Kauno apygardos teismo nutartis

2026-10-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1860-1043/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-06
Bylos Nr.
2S-1860-1043/2026
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-15047-2026-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Anita Sereikienė
Ieškovas
viešosios įstaigos CPO LT, CPO LT
Atsakovas
UAB Alvista
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1860-1043/2026Teisminio proceso Nr. 2-13-3-15047-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.2.2.1; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1Kauno apygardos teismasN u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos CPO LT atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos CPO LT ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alvista“ dėl skolos ir baudos priteisimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) CPO LT kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alvista“ (toliau – atsakovė) 870,14 Eur skolą už ieškovės suteiktas paslaugas, 3 303,59 Eur baudą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės baudą, atsakovei atsisakius pasirašyti pirkimo sutartis laimėtose tam tikrose Konkretaus pirkimo objekto dalyse pagal ieškovės vykdyto Konkretaus viešojo pirkimo sąlygas. Atsakovė per nustatytą terminą nepateikė sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų, todėl vadovaujantis pirkimo dokumentų 7.4 punktu, tiekėjui nepateikus sutarties vykdymo užtikrinimo laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Atsakovė atsisakė sudaryti pirkimo sutartį nepateikdama sutarties įvykdymo užtikrinimo, ieškovė apskaičiavo 3 303,59 Eur baudą, sudarančią 0,6 proc. nuo atsakovės pasiūlyme nurodytos 550 599,00 Eur kainos.

Teismas vertino, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra susijęs su viešo konkurso būdu sudarytos sutarties vykdymu.

Teismas darė išvadą, kad ieškovės ieškinys dėl baudos priteisimo iš atsakovės, įrodinėjant atsisakymą sudaryti viešojo pirkimo būdu laimėtą sutartį, laikomas ginču dėl viešojo konkurso teisinių santykių, kuris yra neteismingas Kauno apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 27 straipsnio 3 punktas), todėl ieškinį atsisakė priimti kaip paduotą pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ginčas kilo ne dėl viešojo pirkimo procedūrų vykdymo ar jų teisėtumo, bet dėl atsakovės pareigos įvykdyti jai atsiradusią piniginę prievolę, t. y. sumokėti ieškovės nustatytą mokestį už suteiktas paslaugas ir pirkimo dokumentuose numatytą baudą, o vien aplinkybė, kad ši prievolė atsirado viešojo pirkimo kontekste, savaime nepaverčia ginčo viešųjų pirkimų ginču CPK 27 straipsnio 3 punkto prasme.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas teismingumo klausimą, neįvertino, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo susiformavę savarankiški prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai, kadangi ieškovės reikalaujama 870,14 Eur skola kyla ne iš VPĮ nuostatų ar viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo vertinimo, o iš ieškovės teikiamų paslaugų kainų ir tarifų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2024 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 4-544, 25 punkto bei CPO LT direktoriaus 2025 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3V-115 1.1.3 papunkčio, kuriuose nustatyta pareiga tiekėjams už ieškovės elektroninio katalogo moduliuose sudarytas viešojo pirkimo sutartis mokėti 0,6 proc. dydžio mokestį. Analogiškai, ieškovės reikalaujama priteisti 3 303,59 Eur bauda nėra reikalavimas vertinti viešojo pirkimo procedūrų teisėtumą, jis kyla ne iš VPĮ nuostatų, o iš CPS „Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų“ pirkimo dokumentų bei jų pagrindu vykdyto konkretaus pirkimo dokumentų sąlygų, su kuriomis atsakovė sutiko savo valia pateikdama paraišką dalyvauti DPS ir vėliau pateikdama pasiūlymą konkrečiame pirkime

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamas ginčas yra teismingas apygardos teismui pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą, neatitinka iki šiol analogiškose bylose susiformavusios bendrosios kompetencijos teismų praktikos, kadangi ieškovė ne vieną kartą yra reiškusi analogiško pobūdžio ieškinius dėl skolos už ieškovės suteiktas paslaugas ir pirkimo dokumentuose nustatytų baudų priteisimo ir tokie ieškiniai buvo priimti nagrinėti bendrosios kompetencijos apylinių teismuose dokumentinio proceso tvarka ir išnagrinėti iš esmės, sprendimai įsiteisėję, nekeliant jų teismingumo apygardos teismui klausimo.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiami tik CK reglamentuojami prievolių vykdymo klausimai, o ne viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumas, todėl CPK 27 straipsnio 3 punktas šiam ginčui netaikytinas.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovės 870,14 Eur skolą už ieškovės suteiktas paslaugas ir 3 303,59 Eur baudą, atsakovei atsisakius sudaryti pirkimo sutartį, nepateikiant sutarties įvykdymo užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip paduotą pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, kadangi vertino, jog ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo iš atsakovės, įrodinėjant atsisakymą sudaryti viešojo pirkimo būdu laimėtą sutartį, laikomas ginču dėl viešojo konkurso teisinių santykių, kuris yra neteismingas Kauno apylinkės teismui. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, pateikė atskirąjį skundą iš esmės motyvuodama tuo, kad ginčas kilo ne dėl viešojo pirkimo procedūrų vykdymo ar jų teisėtumo, bet dėl atsakovės pareigos įvykdyti jai atsiradusią piniginę prievolę, o aplinkybė, kad ši prievolė atsirado viešojo pirkimo kontekste, savaime nepaverčia ginčo viešųjų pirkimų ginču CPK 27 straipsnio 3 punkto prasme.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

Civilinių bylų rūšinio teismingumo klausimus reglamentuoja CPK 26, 27 ir 28 straipsniai. CPK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė rūšinio teismingumo taisyklė ir jos išimtys. Pagal ją visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Išimtys yra tai, kad dalį bylų pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismai arba tik Vilniaus apygardos teismas, ir tai nustatyta atitinkamai CPK 27 ir 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnis reglamentuoja, kurias civilines bylas nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai. CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.

Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių teismingumas netaikomas visų konkursų prasme, bet taikomas tais atvejais, kai apie tai nurodyta įstatyme (pvz., Viešųjų pirkimų) ar sprendžiama dėl CK 6.947-6.952 straipsniuose reglamentuojamų sandorių, t. y. viešų paslaugų pirkimo. Kitus ginčus, kilusius iš civilinių teisinių santykių, kuriuose nors ir vartojama konkurso sąvoka, nagrinėja apylinkių teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę – civilinės bylos, kuriose nagrinėjami perkančiųjų organizacijų ir viešojo pirkimo dalyvių (tiekėjų) ginčai dėl pastarųjų ikisutartinės atsakomybės atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, teismingi pirmosios instancijos – apygardos – teismams.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad ieškovės, atliekančios centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, reikalaujama priteisti 3 303,59 Eur bauda yra numatyta pirkimo dokumentuose „Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų be/su projektavimu centralizuotas viešasis pirkimas, taikant dinaminę pirkimo sistemą“. Pirkimo dokumentų 7.5 punktas nustato, kad dinaminės pirkimo sistemos tiekėjas, atsisakęs sudaryti pirkimo sutartį, moka CPO LT 4.4. punkte numatytą baudą, o 4.4. punkte nurodyta, kad pasiūlymui taikomas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas – 0,6 procentų nuo pirkimo sutarties kainos be PVM, bet ne mažiau kaip 300,00 Eur, kurią dinaminės pirkimo sistemos tiekėjas sumoka CPO LT, jei jis atsiima pasiūlymą pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui ar atsisako pasirašyti pirkimo sutartį konkretaus pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Taigi, nors ieškovė ir neprašo vertinti viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčas dėl baudos priteisimo yra laikomas ginču dėl viešojo konkurso teisinių santykių. Šiuo atveju pažymėtina, kad reikalavimas dėl baudos priteisimo yra susijęs būtent su tiekėjo, t. y. atsakovės ikisutartine atsakomybe, atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, todėl toks ginčas pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo taisyklę yra teismingas pirmosios instancijos apygardos teismams.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad reikalaujama iš atsakovės priteisti 870,14 Eur suma už ieškovės suteiktas paslaugas kyla ne dėl viešojo pirkimo procedūrų vykdymo ar jų teisėtumo, o dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas, paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2024 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 4-544 25 punkto bei ieškovės direktoriaus 2025 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3V-115 1.1.3 papunkčio, kuriuose nustatyta pareiga tiekėjams už ieškovės elektroninio katalogo moduliuose sudarytas viešojo pirkimo sutartis mokėti 0,6 proc. dydžio mokestį, todėl ši reikalavimo dalis nėra teisminga apygardos teismui CPK 27 straipsnio 3 punkto pagrindu, tačiau įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimas dėl 3 303,59 Eur baudos priteisimo yra teismingas apygardos teismui, o CPK 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl 870,14 Eur skolos už ieškovės suteiktas paslaugas ir 3 303,59 Eur baudos yra teismingas apygardos teismui.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamas ginčas yra teismingas apygardos teismui pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą, neatitinka iki šiol analogiškose bylose susiformavusios bendrosios kompetencijos teismų praktikos, kadangi tokie ieškiniai buvo priimti nagrinėti bendrosios kompetencijos apylinkių teismuose dokumentinio proceso tvarka ir išnagrinėti iš esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismui susipažinus su ieškovės nurodytomis civilinėmis bylomis Nr. e2-14531-1031/2025, Nr. e2-8344-887/2025, Nr. e2-14501-1185/2025, Nr. e2-21090-588/2025, Nr. e2-40308-937/2025, nustatyta, kad minėtose civilinėje bylose ieškovė buvo pareiškusi reikalavimus tik dėl skolos priteisimo už ieškovės suteiktas paslaugas, o reikalavimas dėl baudos priteisimo nė vienoje minėtoje byloje nebuvo pareikštas, todėl priešingai nei teigia apeliantė, nurodytos civilinės bylos nėra analogiškos nagrinėjamai civilinei byla. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė civilinės bylos teismingumo klausimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė