Kauno apygardos teismo nutartis

2026-11-17 · Civilinė byla Nr. e2S-2398-924/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-17
Bylos Nr.
e2S-2398-924/2026
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02178-2026-1
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
IES1
Atsakovas
ATS1
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities VTAS
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-2398-924/2026Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02178-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.18.2.13; 3.3.2.7(S)Kauno apygardos teismasN u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 patikslintą ieškinį atsakovei ATS1 dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo IES1 (toliau – ir ieškovas, vaiko tėvas) patikslintą ieškinį atsakovei ATS1 (toliau – ir atsakovė, vaiko motina) dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

2026 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. R. L. (toliau – ir nepilnametis sūnus, vaikas) bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti ne mažiau kaip vieną savaitę per vieną kalendorinį mėnesį. Ieškovas ne vėliau kaip prieš 5 dienas iš anksto informuoja vaiko motiną apie planuojamą bendravimo laikotarpį bei aiškiai apibrėžtą vaiko perdavimo dieną ir laiką. Vaiko tėvas apie numatomą bendravimą su vaiku informuoja vaiko motiną elektroniniu paštu, teksto žinute, arba Whatsapp programėles žinute; 2) vaiko tėvas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę praleisti lyginių metų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas (gruodžio 24, 25, 26 d.) ir Šv. Velykas; 3) vaiko motina praleidžia su sūnumi lyginių metų Naujuosius metus; 4) vaiko tėvas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę praleisti nelyginių metų Naujuosius Metus; 5) vaiko motina su nepilnamečiu sūnumi praleidžia nelyginių metų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas (gruodžio 24, 25, 26 d.) ir Šv. Velykas; 6) vasaros atostogų metu (birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais) vaiko tėvas turi teisę pralesti su sūnumi ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, šias dienas skaidant į atskirus šalių suderintus laikotarpius. Šalys privalo ne vėliau kaip prieš 5 penkias dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios suderinti konkretų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką; 7) tėvai su sūnumi turi teisę praleisti ne mažiau kaip pusę sūnaus ikimokyklinių (pradėjus lankyti mokyklą – mokyklinių) rudens, žiemos, pavasario atostogų laiko, dalijantis atostogų laikotarpį bendru šalių sutarimu. Šalys privalo ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios suderinti konkretų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką. Lyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti bendravimo su sūnumi laikotarpius šių atostogų metu turi tėvas, o nelyginiais – mama; 8) jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų; 9) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo skambučiais ir kt.), atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir interesus. Toks bendravimas vykdomas darbo dienomis nuo 9.00 val. ryto iki 21.30 val. vakaro, ne darbo dienomis ir savaitgaliais nuo 10.00 val. ryto iki 23.00 val. vakaro; 10) tuo laikotarpiu, kai nepilnametis vaikas yra su tėvu, vaiko mama turi teisę analogiškai bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, laikantis tų pačių sąlygų ir nepažeidžiant vaiko dienos režimo.

Ieškovas nurodė, kad tarp šalių kyla konfliktai, ieškovui siekiant bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. 2026 m. birželio 19 d. ieškovas grįžęs iš užsienio, iš anksto informavęs atsakovę, atvyko pasiimti bendravimui nepilnamečio sūnaus, tačiau atsakovė iškvietė policijos pareigūnus ir 2026 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 0726000009799 ieškovui, kaip pavojų keliančiam asmeniui, paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo ieškovas nuo 2026 m. birželio 19 d. iki 2026 m. liepos 3 d. įpareigotas nesilankyti atsakovės gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti 100 metrų atstumu. Minėtas orderis Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. liepos 3 d. nutartimi buvo panaikintas. Šioje nutartyje konstatuota, kad sutuoktiniai nesutaria dėl bendravimo su vaiku. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. liepos 17 d. išvadoje Nr. 7SD – (8.7.27.) taip pat nurodoma, kad tarp tėvų nuolat kyla konfliktai dėl vaiko perdavimo, bendravimo laiko, bendravimo organizavimo bei informacijos apie vaiką teikimo. Taip pat pažymėta, kad tarp tėvų yra susiklostęs itin konfliktiškas bendravimas.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Panevėžio apskrities VTAS) išvadoje nurodė, kad yra pagrindas teismui nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio bendravimo tvarką, kadangi vaiko tėvai konfliktuoja ir negeba patys taikiai sutarti dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos. Tikslinga nustatyti sekančią vaiko ir tėvo tarpusavio bendravimo tvarką, kuri galimai sumažins tarp tėvų kylančius konfliktus: 1) kiekvieną kalendorinį mėnesį ieškovas nepertraukiamai bendrauja su nepilnamečiu vaiku vieną savaitę. Ieškovas pasiima vaiką sekmadienį 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina kitą sekmadienį iki 10.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovas apie planuojamą bendravimo laikotarpį vaiko motiną informuoja ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Bendravimo laikotarpiu ieškovas užtikrina tinkamas vaiko priežiūros, poilsio, ugdymo ir buities sąlygas bei atsižvelgia į vaiko dienos režimą ir geriausius interesus; 2) vasaros atostogų metu (birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais) ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku ne mažiau kaip 41 kalendorinę dieną per metus. Šis laikotarpis skaidomas į du atskirus laikotarpius, šalių suderintu laiku. Ieškovas apie planuojamą bendravimo ir vaiko pasiėmimo laikotarpį atsakovę informuoja ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Atostogų metu ieškovas užtikrina tinkamas vaiko priežiūros, poilsio, ugdymo ir buities sąlygas bei atsižvelgia į vaiko dienos režimą ir geriausius interesus; 3) kiekvienos savaitės pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, sekmadieniais, ieškovas gali bendrauti telefonu ar per vaizdo skambutį su sūnumi, ne ilgiau kaip 15 minučių tarp 19.00 ir 20.00 val.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovo IES1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas iki byloje įsiteisės teismo sprendimas nustatė ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią kiekvieną kalendorinį mėnesį ieškovas nepertraukiamai bendrauja su nepilnamečiu vaiku vieną savaitę. Ieškovas pasiima vaiką jo pasirinktą mėnesio sekmadienį iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ir grąžina vaiką kitą sekmadienį iki 20.00 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą buvimo vietą. Ieškovas apie planuojamą bendravimo laikotarpį vaiko motiną informuoja ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas. Bendravimo laikotarpiu ieškovas užtikrina tinkamas vaiko priežiūros, poilsio, ugdymo ir buities sąlygas bei atsižvelgia į vaiko dienos režimą ir geriausius interesus. Vasaros atostogų metu (birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais) ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku ne mažiau kaip 45 kalendorines dienas. Šis laikotarpis skaidomas į du atskirus laikotarpius, šalių suderintu laiku. Ieškovas apie planuojamą bendravimo ir vaiko pasiėmimo laikotarpį atsakovę informuoja ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas. Atostogų metu ieškovas užtikrina tinkamas vaiko priežiūros, poilsio, ugdymo ir buities sąlygas bei atsižvelgia į vaiko dienos režimą ir geriausius interesus. Kiekvieną savaitės dieną ieškovas gali bendrauti su sūnumi telefonu ar per vaizdo skambutį per jam patogią platformą ne ilgiau kaip 15 minučių tarp 19.00 val. ir 20.00 val. Per didžiąsias metų šventes, t. y. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys tėvo ir vaiko bendravimo grafikas, tėvas su sūnumi bendrauja sekančia tvarka: poriniais metais, t. y. 2026, 2028 metais ir t. t., Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su tėvu jo gyvenamojoje ar kitoje buvimo vietoje. Neporiniais metais, t. y. 2027, 2029 metais ir t. t., vaikas nurodytas šventes praleidžia su mama jos gyvenamojoje ar kitoje buvimo vietoje. Neporiniais metais, t. y. 2027, 2029 metais ir t. t. vaikas praleidžia Naujųjų metų šventę ir Velykas kartu su tėvu jo gyvenamojoje ar kitoje buvimo vietoje, poriniais metais, t. y. 2026, 2028 metais ir t. t. vaikas šiuos šventinius laikotarpius praleidžia su mama jos gyvenamojoje ar kitoje buvimo vietoje. Tėvo ir sūnaus šioje nutartyje nurodyta laikina bendravimo tvarka pradedama nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.

Teismas nustatė, kad bylos šalys gyvena skyrium. Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartimi teismas tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatė su jo motina, taip pat iš vaiko tėvo priteisė jam laikiną išlaikymą. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvadą teikianti institucija 2026 m. liepos 20 d. byloje pateikė išvadą, kurioje rekomendavo teismui nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio bendravimo tvarką. Nurodė, kad tarp tėvų nuolat kyla konfliktai dėl vaiko perdavimo, bendravimo laiko, bendravimo organizavimo bei informacijos apie vaiką teikimo. Išvadą teikiančios institucijos duomenimis, tarp tėvų yra susiklostęs itin konfliktiškas bendravimas. 2026 m. birželio 19 d. Panevėžio apskrities VTAS gavo policijos pranešimą, kad tėvai konfliktuoja dėl bendravimo su vaiku, nesutaria dėl vaiko perdavimo, o tėvui buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis motinos atžvilgiu. Taip pat nustatyta, kad nepilnametis buvo aplinkoje, kurioje įvyko konfliktas. Šios aplinkybės rodo, kad vaikas neišvengiamai patiria tėvų konfliktų pasekmes, kurios kelia grėsmę jo emocinei gerovei. Be to, tarp šalių nuolat kyla konfliktai dėl vaiko perdavimo, bendravimo laiko, vaiko daiktų, informacijos teikimo ir kitų kasdienių klausimų. Motina nurodo, kad ieškovas pasiima vaiką iš anksto neinformavęs, grąžina vėliau nei buvo sutarta, yra grasinęs išsivežti vaiką į užsienį, buvo paėmęs motinos ir vaiko dokumentus bei nenorėjo jų grąžinti. Tokios aplinkybės pagrįstai kelia motinai nerimą dėl vaiko saugumo. Taigi dėl nenustatytos bendravimo tvarkos kiekvienas vaiko perdavimas tampa ginčo objektu – kviečiama policija, fiksuojami konfliktai, vaikas tampa tėvų nesutarimų dalyviu ir patiria emocinę įtampą. Tokia situacija neužtikrina vaikui stabilios, saugios ir prognozuojamos aplinkos. Panevėžio apskrities VTAS vertinimu, aiškios laikinos bendravimo tvarkos nustatymas leistų sumažinti tarp tėvų kylančių konfliktų intensyvumą, sudarytų prielaidas nuosekliam vaiko bendravimui su abiem tėvais, užtikrintų vaiko emocinį saugumą bei padėtų išvengti situacijų, kai vaikas tampa tėvų tarpusavio ginčų objektu. Panevėžio apskrities VTAS rekomendavo nustatyti laikiną bendravimo tvarką, kadangi nepilnametis turi teisę palaikyti artimą ir reguliarų emocinį bei fizinį ryšį su abiem tėvais, o tai yra esminis vaiko saugumo, emocinio vystymosi ir socialinių įgūdžių formavimosi veiksnys. Be to, aiški bendravimo tvarka suteikia galimybę sumažinti konflikto riziką ir užtikrina vaiko emocinį stabilumą.

Teismas padarė išvadą, kad siekiant išlaikyti artimą, glaudų ir nepertraukiamų vaiko ryšį su abiem tėvais, tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, kuri būtų kiek galima labiau patogi abiem tėvams, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas didžiąją laiko dalį praleidžia kitoje valstybėje, taip pat į tai, kad bylos šalys su tam tikromis išlygomis iš esmės tokios bendravimo tvarkos ir laikosi. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog kažkuris iš tėvų netinkamai vykdytų savo pareigas nepilnamečiam sūnui ar netinkamai juo rūpintųsi. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu, jos grafiką išdėstant teismo nutarties rezoliucinėje dalyje pagal išvadą teikiančios institucijos rekomendacijas su teismo nuožiūra atliktais pataisymais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas IES1 (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir nustatyti iki įsiteisės sprendimas šioje byloje laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal kurią: 1) ieškovas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti ne mažiau kaip vieną savaitę per vieną kalendorinį mėnesį. Ieškovas ne vėliau kaip prieš 5 dienas iš anksto informuoja vaiko motiną apie planuojamą bendravimo laikotarpį bei aiškiai apibrėžtą vaiko perdavimo dieną ir laiką. Vaiko tėvas apie numatomą bendravimą su vaiku informuoja vaiko motiną elektroniniu paštu, teksto žinute, arba „Whatsapp“ programėles žinute; 2) vasaros atostogų metu (birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais) vaiko tėvas turi teisę pralesti su sūnumi ne mažiau, kaip 30 kalendorinių dienų, šias dienas skaidant į atskirus šalių suderintus laikotarpius. Šalys privalo ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios suderinti konkretų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką. Kitą Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad apeliantas gyvena užsienyje ir siekdamas užtikrinti, jog abu nepilnamečio vaiko tėvai turėtų patogią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nustatė konkrečias savaitės dienas, kuriomis apeliantas bendrauja su vaiku, t. y. nuo sekmadienio 10.00 val. iki kito sekmadienio 20.00 val. Nurodytos konkrečios savaitės dienos, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas gyvena užsienyje, riboja jo galimybę bendrauti su sūnumi vieną savaitę per mėnesį, nes numačius konkrečias savaitės dienas, apeliantas, atsižvelgiant į lėktuvų skrydžių grafikus, neturi galimybės parvykti į Lietuvą būtent šeštadienio vakarą, kad galėtų pasiimti nepilnametį sūnų bendravimui, todėl apeliantas prašė nenustatyti konkrečių savaitės dienų, kada vieną savaitę per mėnesį, apeliantas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis sūnus lanko darželį, siekiant užtikrinti nepilnamečio sūnaus ugdymą, bei tai, jog apeliantas iš kitos santuokos su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų metu bendrauja 30 kalendorinių dienų, šias dienas skaidant į atskirus šalių suderintus laikotarpius, apeliantas prašo pakeisti skundžiamą nutartį, numatant, kad vasaros atostogų metu apeliantas turi teisę praleisti su sūnumi ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, šias dienas skaidant į atskirus šalių suderintus laikotarpius.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė ATS1 prašo ieškovo IES1 atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartį pakeisti iš dalies. Jeigu teismas nuspręstų suteikti ieškovui teisę pačiam pasirinkti bendravimo savaitę, nustatyti, kad apie pasirinktą laikotarpį ieškovas atsakovę privalo informuoti ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų, nurodydamas konkrečią vaiko paėmimo ir grąžinimo datą bei laiką. Nustatyti, kad vaiko vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpiai turi būti suderinti ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų, nurodant konkrečias vaiko paėmimo ir grąžinimo datas bei laiką. Netenkinti ieškovo prašymo sumažinti vasaros bendravimo laikotarpį nuo 45 iki 30 kalendorinių dienų. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Bylos nagrinėjimo metu apeliantas savo gyvenamąją vietą bei darbovietę nurodė Lietuvoje. Teiginius apie buvimą užsienyje apeliantas grindė tik žodiniais paaiškinimais, nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų (darbo sutarties, darbo grafiko ar gyvenamosios vietos deklaracijos užsienyje ar kt.). Apelianto 2026 m. rugpjūčio 11 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad jis planavo grįžti į Lietuvą šeštadienį (2026 m. rugpjūčio 15 d.) ir pasiimti vaiką sekmadienį (2026 m. rugpjūčio 16 d.). Tai įrodo, kad teismo nustatyta sekmadienio – sekmadienio tvarka apeliantui yra faktiškai įgyvendinama.

Apelianto prašymas leisti bendrauti be fiksuotų dienų ir įspėti prieš 5 kalendorines dienas pažeidžia vaiko interesus. Vaiko ugdymas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje reikalauja išankstinio planavimo (vasaros lankymo deklaravimas būtinas iki gegužės 29 d.). Apelianto prašomos 5 dienos nepakankamos atsakovės darbo grafikui, atostogoms bei sveikatos priežiūros paslaugoms suderinti (dėl neaiškumo jau teko atidėti procedūras atsakovei ir kitam nepilnamečiam vaikui).

Atsakovė prašo teismo nustatyti, kad vaiko vasaros ir rudens atostogų laikotarpiai bei apelianto bendravimo su vaiku datos būtų tarpusavyje suderinti ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 31 d., o žiemos ir pavasario atostogų laikotarpiai bei bendravimo datos – ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki atitinkamo atostogų laikotarpio pradžios. Toks išankstinis derinimas būtinas siekiant užtikrinti vaiko ugdymo, poilsio ir šeimos gyvenimo stabilumą, taip pat sudaryti galimybę atsakovei tinkamai suplanuoti savo darbo ir atostogų laiką bei kito nepilnamečio vaiko priežiūrą.

Apeliantas skunde prašo sumažinti teismo nustatytą 45 dienų vasaros bendravimo terminą iki 30 dienų. Šis prašymas prieštarauja apelianto deklaruojamam siekiui palaikyti kuo artimesnį ir glaudesnį ryšį su sūnumi. Apeliantas nuo gegužės mėnesio pradžios su vaiku reguliariai nebendravo, o iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jo dalyvavimas vaiko kasdienybėje buvo ribotas. Atsakovė neprieštarauja tėvo ir sūnaus bendravimui, tačiau bendravimo tvarka privalo užtikrinti vaiko stabilumą, ugdymą, dienos režimą bei būti apsaugota nuo vienašališko keitimo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartimi teismas tenkino atsakovės ATS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepilnamečio E. R. L. laikiną gyvenamąją vietą nustatė su jo motina, taip pat iš vaiko tėvo priteisė jam laikiną išlaikymą. Sprendžiant klausimą dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvadą teikianti institucija 2026 m. liepos 20 d. byloje pateikė išvadą, kurioje rekomendavo teismui nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio bendravimo tvarką, nes vaiko tėvai konfliktuoja ir negeba patys taikiai sutarti dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos.

2026 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką.

Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies (įvertinusi išvadą teikiančios institucijos rekomendacijas) tenkino ir iki byloje įsiteisės teismo sprendimas nustatė ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi (jos dalimi), apeliantas (ieškovas) 2026 m. rugpjūčio 13 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir iki įsiteisės sprendimas šioje byloje nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti ne mažiau kaip vieną savaitę per vieną kalendorinį mėnesį. Ieškovas ne vėliau kaip prieš 5 dienas iš anksto informuoja vaiko motiną apie planuojamą bendravimo laikotarpį bei aiškiai apibrėžtą vaiko perdavimo dieną ir laiką. Vaiko tėvas apie numatomą bendravimą su vaiku informuoja vaiko motiną elektroniniu paštu, teksto žinute, arba „Whatsapp“ programėles žinute; 2) vasaros atostogų metu (birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais) vaiko tėvas turi teisę pralesti su sūnumi ne mažiau, kaip 30 kalendorinių dienų, šias dienas skaidant į atskirus šalių suderintus laikotarpius. Šalys privalo ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios suderinti konkretų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais dviem esminiais argumentais: 1) teismo nustatyta bendravimo tvarka, kai nurodytos konkrečios savaitės dienos, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas gyvena užsienyje, riboja jo galimybę bendrauti su sūnumi vieną savaitę per mėnesį, nes numačius konkrečias savaitės dienas, apeliantas, atsižvelgiant į lėktuvų skrydžių grafikus, neturi galimybės parvykti į Lietuvą būtent šeštadienio vakarą, kad galėtų pasiimti nepilnametį sūnų bendravimui, todėl apeliantas prašė nenustatyti konkrečių savaitės dienų; 2) apeliantas iš kitos santuokos su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų metu bendrauja 30 kalendorinių dienų, šias dienas skaidant į atskirus šalių suderintus laikotarpius, be to siekiant nesutrikdyti ugdymo proceso (vaikas lanko darželį), apeliantas prašo pakeisti skundžiamą nutartį, numatant, kad vasaros atostogų metu apeliantas turi teisę iš šiuo atveju praleisti su sūnumi ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, šias dienas skaidant į atskirus šalių suderintus laikotarpius.

Byloje taip pat nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. spalio 22 d. nutartimi, be kita ko (atmestas ieškovo prašymas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir kitų su tuo susijusių klausimų), patikslino Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną nepilnamečio bei jo tėvo IES1 bendravimo tvarką, nustatant:

Tėvas IES1 nepertraukiamai bendrauja su nepilnamečiu vaiku E. R. L. kiekvieno kalendorinio mėnesio trečiąją savaitę. IES1 pasiima vaiką E. R. L. nustatytos bendravimo su sūnumi savaitės penktadienį laike nuo 16.00 val. iki 18.00 val. iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos ir grąžina vaiką kitą penktadienį laike nuo 16.00 val. iki 18.00 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą buvimo vietą. Bendravimo laikotarpiu IES1 užtikrina tinkamas vaiko priežiūros, poilsio, ugdymo ir buities sąlygas bei atsižvelgia į vaiko dienos režimą ir geriausius interesus.

Vasaros atostogų metu (birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais) IES1 bendrauja su nepilnamečiu vaiku E. R. L. ne mažiau kaip 45 kalendorines dienas. Šis laikotarpis skaidomas į du atskirus laikotarpius, šalių suderintu laiku. IES1 apie planuojamą bendravimo ir vaiku pasiėmimo laikotarpį ATS1 informuoja ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų. Atostogų metu IES1 užtikrina tinkamas vaiko priežiūros, poilsio, ugdymo ir buities sąlygas bei atsižvelgia į vaiko dienos režimą ir geriausius interesus.

Kiekvieną savaitės dieną IES1 gali bendrauti su sūnumi telefonu ar per vaizdo skambutį per jam patogią platformą neribotą laiką, atsižvelgdamas į vaiko poilsio ir dienos režimą.

Per didžiąsias metų šventes, t. y. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys tėvo ir vaiko bendravimo grafikas, tėvas su sūnumi bendrauja sekančia tvarka: poriniais metais, t. y. 2026, 2028 metais ir t. t., Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su tėvu jo gyvenamojoje ar kitoje buvimo vietoje. Neporiniais metais, t. y. 2027, 2029 metais ir t. t., vaikas E. R. L. šiame punkte nurodytas šventes praleidžia su mama jos gyvenamojoje ar kitoje buvimo vietoje. Neporiniais metais, t. y. 2027, 2029 metais ir t. t. vaikas praleidžia Naujųjų metų šventę ir Velykas kartu su tėvu jo gyvenamojoje ar kitoje buvimo vietoje, poriniais metais, t. y. 2026, 2028 metais ir t. t. vaikas šiuos šventinius laikotarpius praleidžia su mama jos gyvenamojoje ar kitoje buvimo vietoje.

Vaiko E. R. L. ligos atveju, pastarasis sveikimo laikotarpiu lieka gyventi su tuo iš tėvų, su kuriuo esant vaikas susirgo.

Patikslinta tėvo IES ir sūnaus E. R. L. šioje nutartyje nurodyta laikina bendravimo tvarka pradedama nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. spalio 22 d. nutartis buvo apskųsta, ieškovui (apeliantui) prašant nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo (tėvu), nustatyti motinos (atsakovės) bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą. Pažymėtina, kad šis atskirasis skundas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti kito tėvo bendravimo su vaiku tvarką – yra laikinosios apsaugos priemonės, įtvirtintos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3235-803/2021).

CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi nustatyta jo ir sūnaus laikina bendravimo tvarka, prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti ne mažiau kaip vieną savaitę per vieną kalendorinį mėnesį, nenustatant konkrečių savaitės dienų. Apeliantas nurodė, jog jis gyvena užsienyje, todėl numačius konkrečias savaitės dienas ieškovas, atsižvelgiant į lėktuvų skrydžių grafikus, neturi galimybės parvykti į Lietuvą būtent šeštadienio vakarą, kad galėtų pasiimti nepilnametį sūnų bendravimui.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tarp tėvų nuolat vyksta konfliktai dėl vaiko perdavimo, bendravimo laiko. Apeliacinės instancijos vertinimu, siekiant sumažinti tėvų konfliktines situacijas bei to neigiamą įtaką vaikui, užtikrinti saugesnę aplinką ir geriau apsaugoti vaiko gerovę, laikinoji bendravimo tvarka turi būti kuo aiškesnė, konkretesnė ir nepaliekanti vietos šalių interpretacijoms. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagrįstai sprendė nustatyti tiek savaitės dieną, tiek laiką kada pasiima vaiką iš jo motinos bei po to jį perduoda motinai. Ieškovas tik deklaratyviai ir abstrakčiai (nepateikė nei skrydžių grafikų, nei nurodė būtent kokios savaitės dienos jam būtų tinkamos) nurodo, kad pagal lėktuvų skrydžių grafikus jis neturės galimybės nustatytą savaitės dieną susitikti su vaiku bei jį pasiimti. Akcentuotina ir tai, jog Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. spalio 22 d. nutartimi bendravimo tvarka šioje dalyje buvo pakeista/patikslinta, nustatant tai, kad: tėvas nepertraukiamai bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvieno kalendorinio mėnesio trečiąją savaitę (skundžiamojoje nutartyje nebuvo nurodyta mėnesio savaitė); Tėvas pasiima vaiką nustatytos bendravimo su sūnumi savaitės penktadienį (skundžiamojoje nutartyje buvo nurodyta sekmadienį) nuo 16.00 val. iki 18.00 val. (skundžiamojoje nutartyje buvo nurodyta „iki 10 val.“) iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos ir grąžinant vaiką kitą penktadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. (skundžiamojoje nutartyje buvo nurodyta „iki 20 val.“) į vaiko gyvenamąją ar kitą buvimo vietą. Ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu, kai buvo sprendžiama dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/patikslinimo, jokių pastabų bei prieštaravimų nereiškė. Taigi atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka riboja jo galimybes bendrauti su vaiku ir sunkiai įgyvendinama.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi nustatyta jo ir sūnaus laikina bendravimo tvarka, taip pat prašo nustatyti, jog vasaros atostogų metu apeliantas turi teisę praleisti su sūnumi ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, o ne kaip nurodyta skundžiamojoje nutartyje ne mažiau kaip 45 kalendorines dienas. Apeliantas šį prašymą iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog iš kitos santuokos su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų metu taip pat bendrauja 30 kalendorinių dienų. Taigi apeliantas, prašydamas nustatyti laikiną jo ir sūnaus bendravimo tvarką, siekia bendravimą su sūnumi vasaros atostogų metu (birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais) sutrumpinti nuo 45 kalendorinių dienų iki 30 kalendorinių dienų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrindė būtinumo keisti teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, o būtent apelianto bendravimą su sūnumi vasaros atostogų metu (birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais) sutrumpinti nuo 45 kalendorinių dienų iki 30 kalendorinių dienų. Vien aplinkybė, kad iš kitos santuokos su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų metu ieškovas bendrauja 30 kalendorinių dienų, nėra pakankamas pagrindas tokį pat terminą nustatyti ir nagrinėjamu atveju. Pažymėtina ir ta, jog vasaros metu (birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais) nevyksta formalus ugdymo procesas, o teikiamos paslaugos labiau orientuotos į vaikų priežiūrą, kūrybines bei pažintines veiklas, todėl apelianto argumentas, jog dėl nustatyto (45 dienų) bendravimo su vaiku gali sutrikti vaiko ugdymosi procesas yra niekuo nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad šiuo laikotarpiu tėvai gali patys pasirinkti, kaip užtikrinti vaiko priežiūrą, poilsį ir neformalų lavinimą. Taigi, ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kad teismo nustatyta laikina bendravimo su sūnumi tvarka būtų nesuderinama su geriausių vaiko interesų užtikrinimu. Ieškovas, kaip nepilnamečio vaiko tėvas, turi kuo daugiau bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime ir gyvenime tokiu būdu kuriant jų tarpusavio santykius ir emocinį ryšį.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėms nėra nustatoma pastovi, išsami skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Laikinąja bendravimo tvarka siekiama laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, užtikrinant jų nuolatinį, stabilų ir nuoseklų bendravimą, tarpusavio ryšio išsaugojimą ir stiprinimą.

Šalims išaiškintina, kad, atsiradus (paaiškėjus) aplinkybėms, dėl kurių nustatyta laikina nepilnamečio vaiko bendravimo su ieškovu tvarka nebeatitiks šalių ar jų nepilnamečio vaiko interesų, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiama nutartimi nustatytos ir ieškovo atskiruoju skundu prašomos nustatyti jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos turinį, neturi pagrindo sutikti su apelianto siūloma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas