties nuteistojo procesiniu sąžiningumu. Teismui buvo nurodyta tikroji klaidos priežastis ir pateiktas visas skundas, todėl egzistavo galimybė spręsti dėl konkretaus procesinio trūkumo pašalinimo. Reikšminga tai, kad nuteistasis gynėjui buvo patikėjęs savo baudžiamosios atsakomybės klausimo peržiūrą. Šio pasitikėjimo ir pradėtos gynybos reikšmė negali išnykti vien dėl to, kad gynėjas užmiršo galutinį pateikimo veiksmą, kai klaida ištaisyta kitą dieną. Individualus tokios situacijos vertinimas leidžia išsaugoti ir proceso drausmę, ir ginamojo teisę į teismą.
Šiuo atveju atsisakymas atnaujinti terminą reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas pagal jo apeliaciją nepatikrins argumentų dėl būtinosios ginties ir nuteisimą pagrindžiančių įrodymų. Nuteistasis raštu patvirtino pavedimą gynėjui ir siekė teismo sprendimo patikros profesionalios teisinės pagalbos būdu. Todėl sprendžiant dėl apeliacijos priėmimą lemiančio termino, jo elgesys turi būti vertinamas pagal realiai atliktus veiksmus ir patikėto pavedimo turinį. Priešingu atveju nuteistojo teisė pasitelkti gynėją netektų praktinės reikšmės vertinant būtent jo paties rūpestingumą. nuteistasis siekė apskųsti nuosprendį ir ėmėsi tam reikalingų veiksmų per gynėją. Atsisakymas suteikti jiems savarankišką reikšmę perkeltų visą pateikimo klaidos naštą asmeniui, kurio gynybos teisę teismas turi apsaugoti.
Šioje byloje siekiama pirmosios nuosprendžio peržiūros aukštesnėje instancijoje pagal nuteistojo skundą. Todėl apeliacijos užkirtimo pasekmė ypač reikšminga: būtų prarasta galimybė pirmą kartą šioje instancijoje patikrinti konkrečius gynybos argumentus, susijusius su baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Tokios pasekmės svoris aiškiai viršija skundžiamoje nutartyje konkrečiais duomenimis nepagrįstą vienos dienos vėlavimo žalą proceso stabilumui, o apeliacijoje keliami klausimai reikšmingi pačiam nuteisimo pagrindui.
Nuteistojo gynėjo vertinimu, aplinkybių visuma pagrindžia svarbias termino praleidimo priežastis nuteistojo atžvilgiu. Jo išreikšta valia ir pavedimas rodo rūpinimąsi gynyba, gynėjo neatliktas pateikimas buvo to pavedimo vykdymo klaida, vienos dienos trukmė ir tiesioginis dokumentų pristatymas patvirtina operatyvų jos ištaisymą. Kitų proceso dalyvių teisės būtų užtikrinamos įprasta apeliacijos tvarka, o apeliacijos priėmimas leistų teismui patikrinti konkrečius nuteisimo pagrindus. Todėl šioje byloje teisę į apeliaciją išsaugantis BPK 314 straipsnio taikymas yra pagrįstas ir proporcingas.
Atsiliepimas
Kauno apylinkės teismo 2026 m. spalio 23 d. pranešimu proceso dalyviams išaiškinta jų procesinė teisė pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Kauno apygardos teismo 2026 m. spalio 28 d. pranešimu proceso dalyviai informuoti apie posėdžio laiką, vietą, skundą nagrinėjantį teisėją.
Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Arūno Justeiko skundas tenkinamas.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo gynėjo skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, netenkinęs nuteistojo gynėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, įvykdė ne konstitucinėmis teisės normomis pagrįstą, bet formalų (nominalų) teisingumą. Savo ruožtu konstitucinė vertybė yra tik teisingo teismo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.
Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymų leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą. Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.
Taigi, įstatymų leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ir (ar) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Baudžiamojo proceso įstatyme aiškiai nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių padarinių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę nuosprendį priėmusį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis). Aplinkybių, kad būtų suėjęs prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą naikinamasis terminas, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Nuteistojo gynėjas siekia, kad apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys būtų pripažintos svarbiomis ir nuteistajam būtų atnaujintas terminas apeliaciniam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio paduoti. Įstatyme nėra reglamentuota, kokios termino praleidimo priežastys yra laikomos svarbiomis. Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra teismo prerogatyva. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui.
Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas praleidus 1 (vieną) dieną, t. y. 2026 m. spalio 14 d., o paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo 2026 m. spalio 13 d. Nors akivaizdu, kad apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio buvo paduotas praleidus jo apskundimo terminą, tačiau, kaip minėta pirmiau, nominalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2026 m. spalio 11 d. apeliacinį skundą nuteistojo vardu 2026 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismui pateikė profesionalus teisininkas, į kurį nuteistasis buvo kreipęsis dėl apeliacinio skundo parengimo. Taigi, įvertinus tai, kad nuteistąjį su apeliacinį skundą rengusiu profesionaliu teisininku siejo fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, byloje nėra pagrindo manyti, jog apeliacinio skundo parengimas ir jo padavimas teismui priklausė nuo nuteistojo valios. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kokie nors konkretūs nuteistojo veiksmai apeliacinį skundą rengusiam asmeniui individualiu atveju sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti jam nuteistojo perleistą proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą. Todėl aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju pagal šioje byloje konkrečiai nustatytas susiklosčiusias aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, jog nuteistasis terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių, objektyvių, o ne subjektyvių, priežasčių, t. y. dėl profesionalaus teisininko nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Taigi, byloje užkirsti kelią nuteistajam pasinaudoti teise į apeliaciją nėra jokio pagrindo.
Be to, įvertintina ir tai, kad nuteistojo gynėjas 2026 m. spalio 14 d. kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė ir prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Tokį elgesį vertinant sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų aspektais, teigtina, kad nuteistasis ir jo gynėjas laikėsi reikalavimo siekti aktyviai ginti, jų nuomone, pažeistas nuteistojo teises, nebuvo pasyvūs. Pažymėtina, kad byloje taip pat nenustatyta, kad nuteistasis piktnaudžiautų jam baudžiamojo proceso įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kad procese nuteistasis elgėsi nesąžiningai. Taip pat kaip teisingai nurodyta skunde, įvertinus, kad apeliacinis skundas kartu su prašymu atnaujinti apskundimo terminą pateikti praleidus vieną apskundimo dieną, konstatuoti, kad atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti bus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, bus pakenkta teisingumui, taip pat nėra jokių teisinių prielaidų.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad terminas nuteistojo apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl objektyviai pateisinamų priežasčių, todėl skundžiama nutartis naikintina, o terminas atnaujintinas. Nuteistojo gynėjo nurodytos įstatymo nustatyto termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo aplinkybės nėra tokio pobūdžio ir tokios, dėl kurių nuteistasis turėtų prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Priešingai, kitokia išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 314 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
tenkinti nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Arūno Justeiko skundą.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. spalio 15 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – tenkinti nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Arūno Justeiko prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio paduoti.
Atnaujinti nuteistajam KAL1 terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio paduoti.
Perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Arūno Justeiko apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 317, 319 straipsniuose nustatytiems reikalavimas įvykdyti ir išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.