- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- e2S-2264-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-15309-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- T. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui T. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė S. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama – 1) nustatyti nepilnametės dukros L. K. (toliau – nepilnametė dukra), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti nepilnametės dukros bendravimo tvarką su atsakovu T. K. (toliau – atsakovas); 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3196-490/2023 patvirtintos S. S. ir T. K. taikos sutarties sąlygą dėl nepilnametės dukros išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 370,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė – 1) nustatyti nepilnametės dukros laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 2) laikinai pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP3196-490/2023 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą atsakovo nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą po 370,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, išlaikymo sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka ir paskirti ieškovę nepilnametei dukrai priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad šalių dukra nuolat gyvena kartu su ieškove, kuri užtikrina dukters gyvenamąją vietą, kasdienę priežiūrą, maitinimą, ugdymą, sveikatos priežiūra ir kitus jos poreikius, o atsakovas pastaruosius kelis mėnesius dukros nepasiima, su ja nebendrauja ir prie kasdienės jos priežiūros neprisideda, todėl laikinas dukters gyvenamosios vietos nustatymas su motina nepakeistų faktiškai susiklosčiusios vaiko gyvenimo tvarkos, bet ją laikinai teisiškai įtvirtintų iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo metu atsakovo mokamas 150,00 Eur išlaikymas neatitinka faktinių vaiko poreikių ir nepadengia net būtinosios jų dalies, dėl ko pagrindinė vaiko išlaikymo našta faktiškai tenka ieškovei, kuri augina du nepilnamečius vaikus, moka būsto kreditą ir dengia einamąsias vaikų bei namų ūkio išlaidas. Be to, atsakovas net ir pagal šiuo metu nustatytą 150,00 Eur išlaikymo dydį savo pareigą vykdo netinkamai, yra susidaręs apie 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Laikinoji apsaugos priemonė būtina tam, kad iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų užtikrintas minimalus vaiko poreikių finansinis stabilumas, atsižvelgiant į faktinius vaiko poreikius, dabartinės išlaikymo sumos nepakankamumą, atsakovo įsiskolinimą ir ieškovei tenkančią neproporcingą finansinę naštą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2026 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, o likusią prašymo dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi nepilnamete dukra ar netinkamai atstovautų jos interesus, neturi, todėl atsižvelgdamas į faktinę nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, sprendė, jog tikslinga taikyti ieškovės prašomą laikinosios apsaugos priemonę, kadangi, tikėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos iki bylos išnagrinėjimo nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią, stabilią aplinką.
Teismas pasisakydamas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatė, kad 2026 m. birželio 16 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2VP-22411-986/2026 dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai išieškojimo iš atsakovo, kuris 2026 m. liepos 1 d. buvo pateiktas vykdyti antstoliui A. Š., todėl vaiko teisė gauti išlaikymą, kurio dydis numatytas teismo patvirtinta taikos sutartimi, yra įgyvendinamas atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus iš atsakovo.
Teismas pažymėjo, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, tačiau bet kuriuo atveju, asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai).
Teismas pabrėžė, kad aplinkybės, susijusios su vaiko poreikiais, tėvų turtine padėtimi ir galimybėmis teikti išlaikymą reikalingą įrodinėjamiems vaiko poreikiams patenkinti bus išnagrinėtos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant teismui sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip iš ankstinis teismo vertinimas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo, todėl šiuo metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3196-490/2023 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą atsakovo nepilnametei dukrai L. teiktino išlaikymo dydį ir priteisti po 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. tokią pat laikino išlaikymo sumą kokią prašoma ieškiniu, nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nėra pagrindo.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį, keičiant nustatytą vaikui išlaikymą, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos, todėl teismui išnagrinėjus bylą ir nustačius reikšmingas aplinkybes išlaikymo dydžiui pakeisti bei ieškiniui patenkinti, išlaikymas būtų priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, dėl ko nepilnamečio vaiko interesai gauti didesnio dydžio išlaikymą būtų tinkamai užtikrinti.
Teismas atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, prašymą laikinai pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3196-490/2023 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą atsakovo nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydį, atmetė kaip nepagrįstą (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnis).
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. liepos 24 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinai priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai po 370,00 Eur išlaikymo kas mėnesį nuo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Spręsdamas dėl laikino išlaikymo, teismas neprivalo galutinai nustatyti visų vaiko poreikių ir abiejų tėvų finansinių galimybių, tačiau privalo preliminariai įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti, ar šiuo metu mokamas išlaikymas yra pakankamas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, o visiškas atsisakymas atlikti tokį preliminarų vertiną iš esmės paneigia galimybę nustatyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumą.
Nagrinėjamoje byloje yra pateikti preliminariam vertinimui pakankami duomenys, t. y. nuo ankstesnio sprendimo praėjo daugiau kaip treji metai, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, nutrūko atsakovo prisidėjimas būstu ir kitomis išlaidomis natūra, pateikti medicininiai duomenys, vaiko poreikiai detalizuoti, tačiau pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl jų nepakanka net tikėtinai išvadai, kad ankstesnio dydžio išlaikymas gali būti nepakankamas.
Priverstinio išieškojimo taikymas patvirtina, kad atsakovas išlaikymo prievolės tinkamai ir savanoriškai nevykdo, o ši aplinkybė papildomai pagrindžia laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą.
Prašomas laikinas išlaikymo dydis nėra papildomas prie anksčiau nustatyto išlaikymo, todėl pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, teismo nustatytas 370,00 Eur dydžio laikinas išlaikymas iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo laikinai pakeistų 2023 m. vasario 10 d. nutartimi nustatytą išlaikymo dydį, todėl pagal abu procesinius sprendimus mokėtinos sumos nebūtų sumuojamos.
Nepilnamečio vaiko poreikiai yra einamieji ir neatidėliotini, todėl vėliau priteista skola negali atgaline data pakeisti tuo metu nesuteiktų gydymo priemonių, neapmokėtų užsiėmimų ar ieškovei jau tekusios neproporcingos finansinės naštos.
Prašomas 370,00 Eur laikino išlaikymo dydis nėra nei išskirtinis, nei akivaizdžiai per didelis, jis sudaro mažiau kaip pusę ieškinyje detalizuotų nepilnamečio vaiko poreikių ir neviršija teismų praktikoje taikomo orientacinio pusės minimalios mėnesinės algos dydžio.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prašomas laikinas 370,00 Eur dydis sutampa su ieškiniu prašomu galutiniu dydžiu, tačiau įstatymas nedraudžia laikinai nustatyti tokio paties dydžio, jeigu jis preliminariai pagrįstas, kadangi laikinas procesinis sprendimas savaime nelemia galutinio bylos rezultato ir gali būti pakeistas ištyrus visus įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė ir nepagrindė, kodėl dokumentai, patvirtinantys progresuojančios trumparegystės ir ortodontinio gydymo poreikius, mokyklinio amžiaus vaiko išlaidų padidėjimą ir atsakovo ankstesnio prisidėjimo natūra nutrūkimą nėra pakankami bent daliniam laikino išlaikymo padidinimui.
Pirmosios instancijos teismas nevertino, kokią realią vaiko poreikių dalį gali padengti ankstesnėje taikos sutartyje nustatytas išlaikymo dydis, nors tai buvo esminė aplinkybės sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo padidinant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP3196-490/2023 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą atsakovo nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Nepilnamečiams vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas, pakankamas jų būtinųjų poreikių tenkinimui, t. y. kasdieniniam maitinimui, ugdymui, būsto, transporto išlaidoms, sveikatos priežiūrai ir pan.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio laikinųjų apsaugos priemonių pagalba užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko interesus bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo metu, atsižvelgė į tai, kad dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3196-490/2023 patvirtintos taikos sutartimi nustatyto atsakovo teiktino nepilnametei dukrai išlaikymo po 150 Eur kas mėnesį, 2026 m. birželio 16 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2VP-22411-986/2026 dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai išieškojimo iš atsakovo, kuris 2026 m. liepos 1 d. buvo pateiktas vykdyti antstoliui A. Š., todėl sprendė, jog vaiko teisė gauti išlaikymą, kurio dydis numatytas teismo patvirtinta taikos sutartimi, yra įgyvendinama atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus iš atsakovo. Taip pat nurodė, jog aplinkybės, susijusios su vaiko poreikiais, tėvų turtine padėtimi ir galimybėmis teikti išlaikymą reikalingą įrodinėjamiems vaiko poreikiams patenkinti bus išnagrinėtos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant teismui sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip iš ankstinis teismo vertinimas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
Ieškovės atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad 150 Eur išlaikymo suma yra per maža, nepakankama dukros būtiniesiems poreikiams patenkinti, kadangi dukra paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, atsirado tęstinių sveikatos priežiūros išlaidų, o atsakovas nebesuteikia dukrai gyvenamosios vietos jam priklausančiame būste, t. y neprisideda prie vaiko būsto poreikių užtikrinimo natūra.
Kaip visiškai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų, susijusių su ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimu, nepasisako dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių ir galutinai nustatyti, ar pasikeitė ir kiek pasikeitė šalių turtinė padėtis ir (ar) nepilnamečių vaikų poreikiai. Tačiau negalima sutikti su šių argumentų pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo negalima spręsti jau vien tuo pagrindu, jog įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nepilnamečiui vaikui yra nustatyta tam tikra išlaikymo suma, dėl kurios pakankamumo byloje tarp šalių yra kilęs ginčas.
Laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai (CK 3.3 straipsnis, 3.65 straipsnis). Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki ginčo išsprendimo iš esmės, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai ir laikinai sureguliuota ginčo situacija. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės nėra sprendžiamas. Laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Nepaisant to, kad ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padidinant nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydį pagrindas ieškinyje buvo suformuluotas itin lakoniškai, tačiau teismas spręsdamas dėl laikinų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, turi atsižvelgti į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, CK 3.3 straipsnio, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir priimdamas skundžiamą nutartį, nesiaiškino ir nenustatė klausimui išspręsti svarbių aplinkybių, t. y. preliminariai nevertino nepilnametės dukros poreikių, be kita ko, sąlygotų ir atsakovo prisidėjimo prie dalies vaiko poreikių natūra užtikrinimo nutrūkimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ne)buvimo, netyrė ir nevertino aplinkybės, ar atsakovo mokama / priverstinai išieškoma 150 Eur dydžio išlaikymo suma yra preliminariai pakankamai užtikrinanti bent minimalius šalių dukros poreikius civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsižvelgiant į tai, nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį buvo tinkamai įvertinta tai, egzistuoja ar neegzistuoja procesinė būtinybė laikinai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo teisme metu.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti aktualias materialinės ir proceso teisės normas bei neištyrė šiam procesiniam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar nuo 2023 m. iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, kokia yra dabartinė abiejų tėvų turtinė padėtis bei realios jų finansinės galimybės prisidėti prie vaikų išlaikymo. Taip pat nebuvo įvertinti argumentai dėl šalių dukros sveikatos būklės nulemtų papildomų gydymo išlaidų bei atsakovo prisidėjimo natūra prie vaiko poreikių tenkinimo nutrūkimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei pateikus į bylą duomenis, jog atsakovas pareikalavo išsikelti iš jam priklausančio būsto, šios aplinkybės neaptarimas ir poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo siejimas iš esmės tik su aplinkybe, jog tam tikro dydžio išlaikymo teikimas yra įgyvendinamas priverstinio vykdymo priemonėmis, nėra pakankamas.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtos ir įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl poreikio laikinai padidinti nepilnamečiui vaikui teiktiną išlaikymą (ne)buvimo, o jų tyrimas apeliacinės instancijos teisme lemtų būtinybę bylą reikšminga apimtimi nagrinėti iš naujo, vertinant naujus faktinius aspektus ir įrodymus, kas neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Be to, tokiu atveju šalys netektų galimybės pirmosios instancijos teisme pasisakyti dėl šių aplinkybių vertinimo bei, nesutikdamos su padarytomis išvadomis, jas ginčyti apeliacine tvarka, taip būtų nepagrįstai apribota šalių teisė į apeliaciją. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nutarties dalį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1dalie 3 punktas).
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra procesinių prielaidų spręsti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos teismui išnagrinėjus bylą (CPK 93,94 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. liepos 24 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakeičiant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3196-490/2023 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą atsakovo nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą po 370,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.