- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- eTA-238-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01807-2025-8
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- "Vaisių sultys"
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaisių sultys“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaisių sultys“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaisių sultys“ (toliau – ir atsakovas, UAB „Vaisių sultys“) 19 738,25 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 18 752,34 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinės rinkliava, Rinkliava) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. bei 985,91 Eur delspinigių.
Atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise valdė tris nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini). Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), atsakovui kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Rinkliava apskaičiuota teisės aktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objektų plotą, paskirtį ir jiems priskirtus atliekų konteinerius. Už nurodytą laikotarpį atsakovui apskaičiuota 18 752,34 Eur vietinės rinkliavos suma.
Atsakovui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai ir priminimai apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau jis nustatytais terminais vietinės rinkliavos nesumokėjo. Todėl, vadovaujantis Nuostatų 83 punktu ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 ir 99 straipsniais, už pavėluotą vietinės rinkliavos mokėjimą atsakovui papildomai apskaičiuota 985,91 Eur delspinigių.
Atsakovas UAB „Vaisių sultys“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjui, siekiančiam prisiteisti įsiskolinimą, tenka pareiga įrodyti ne tik vietinės rinkliavos mokėjimo prievolės egzistavimą, bet ir konkretų reikalaujamos priteisti skolos dydį. Tam būtina pateikti išsamius skolos apskaičiavimus, nurodyti taikytą apskaičiavimo metodiką ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalaujamos priteisti sumos teisingumą.
Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas atsakovo nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), buvo priskyręs individualaus naudojimo konteinerį, kurio tūris buvo šiek tiek didesnis, nei vienas kubinis metras. Šis konteineris stovėjo atsakovo valdomoje teritorijoje ir juo naudojosi išimtinai tik atsakovas. Tretieji asmenys neturėjo galimybės naudotis šiuo konteineriu, visiems tuo pačiu adresu esantiems atsakovo nekilnojamojo turto objektams buvo priskirtas vienas individualaus naudojimo konteineris.
Pagal atitinkamais mokestiniais laikotarpiais galiojusias Nuostatų redakcijas, nekilnojamojo turto objektui priskyrus individualaus naudojimo konteinerį, kintamoji vietinės rinkliavos dalis turėjo būti apskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai perduotų mišrių komunalinių atliekų svorį, o ne į nekilnojamojo turto objektų plotą.
Siekiant tinkamai apskaičiuoti ir įrodyti reikalaujamos priteisti skolos dydį, būtina nustatyti, koks konkretus atliekų kiekis (svoris) buvo surenkamas iš atsakovo nekilnojamojo turto objektams priskirto individualaus naudojimo konteinerio kiekvieno atliekų paėmimo metu ginčo laikotarpiu. Kadangi būtent pareiškėjas suteikė atsakovui konteinerį ir organizavo atliekų išvežimą, jis turėjo objektyvią galimybę nustatyti faktiškai surenkamų ir perduodamų tvarkyti atliekų kiekį. Tačiau kartu su prašymu nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, koks atliekų svoris buvo surenkamas iš atsakovo konteinerio kiekvieno atliekų paėmimo metu. Priešingai, iš pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, kad kintamoji vietinės rinkliavos dalis buvo apskaičiuojama pagal atsakovo nekilnojamojo turto objektų plotą, o ne pagal faktiškai perduotų atliekų svorį. Tai patvirtina, kad pareiškėjas ne tik neįrodė reikalaujamos priteisti skolos dydžio, bet ir apskaičiavo vietinę rinkliavą nesilaikydamas Nuostatų reikalavimų.
Nors pareiškėjas nurodė, kad vietinės rinkliavos mokėtojas gali savarankiškai pasitikrinti rinkliavos apskaičiavimo pagrįstumą viešai prieinamoje rinkliavos skaičiuoklėje, pateikta nuoroda į šią skaičiuoklę neveikė. Todėl atsakovas neturėjo galimybės savarankiškai patikrinti apskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžio ir jo pagrįstumo.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalaujamos priteisti vietinės rinkliavos dydį, nepateikė duomenų apie faktiškai surinktų atliekų svorį ir neįrodė, kad vietinė rinkliava buvo apskaičiuota laikantis atitinkamais laikotarpiais galiojusių Nuostatų reikalavimų.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 9 540,84 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. bei 488,44 Eur delspinigių.
Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu atsakovas nuosavybės teise valdė Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančius nekilnojamojo turto objektus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu ir Nuostatais, laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.
Teismas konstatavo, kad vietinė rinkliava atsakovui pagrįstai apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objektų plotą ir paskirtį. Atsakovo argumentą, kad jis naudojosi individualaus naudojimo konteineriu, todėl kintamoji vietinės rinkliavos dalis turėjo būti apskaičiuojama pagal faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų svorį, teismas pripažino nepagrįstu. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad ginčo konteineris teisės aktų nustatyta tvarka buvo priskirtas atsakovui kaip individualaus naudojimo konteineris. Priešingai, nustatyta, kad konteineris buvo bendro naudojimo ir priskirtas keliems nekilnojamojo turto objektams.
Teismas, vadovaudamasis MAĮ 68 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, senaties terminą taikė savo iniciatyva. Nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2025 m. balandžio 7 d., teismas sprendė, jog reikalavimui dėl vietinės rinkliavos už 2019–2021 m. laikotarpį priteisimo įstatyme nustatytas senaties terminas yra pasibaigęs. Todėl vietinės rinkliavos įsiskolinimas galėjo būti priteistas tik už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Teismas nurodė, kad mokėjimo pranešimai ir Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog už 2022 m. atsakovui buvo apskaičiuota 2 976,84 Eur, už 2023 m. – 2 960,16 Eur, o už 2024 m. – 3 603,84 Eur vietinė rinkliava. Taigi bendra priteistina vietinės rinkliavos suma sudaro 9 540,84 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas vietinės rinkliavos nustatytais terminais nesumokėjo, o pareiškėjo pagrindinis reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, teismas priteisė proporcingą delspinigių dalį – 488,44 Eur už 2022–2024 m. laikotarpį.
Teismas pripažino, kad atsakovo prašomos priteisti 2 218,70 Eur atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, tačiau, atsižvelgęs į bylos nesudėtingumą, panašaus pobūdžio bylų gausą ir pareiškėjo reikalavimų tenkinimo apimtį, sumažino atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 700 Eur.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš pareiškėjo atsakovui priteista 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti, paliekant atsakovui pareigą pačiam padengti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš pareiškėjo atsakovui 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, ginčo rezultatą ir šalių procesinį elgesį. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas negali būti grindžiamas vien formaliu faktu, kad reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, neatsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
Pareiškėjo reikalavimai buvo tenkinti didžiąja dalimi – teismas priteisė 9 540,84 Eur vietinės rinkliavos ir 488,44 Eur delspinigių, o likusi reikalavimo dalis buvo atmesta dėl pritaikyto senaties termino. Todėl atsakovui palanki sprendimo dalis susidarė ne dėl to, kad atsakovas būtų įrodęs pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumą ar paneigęs prievolės mokėti vietinę rinkliavą egzistavimą, bet dėl teismo iniciatyva pritaikyto senaties termino.
Ginčas kilo dėl atsakovo nevykdomos pareigos mokėti vietinę rinkliavą, nors atsakovas buvo informuotas apie jam tenkančią prievolę ir jos dydį. Būtent atsakovo elgesys sudarė prielaidas teisminiam ginčui kilti ir lėmė pareiškėjo būtinybę kreiptis į teismą. Be to, pareiškėjas veikė vykdydamas teisės aktais jam pavestas viešojo administravimo funkcijas – administruodamas vietinę rinkliavą ir užtikrindamas jos surinkimą. Todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būti atsižvelgiama ir į šių funkcijų pobūdį bei viešąjį interesą.
Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, neįvertino bylos rezultato, ginčo atsiradimo priežasčių ir šalių procesinio elgesio, todėl nepagrįstai priteisė atsakovui 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo pareiškėjui priteista 9 540,84 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir 488,44 Eur delspinigių, šioje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti ir priteisti atsakovui iš pareiškėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ginčo laikotarpiu atsakovui buvo suteiktas individualaus naudojimo konteineris, kuriuo galėjo naudotis tik jis pats, nes konteineris buvo pastatytas atsakovo valdomoje, aptvertoje ir tretiesiems asmenims neprieinamoje teritorijoje. Pareiškėjo nurodytos įmonės UAB „Aldeva“, UAB „A29“, UAB „Darvina“ ir UAB „Liumineta“ neturėjo teisinio pagrindo patekti į atsakovo teritoriją ir naudotis joje esančiu konteineriu. Šias aplinkybe patvirtina teritorijų žemėlapiai, įvažiavimo vartų ir teritorijos nuotraukos bei kaimyninių įmonių rašytiniai patvirtinimai, kad jos ginčo konteineriu nesinaudojo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai vadovavosi pareiškėjo vidinių informacinių sistemų duomenimis ir neatsižvelgė į objektyvius įrodymus, patvirtinančius faktinį individualų konteinerio naudojimą. Nagrinėjama situacija turėjo būti vertinama atsižvelgiant į realias konteinerio naudojimo aplinkybes, o kilus abejonių, jos turėjo būti aiškinamos atsakovo naudai.
Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti ne tik vietinės rinkliavos mokėjimo prievolės egzistavimą, bet ir reikalaujamos priteisti sumos bei jos apskaičiavimo metodikos pagrįstumą. Individualaus naudojimo konteineriui kintamoji vietinės rinkliavos dalis turėjo būti apskaičiuojama pagal faktiškai išvežtų atliekų svorį, o ne pagal nekilnojamojo turto objektų plotą. Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų apie 2022–2024 m. išvežtų atliekų svorį, jis neįrodė priteistos vietinės rinkliavos ir delspinigių dydžio pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį ir neįvertino papildomai patirtų 784,08 Eur išlaidų. Todėl atsakovas prašo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat pakeisti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo dalį dėl 700 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui ir šias išlaidas palikti atsakovui.
Ginčo konteineris pagal ATRIS ir ASMLIS registrų duomenis buvo priskirtas bendro naudojimo konteinerių kategorijai, todėl juo galėjo naudotis keli atliekų turėtojai. Atsakovo argumentai dėl faktinio individualaus konteinerio naudojimo yra nepagrįsti, nes konteinerio naudojimo teisinį statusą lemia ne jo fizinė buvimo vieta, teritorijos uždarumas ar atliekų turėtojų tarpusavio susitarimai, bet teisės aktuose nustatyta priskyrimo tvarka ir oficialiuose registruose esantys duomenys. Atskiri administraciniai sprendimai dėl konteinerių priskyrimo nėra priimami, nes konteinerių kategorijos nustatomos vadovaujantis pareiškėjo administruojamuose registruose esančia informacija. Be to, individualaus naudojimo konteineris juridiniam asmeniui gali būti priskirtas tik išimtiniais atvejais, kai atliekų turėtojas pateikia atitinkamą prašymą ir gauna VASA pritarimą. Atsakovas tokio prašymo nebuvo pateikęs. Todėl, kadangi atsakovui buvo priskirti bendro naudojimo konteineriai, vietinė rinkliava pagrįstai apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objektų plotą.
Atsakovas visą ginčo laikotarpį nesidomėjo jam taikoma vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka, nesikreipė dėl individualaus konteinerio priskyrimo, neginčijo apskaičiuotos vietinės rinkliavos ir nevykdė pareigos ją mokėti, nors buvo informuotas mokėjimo pranešimais ir turėjo galimybę naudotis savitarnos sistema.
Atsakovo pateiktos nuotraukos, schemos ir nuorodos į viešojo pirkimo techninę specifikaciją negali paneigti oficialių registrų duomenų ir teisės aktuose nustatytos konteinerių priskyrimo tvarkos.
Pareiškėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistomis 700 Eur bylinėjimosi išlaidomis. Pareiškėjo teigimu, ginčas kilo dėl atsakovo neveikimo ir pareigos mokėti vietinę rinkliavą nevykdymo, todėl nėra pagrindo šias išlaidas priteisti atsakovo naudai.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo reikalavimai buvo tenkinti tik 50,81 procentais, o 49,19 procentų reikalavimų dalis buvo atmesta. Todėl atitinkama atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis turėjo būti priteista iš pareiškėjo. Atsakovas nurodo patyręs 4 029,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 49,19 procentai sudaro 1 982,01 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė tik 700 Eur.
Dalis pareiškėjo reikalavimų buvo atmesta dėl praleisto įstatyme nustatyto senaties termino, todėl atsakomybė už nepagrįstai pareikštą reikalavimą tenka pareiškėjui.
Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad vietinė rinkliava buvo apskaičiuota netinkamai, ir siekė ne išvengti jos mokėjimo, o užtikrinti teisingą apskaičiavimą. Atsakovo procesinis elgesys buvo sąžiningas ir tinkamas, todėl nebuvo pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingai bylos rezultatui taisyklės. Dėl to atsakovui turėjo būti priteista ne mažiau kaip 1 982,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 19 738,25 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 18 752,34 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. bei 985,91 Eur delspinigių.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 9 540,84 Eur vietinės rinkliavos nepriemoką už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir 488,44 Eur delspinigių. Teismas nustatė, kad vietinė rinkliava atsakovui pagrįstai apskaičiuota pagal jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų plotą, nes byloje neįrodyta, kad ginčo konteineris teisės aktų nustatyta tvarka buvo priskirtas atsakovui kaip individualaus naudojimo konteineris. Taip pat teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą reikalavimui dėl vietinės rinkliavos už 2019–2021 m. laikotarpį priteisimo pareikšti, todėl šią prašymo dalį atmetė. Be to, teismas priteisė atsakovui iš pareiškėjo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, abi proceso šalys pateikė apeliacinius skundus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo atsakovui priteista 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir atsakovo prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo atmesti. Pareiškėjo teigimu, jo reikalavimai iš esmės buvo tenkinti, o likusi jų dalis atmesta tik dėl pritaikyto senaties termino. Be to, pareiškėjas pažymi, kad ginčas kilo dėl paties atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą nevykdymo, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteista 9 540,84 Eur vietinės rinkliavos ir 488,44 Eur delspinigių, šioje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti ir priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, ginčo laikotarpiu jam faktiškai buvo priskirtas individualaus naudojimo konteineris, todėl vietinė rinkliava turėjo būti apskaičiuojama pagal faktiškai surinktų atliekų kiekį, o ne pagal nekilnojamojo turto objektų plotą. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu jam priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.
Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai, jų neperžengus, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ar asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Be to, teismas patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas, taip pat nenustatė pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl skundžiamo teismo sprendimo (jo dalių) pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose apibrėžtų ribų.
Atsižvelgiant į apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, šioje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi išspręsti du pagrindinius klausimus: pirma, ar pareiškėjas pagrįstai apskaičiavo atsakovui vietinę rinkliavą pagal jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų plotą, o ne pagal faktiškai surinktų komunalinių atliekų svorį (kiekį); antra, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdu, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą yra savivaldybės tarybos nustatyta privaloma įmoka, kurios mokėjimo pareiga ir apskaičiavimo tvarka reglamentuojama teisės aktais. Todėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas turi būti nustatomas vadovaujantis atitinkamos savivaldybės tarybos patvirtintais vietinės rinkliavos nuostatais. Aplinkybės, kad atliekų turėtojas faktiškai naudojasi konkrečiu konteineriu arba kad tam tikru laikotarpiu susidaro mažesnis atliekų kiekis, nesudaro pagrindo vietinę rinkliavą apskaičiuoti kitaip, nei nustatyta Nuostatuose.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui priklausančių nekilnojamojo turto objektų vietinė rinkliava buvo apskaičiuota pagal šių objektų plotą. Toks apskaičiavimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo konteineris Nuostatuose nustatyta tvarka buvo priskirtas atsakovui kaip individualaus naudojimo konteineris.
Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo konteineriu faktiškai naudojosi tik jis, todėl vietinės rinkliavos kintamoji dalis turėjo būti apskaičiuojama pagal faktiškai perduotų komunalinių atliekų svorį (kiekį). Taigi atsakovo argumentai iš esmės grindžiami faktiniu ginčo konteinerio naudojimu, šią aplinkybę prilyginant konteinerio teisiniam statusui pagal Nuostatus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju būtina atskirti faktinį konteinerio naudojimą nuo jo teisinio statuso, nustatyto Nuostatuose. Pagal Nuostatų 32.2 papunktį atsakovo valdomiems administracinės, prekybos, paslaugų, gamybos ir pramonės bei kitų atitinkamų paskirčių nekilnojamojo turto objektams priskiriami bendrojo naudojimo konteineriai. Nuostatų 33 punkte nustatyta galimybė tokį konteinerį priskirti individualaus naudojimo konteineriams ir vietinės rinkliavos kintamąją dalį apskaičiuoti pagal faktiškai perduotų atliekų svorį. Tačiau ši galimybė siejama su konkrečių Nuostatuose nustatytų sąlygų ir procedūrų įvykdymu: vietinės rinkliavos mokėtojas turi pateikti atitinkamą prašymą administratoriui, kuris, spręsdamas dėl konteinerio priskyrimo individualiam naudojimui, turi įvertinti ir tai, ar konteineriu gali naudotis kiti atliekų turėtojai. Be to, pagal Nuostatų 33² punktą, tenkinus tokį prašymą, konteineris registre pažymimas kaip individualaus naudojimo konteineris, o atitinkamas vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas pradedamas taikyti nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmosios dienos. Todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ginčo konteineriu faktiškai naudojosi tik jis, nepatvirtina, jog šis konteineris Nuostatų prasme jam buvo priskirtas kaip individualaus naudojimo konteineris. Tam turėjo būti atlikti Nuostatuose nustatyti veiksmai, t. y. konteineris turėjo būti priskirtas individualiam naudojimui ir atitinkamai pažymėtas registre. Vadinasi, atsakovui, teigiančiam, kad vietinės rinkliavos kintamoji dalis turėjo būti apskaičiuojama pagal faktiškai perduotų atliekų svorį, teko pareiga pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Vien faktinio naudojimosi konteineriu aplinkybės tokiam teisiniam vertinimui nepakanka.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo į bylą pateiktos konteinerio nuotraukos, žemėlapiai, schemos bei kitų juridinių asmenų rašytiniai pareiškimai, kuriuose nurodoma, kad šie asmenys nesinaudoja (duomenys neskelbtini), esančiu konteineriu, patvirtina atsakovo nurodomas faktines konteinerio naudojimo aplinkybes, tačiau neįrodo, kad konteineris jam buvo priskirtas individualiam naudojimui Nuostatuose nustatyta tvarka. Šie įrodymai nepaneigia esminės aplinkybės, kad atsakovas nepateikė administratoriui prašymo dėl ginčo konteinerio priskyrimo individualaus naudojimo konteineriams, taip pat byloje nėra duomenų, kad administratorius tokį sprendimą būtų priėmęs savo iniciatyva. Vadinasi, net ir pripažinus, kad ginčo konteineriu faktiškai nesinaudojo kiti juridiniai asmenys, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog konteineriui buvo suteiktas individualaus naudojimo konteinerio statusas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, neįrodžius ginčo konteinerio priskyrimo atsakovui kaip individualaus naudojimo konteinerio Nuostatuose nustatyta tvarka, nebuvo teisinio pagrindo vietinės rinkliavos kintamąją dalį apskaičiuoti pagal faktiškai perduotų komunalinių atliekų svorį. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai pasirinkto vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdo atmetami kaip nepagrįsti.
Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nesutinka su iš jo priteistais 488,44 Eur delspinigiais, tačiau savarankiškų argumentų, pagrindžiančių netinkamą jų apskaičiavimą ar taikymą, nepateikė. Atsakovo nesutikimas su delspinigių priteisimu iš esmės grindžiamas tuo, kad, jo vertinimu, netinkamai apskaičiuota vietinė rinkliava. Kadangi teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti neteisėtu pareiškėjo taikytą vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdą ir nenustatė savarankiškų pagrindų ginčijamai delspinigių sumai panaikinti, sprendžia, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti ir šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Pasisakydama dėl proceso šalių apeliacinių skundų argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant dėl šių išlaidų paskirstymo, atsižvelgiama į bylos rezultatą, t. y. į tenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį, taip pat į kitus įstatyme nustatytus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 9 540,84 Eur vietinės rinkliavos nepriemoką ir 488,44 Eur delspinigių, tačiau atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl likusios vietinės rinkliavos nepriemokos už 2019–2021 m. laikotarpį priteisimo. Kadangi pareiškėjo reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, atsakovas įgijo teisę į proporcingą jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgiant į atmestų pareiškėjo reikalavimų dalį.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas neturėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dėl to, jog dalis pareiškėjo reikalavimų buvo atmesta pritaikius senaties terminą. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, esminę reikšmę turi priimto teismo sprendimo rezultatas, t. y. tai, kokia pareikštų reikalavimų dalis buvo tenkinta, o kuri atmesta. Tai, kad dalis reikalavimų atmesta dėl praleisto įstatyme nustatyto termino, nepaneigia kitos proceso šalies teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti. Kita vertus, atsakovo teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nereiškia, kad jam turi būti priteista visa jo prašoma suma. Spręsdamas dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi įvertinti jų realumą, būtinumą, pagrįstumą ir proporcingumą, atsižvelgti į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtį, atliktų procesinių veiksmų pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgė į bylos pobūdį, jos sudėtingumą ir tenkintų reikalavimų apimtį. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo pagrįstumą, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad priteista 700 Eur suma neatitinka bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomų kriterijų. Nagrinėjama byla iš esmės yra susijusi su vietinės rinkliavos apskaičiavimo ir jos mokėjimo prievolės vykdymo klausimais, kuriems išspręsti nereikia nagrinėti itin sudėtingų teisinių ar faktinių aplinkybių. Todėl, atsižvelgiant į bylos pobūdį, jos nagrinėjimo apimtį, atsakovo atliktų procesinių veiksmų pobūdį, tenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir proporcinga.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.
Atsakovas prašo priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovo prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaisių sultys“ apeliacinius skundus atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.