- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-1879-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02456-2024-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Suinteresuotas asmuo
- O. P.
- Pareiškėjas
- A. T.
- Ieškovas
- O. P.
- Atsakovas
- A. T.
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens O. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei O. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-149-904/2026 patvirtino ieškovės O. P. ir atsakovo A. T. 2026 m. vasario 12 d. sudarytą taikos sutartį.
Pareiškėjas A. T. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto (dublikato) išdavimo, nurodydamas, kad po taikos sutarties sudarymo suinteresuotas asmuo O. P. (toliau – suinteresuotas asmuo) nesilaikė taikos sutarties sąlygų, ypač 4.1 ir 4.2 punktų, nesuteikė pareiškėjui galimybės bendrauti su vaiku vaizdo ryšio priemonėmis nurodytu laiku, taip pat nesuteikė galimybės praleisti laiko su vaiku sutartyje nurodytais laikotarpiais.
Suinteresuotas asmuo O. P. pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad 2026 m. kovo mėn. dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių buvo užblokuotas mobiliojo ryšio telefonas, apie tai pareiškėjas buvo informuotas nedelsiant, o siekdama nepažeisti vaiko ir tėvo bendravimo teisių, suteikė pareiškėjui galimybę bendrauti su dukra per vaiko močiutės telefoną. Šiuo metu visos techninės kliūtys pašalintos, ryšys pilnai atkurtas, be to, dukra turi asmeninę planšetę su interneto ryšiu ir įdiegta programėle skambučiams, todėl tai leidžia dukrai savarankiškai bendrauti su tėvu nustatytu laiku. Iš suinteresuoto asmens pusės yra užtikrinamos visos fizinės ir techninės galimybės bendrauti tėvui su dukra, o tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių nustatyto grafiko laikytis neįmanoma, visuomet būna pareiškėjui pasiūlytas alternatyvus laikas.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. birželio 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto (dublikato) išdavimo, išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-149-904/2026, kuria patvirtinta ieškovės O. P. ir atsakovo A. T. sudaryta taikos sutartis, dėl Sutarties 4.1. ir 4.2 punktuose numatytų sąlygų neįvykdymo, t. y. dėl vaiko matymosi su tėvu.
Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo O. P. jai priskirtas pareigas vykdo netinkamai, todėl išdavė vykdomąjį raštą.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo O. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. T. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo nutartis visiškai nepagrįsta, priimta formaliai ir suklastotų įrodymų pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo tai, kad apie pareiškėjo praleisti skambučiai buvo nulemti techninių problemų, apie kurias pareiškėjas žinojo, o be to, vaikui nedelsiant buvo sudaryta galimybė bendrauti alternatyviomis priemonės.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas ir išduotas vykdomasis raštas pagal šalių sudarytos taikos sutarties 4.1. ir 4.2. punktuose numatytų sąlygų neįvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
Suinteresuotas asmuo O. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. birželio 1 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), kad jo priėmimas neužvilks bylos nagrinėjimo, todėl priima apeliantės pateiktą naują įrodymą.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO2 duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-149-904/2026 patvirtino ieškovės O. P. ir atsakovo A. T. 2026 m. vasario 12 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys, be kita ko, susitarė dėl nepilnametės dukros S. T. (toliau – nepilnametė dukra), gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos. Minėtos taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė nustatyti A. T. bendravimo su nepilnamete dukra tokią bendravimo tvarką – 4.1. nuotolinio ryšio priemonėmis (video skambutis) 3 kartus per savaitę, t. y. kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį laikotarpiu nuo 18 iki 19 val. Iki dukra turės jai priklausančią ryšio priemonę, bendravimas vyksta per O. P. ryšio priemonę. Kai dukra įgis jai priklausančią ryšio priemonę, jos duomenis (numerį), O. P., įsipareigoja pateikti tėvui A. T. raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais per 3 (tris) kalendorines dienas nuo priemonės atsiradimo; 4.2. laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. bendravimas (išskyrus nurodytą 4.1 punkte) vyksta tokiu būdu: 4.2.1. antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo to savaitgalio šeštadienio 10 val. iki to savaitgalio sekmadienio 19 val. paimant dukrą šeštadienį iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos ir grąžinant sekmadienį į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą; 4.2.2. 7 (septynias) kalendorines dienas 2026 m. rugpjūčio mėnesio antrą savaitę ir 7 (septynias) kalendorines dienas 2026 m. gruodžio mėnesio trečią savaitę. Dukra bendravimui atostogų metu paimama pirmos atostogų dienos 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos ir grąžinama paskutinės atostogų dienos 19 val. į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą. Apie konkrečias atostogų dienas A. T. informuoja O. P. prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų skaičiuojant iki pirmos atostogų dienos. 4.3. laikotarpiu nuo 2027 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės bendravimas (išskyrus nurodytą 4.1 punkte) vyksta tokiu būdu: 4.3.1. antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo to savaitgalio šeštadienio 10 val. iki to savaitgalio sekmadienio 19 val. Dukrą bendravimui tėvas pasiima iš dukters gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos šeštadienį ir grąžina sekmadienį į dukters gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą; 4.3.2. 14 (keturiolika) kalendorinių dienų kiekvienais kalendoriniais metais nuo rugpjūčio 1 d. Dukra bendravimui atostogų metu paimama pirmos atostogų dienos 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos ir grąžinama paskutinės atostogų dienos 19 val. į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą. 4.4. Apie tai, kuriame mieste vyks tėvo bendravimas su dukra, tėvas informuoja motiną prieš 72 (septyniasdešimt dvi) valandas iki numatomo bendravimo laiko. Motinos pritarimas turi būti išreikštas raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais. 4.5. tuo atveju, kai tėvas savo bendravimo su dukra metu planuoja išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, tokio bendravimo detalės derinamos su dukters mama. Tėvas ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų turi pateikti motinai duomenis apie kelionės maršrutą, įgytus bilietus, planuojamas apsigyvenimo vietos (-ų) rezervacijas, kontaktinius duomenis ryšiui palaikyti. Motinos sutikimas turi būti išreikštas raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais. 4.6. tuo atveju, kai dėl objektyvių ir nuo tėvų valios nepriklausančių priežasčių (pvz. liga, komandiruotė ir pan.) nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos šalys vienas kitą privalo informuoti raštu - šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja. 4.7. susitariame, kad šalims raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais susitarus galima ir kitokia nei numatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka; 4.8. tėvo bendravimo su dukra metu jo patirtos išlaidos nėra kompensuojamos ir šių išlaidų suma nėra mažinamas dukrai teiktinas išlaikymas.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 4.1 ir 4.2 punktų, kadangi suinteresuotas asmuo nesuteikė pareiškėjui galimybės bendrauti su vaiku vaizdo ryšio priemonėmis nurodytu laiku, taip pat nesuteikė galimybės praleisti laiko su vaiku sutartyje nurodytais laikotarpiais. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą, nurodydamas, kad suinteresuotas asmuo jai priskirtas pareigas vykdė netinkamai. Apeliantė pateikė atskirąjį skundą nurodydama, kad skundžiama nutartis yra visiškai nepagrįsta, priimta formaliai.
Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas suinteresuoto asmens prašymu dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-149-904/2026 patvirtintą šalių sudarytos taikos sutarties 4.1. ir 4.2. punktus, turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, t. y. analizuoti konkrečias sutarties sąlygas ir jų vykdymą, ir tik tada išduoti (arba ne) vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių, o tik deklaratyviai nurodė, kad suinteresuotas asmuo jai priskirtas pareigas vykdo netinkamai, nors kaip jau minėta, teismas turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą bei aiškiai nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne.
Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 376 straipsnyje yra įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas, todėl tokiose bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), kuriais šalys nesiremia, tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Taigi, proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).
Apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė vykdomojo rašto išdavimo reglamentuojančias teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsnis,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. T. prašymą dėl vykdomojo rašto (dublikato) išdavimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.