- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-22
- Bylos Nr.
- AN2-371-926/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-15705-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Pažeidėjas
- TRA1
- Institucija
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria TRA1 skundas netenkintas ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo specialisto 2026 m. gegužės 21 d. nutarimas Nr. duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės NPS1 2026 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas), TRA1 patrauktas administracinėn atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį dėl to, kad2026 m. kovo 25 d., 09.23 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 73 km/val. ir važiavo 123 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 127 punktą. Už šį administracinį nusižengimą TRA1 Institucijos nutarimu skirta 530 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, buvo įvertinta ir tai, kad nustatyta TRA1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, taip pat kad nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, TRA1 pateikė dėl jo skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė pakeisti Institucijos nutarimą dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi TRA1 skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas konstatavo, kad atsižvelgiant tiek į padarytą nusižengimą, tiek į TRA1 asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nėra pagrindo vertinti, jog administracinė nuobauda buvo individualizuota netinkamai. Taip pat apylinkės teismas sprendė, kad TRA1 skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, nes jis sistemingai daro administracinius nusižengimus, anksčiau paskirtos švelnesnės administracinės nuobaudos nepasiekė tikslo ir nesustabdė TRA1 nuo naujų nusižengimų padarymo.
Kauno apygardos teisme gautas TRA1 apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat skundu prašoma, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo perduoti bylos dalį nagrinėti iš naujo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir Institucijos nutarimą administracinio poveikio priemonės dalyje, sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki teismo nustatyto trumpesnio termino, o kitą Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas nurodo, kad jis nusižengimo fakto ir kaltės neginčija, apeliacinis skundas paduodamas tik dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo: pirmosios instancijos teismas, nors išvardijo apelianto nurodytas aplinkybes, nepakankamai atskleidė jų tarpusavio reikšmę ir nepaaiškino, kodėl būtent trijų mėnesių terminas šioje konkrečioje situacijoje yra būtinas bei proporcingas.
Apeliantas teigia, kad administracinio proceso metu nuo pat pradžių pripažino nusižengimą, pateikė paaiškinimą, bendradarbiavo su Institucija ir išreiškė gailestį. Nurodė, kad skubėjimą lėmė gauta informacija apie staigų (duomenys neskelbtini) metų tėvo sveikatos pablogėjimą ir poreikį nedelsiant juo pasirūpinti. Taip pat paaiškino, kad galimybė vairuoti yra reikšminga profesinei veiklai ir pareigai rūpintis garbaus amžiaus tėvu.
Skunde nurodoma, kad byloje nenustatyta, jog dėl nusižengimo būtų kilęs eismo įvykis, nukentėję asmenys ar padaryta turtinė žala, taip pat nebuvo nustatyta, kad apeliantas būtų vairavęs neblaivus ar apsvaigęs. Šios aplinkybės, apelianto vertinimu, yra svarbios nustatant, kokios trukmės poveikio priemonė konkrečiu atveju yra pakankama administracinės atsakomybės tikslams pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas reikšminga aplinkybe laikė ir ankstesnius KET pažeidimus bei padarė išvadą, jog ankstesnės nuobaudos nepasiekė prevencinio tikslo. Šios aplinkybės apeliantas neneigiu, tačiau mano, kad ji turėjo būti vertinama kartu su visa individualių duomenų visuma, o ne kaip iš esmės lemiamas argumentas palikti trijų mėnesių terminą.
Nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje konstatuotas pažeidimo pavojingumas, remtasi prevencijos poreikiu ir ankstesnių KET pažeidimų istorija, tačiau nėra pakankamai individualizuotai paaiškinta, kodėl administracinės atsakomybės tikslams pasiekti nepakaktų trumpesnio teisės vairuoti atėmimo termino. Teiginys, kad paskirta priemonė yra mažesnė už sankcijos vidurkį, savaime neatsako į proporcingumo klausimą: sankcijos vieta abstrakčiame intervale nepakeičia pareigos įvertinti, kokia priemonė būtina konkrečiam asmeniui ir konkrečiomis aplinkybėmis. Apelianto teigimu, teismas turėjo aiškiai sugretinti aplinkybes, pagrindžiančias griežtesnį terminą, su aplinkybėmis, pagrindžiančiomis trumpesnį terminą, ir paaiškinti jų santykį, tačiau toks vertinimas nutartyje nėra pakankamai atskleistas.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad jo kaltės pripažinimas, gailėjimasis ir bendradarbiavimas buvo paminėti, tačiau iš nutarties motyvų nėra aišku, kokį realų poveikį šios aplinkybės turėjo nustatant trijų mėnesių terminą, o vien šių aplinkybių išvardijimas dar nėra jų individualus įvertinimas.
Skunde nurodoma, jog aplinkybė, kad apeliantas važiavo reaguodamas į žinią apie tėvo sveikatos pablogėjimą, taip pat neturėjo būti suprantama kaip siekis pateisinti pavojingą vairavimą. Teigiama, kad ši aplinkybė paaiškina situacinį jo elgesio motyvą ir leidžia jį atskirti nuo demonstratyvaus ar iš anksto sąmoningai pasirinkto KET nepaisymo. Ir net jei ši aplinkybė nepašalina atsakomybės ir nėra pakankama specialiajai teisei neatimti, ji gali turėti reikšmės parenkant trumpesnį terminą.
Skunde pažymima, kad taip pat profesinės ir šeimos aplinkybės nėra savaiminis pagrindas išvengti sankcijos ir nagrinėjamu atveju jos buvo pateiktos ne kaip privilegijos prašymas, o kaip konkretūs duomenys apie priemonės padarinius. Sprendžiant proporcingumo klausimą turėjo būti vertinama ne tai, ar poreikis vairuoti apskritai būdingas daugeliui asmenų, bet kokį realų poveikį konkrečios trukmės draudimas sukels apelianto darbo pareigoms ir galimybei rūpintis (duomenys neskelbtini) metų tėvu.
Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas reikšmingą išvadą dėl prevencijos grindė ankstesniais KET pažeidimais, tačiau jie neatleidžia teismo nuo pareigos nustatyti proporcingą priemonę už nagrinėjamą pažeidimą ir įvertinti dabartinį asmens elgesį proceso metu. Teigiama, kad skundžiamoje nutartyje ankstesni nusižengimai faktiškai tapo dominuojančiu kriterijumi, o kaltės pripažinimas, bendradarbiavimas, gailėjimasis, konkreti nusižengimo situacija ir priemonės padariniai liko antraeiliai. Apelianto teigimu, individualizavimas reikalauja vertinti nurodytų aplinkybių visumą, o ne vieną nepalankią aplinkybių grupę laikyti pakankama konkrečiam terminui pagrįsti.
Taip pat nurodoma, kad šiuo atveju proporcingumo vertinimas turėjo atsakyti į tris tarpusavyje susijusius klausimus: kokio prevencinio rezultato siekiama, kodėl trumpesnis terminas šio rezultato nepasiektų ir kodėl trijų mėnesių terminas nesukelia perteklinių padarinių, palyginti su jo teikiama prevencine nauda. Skundžiamoje nutartyje šie klausimai individualiai neatsakyti. Prevencijos tikslas suformuluotas bendrai, tačiau neparodytas priežastinis ryšys tarp nustatytų aplinkybių ir pasirinktos termino trukmės. Dėl to negalima patikrinti, ar buvo realiai svarstytas švelnesnis, tačiau vis dar juntamas ir prevencinį poveikį turintis terminas. Apelianto teigimu, trumpesnis teisės vairuoti atėmimo terminas nereikštų pažeidimo toleravimo. Kartu su paskirta 530 Eur bauda jis išliktų reali ir neigiama pasekmė, primenanti pareigą ateityje griežtai laikytis KET.
Atsiliepimas
Institucija Kauno apygardos teismui pateiktu atsiliepimu prašo TRA1 apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Institucijos nuomone, įvertinus pažeidėjo asmenybę bei remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymima, kad, nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo metu atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, esant vien atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai ANK 36 straipsnyje, pareiškėjui buvo paskirta kiek didesnė negu vidurkis ANK 416 straipsnio 6 dalyje nurodyta bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, numatyto 7 dalyje, terminas.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat pažymėta, kad TRA1 per paskutinius penkerius metus administracine tvarka dėl KET baustas daugiau nei 20 kartų, iš jų dėl nustatyto leistino greičio viršijimo baustas net 7 kartus, iš kurių 3 nuobaudos dėl greičio viršijimo atvejų buvo galiojančios nusižengimo padarymo metu.
Teigiama, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti ir asmeniniams interesams užtikrinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam. TRA1 prieš padarydamas pavojingą eismo saugumui KET pažeidimą, privalėjo numatyti neigiamas pasekmes, o jo skunde nurodomos aplinkybės, tokiose bylose savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išimtinai švelnios, atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos skyrimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sudarant jam galimybę asmeniškai pateikti paaiškinimus bei atsakyti į teismo klausimus. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus ANK 651 straipsnio 3 bei 4 dalyse nustatytus atvejus. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodomos jokios konkrečios aplinkybės, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl įvertinus apeliacinio skundo išsamumą bei detalumą, taip pat aukštesniajam teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei nenustačius žodiniam skundo nagrinėjimo procesui būtinų aplinkybių, prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 neginčija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, faktinių aplinkybių bei paskirtos nuobaudos, tačiau kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašydamas sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
ANK 416 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šį administracinį nusižengimą be kita ko vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių (ANK 416 straipsnio 7 dalis). Nutarimu TRA1 skirta 530 Eur bauda bei specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui. Kaip minėta, šioje byloje ginčo dėl apeliantui skirtos nuobaudos nėra, apeliantas nesutinka tik su paskirta administracinio poveikio priemone.
Remiantis ANK 34 straipsnio 3 dalimi, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Pažymėtina, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią griežtą atsakomybę, pabrėžė šio administracinio nusižengimo, akivaizdžiai keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, pavojingumą. Todėl atsakomybės už aptariamo nusižengimo padarymą švelninimas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu galimas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje tinkamai buvo įvertinta, kad egzistuoja TRA1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas), pagrįstai ir teisingai įvertintas nusižengimo pobūdis (padarė pavojingą KET pažeidimą), apelianto asmenybė (eilę kartų baustas administracine tvarka). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas TRA1 skundą, visapusiškai įvertino tiek jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti TRA1 teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Juo labiau, kad TRA1 apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių išsamiai pasisakė ir apylinkės teismas, nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas netenkina apelianto lūkesčių, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta bei nepagrįsta.
Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad dėl nusižengimo nekilo eismo įvykis, nenukentėjo asmenys, nepadaryta turtinė žala, taip pat nenustatyta, kad apeliantas būtų vairavęs neblaivus ar apsvaigęs. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia TRA1 veiksmų vertinti kaip nepavojingų ir už tai sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, administracinis nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini) miesto centre, viename iš pagrindinių ir judriausių (duomenys neskelbtini) miesto prospektų, pasižyminčiu itin dideliu transporto priemonių srautu bei tokiu paros laiku, kai eismas jame yra pakankamai aktyvus. Nagrinėjamu atveju svarbu yra ir tai, kad TRA1 važiavo 123 km/val. greičiu – tai reiškia, jog važiuodamas kelyje, kuriame leidžiama važiuoti tik 50 km/val. greičiu, apeliantas nustatytą greitį viršijo 73 km/val. (įvertinus paklaidą). Važiavimo greitis yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo veiksnių, todėl esant tokiam ženkliam greičio viršijimui akivaizdu, jog tokiu elgesiu TRA1 nepaisė saugaus eismo reikalavimų ir kėlė didžiulę grėsmę eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti TRA1 nustačius trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą.
Šią išvadą sustiprina ir byloje esantys duomenys apie TRA1 baustumus. Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad nusižengimas, už kurio padarymą apeliantas nubaustas nagrinėjamu atveju, nėra pirmasis. Kaip pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, per šį laikotarpį nustatyta, kad apeliantas buvo baustas aštuoniolika kartų, nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo septynias galiojančias nuobaudas: dvi – už stovėjimą kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ zonoje, vieną – už transporto priemonės be techninės apžiūros vairavimą, vieną – už transporto priemonės, neapdraustos privalomuoju civiliniu draudimu, vairavimą, tris – už viršytą leistiną greitį (b. l. 57–70). Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas apelianto buvo padarytas pakartotinai, kadangi šio nusižengimo padarymo metu (2026 m. kovo 25 d.) galiojo nuobaudos, paskirtos už analogiškų nusižengimų įvykdymą 2025 m. rugpjūčio 12 d. (administracinis nurodymas įvykdytas 2025 m. spalio 9 d.), 2025 m. liepos 3 d. (administracinis nurodymas įvykdytas 2025 m. rugpjūčio 11 d.) ir 2025 m. balandžio 9 d. (administracinis nurodymas įvykdytas 2025 m. balandžio 27 d.) (ANK 40 straipsnis). Aparti duomenys apie apelianto baustumus neabejotinai rodo, kad jis nėra pavyzdingas vairuotojas ir leidžia spręsti, jog nusižengimas, už kurį jis buvo nubaustas šioje administracinio nusižengimo byloje, yra tikrai ne atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui už ankstesnius administracinius nusižengimus taikant tik administracines nuobaudas, jis nepasimoko iš savo klaidų ir toliau daro KET pažeidimus, nėra jokio pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju galėtų būti pasiekti, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Be to, TRA1 daromi analogiško pobūdžio administraciniai nusižengimai sunkėja, t. y. ankstesniais atvejais leistinas važiavimo greitis buvo viršytas mažiau nei 30 km/val. Aukštesniojo teismo vertinimu, siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, šiuo atveju yra būtinas griežtesnės atsakomybė taikymas, todėl apeliantui skirtos administracinio poveikio priemonės terminas, kuris beje nustatytas mažesnis už vidurkį, yra teisėtas bei pagrįstas.
Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad administracinio nusižengimo padarymą lėmė gauta informacija apie staigų (duomenys neskelbtini) metų tėvo sveikatos pablogėjimą ir poreikį nedelsiant juo pasirūpinti. Pažymėtina, kad pastaroji apelianto versija yra niekuo nepatvirtinta, be kita ko, nelaikytina išskirtine ir sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė medicininio išrašo kopiją, susijusią su jo tėvo sveikata (b. l. 94–95), tačiau pažymėtina, kad šis dokumentas niekaip nepatvirtina apelianto iškeltos versijos apie jo tėvo sveikatos pablogėjimą administracinio nusižengimo įvykdymo metu. Nustatyta, kad TRA1 administracinį nusižengimą įvykdė 2026 m. kovo 25 d. Tuo tarpu medicininio dokumento išrašo data – 2026 m. kovo 31 d., jame nurodoma anamnezė – „Atvežtas su GMP, 3 paras kosėjo, o šiandien pradėjo dusinti <...>“. Taigi, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui pateikto medicininio dokumento išrašo turinys niekaip nepatvirtina apelianto versijos, jog nusižengimas buvo įtakotas gautos informacija apie staigų tėvo sveikatos pablogėjimą.
Apeliantas akcentuoja ir tai, kad specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) jam reikalinga tiek darbinių funkcijų vykdymui, tiek pasirūpinti savo tėvu. Įvertintina tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pats nurodė, jog pagalbą tėvams teikia ir jo brolis (b. l. 89). Be to, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nagrinėjamu atveju apeliantui skirta administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2026 m. birželio 12 d. iki 2026 m. rugsėjo 11 d. Taigi, šiuo atveju apeliantas teisės aktų nustatyta tvarka, kuri beje apeliantui išaiškinta ir Institucijos nutarime, susigrąžinęs teisę vairuoti, vėl gali naudotis specialiąja teise. Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog per specialiosios teisės atėmimo vykdymo laikotarpį būtų netekęs darbo ar kad būtų iš esmės negalėjęs pasirūpinti savimi bei savo artimaisiais. Todėl aptartų duomenų visuma patvirtina, kad TRA1 skirta administracinio poveikio priemonė yra teisėta ir pagrįsta bei nepažeidžianti proporcingumo principo.
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teigiama teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, visos aplinkybės, dėl kurių apeliantui reikalinga teisė vairuoti, buvo jam žinomos ir prieš nusižengimo padarymą, todėl kilusios pasekmės yra jo paties elgesio rezultatas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
Aptartų aplinkybių visumoje konstatuotina, kad apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, nes skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl paliekama galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.