Kauno apygardos teismo nutartis

2026-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-771-954/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-16
Bylos Nr.
1S-771-954/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43686-2021-5
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis
NUT1
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-771-954/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43686-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

NUT1 nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2025 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2029 m. spalio 17 d.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį, konstatavusi, kad nuteistojo teigiami mąstymo pokyčiai šiuo metu nėra pakankamai pagrįsti realiais elgesio korekcijos rezultatais. Asmeniui vis dar būdingi kriminalinio gyvenimo būdo požymiai, išlieka poreikis intensyviai socialinei, psichologinei ir elgesio korekcijos intervencijai. Nuteistas atlikęs tik 1,5 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusi reikšminga, daugiau nei 3 metų neatliktos bausmės dalis. Siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, asmuo struktūruotoje aplinkoje turi būti stebimas dar ilgesnį laiką.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistojo NUT1 gynėjas jį apskundė apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Komisijos priimtą nutarimą ir taikyti NUT1 lygtinį paleidimą. Tačiau skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir apylinkės teismas) 2026 m. lapkričio 16 d. nutartimi jo skundas atmestas. Teismas konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skunde apygardos teismui nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, ir taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su teismo nustatytais įpareigojimais.

Skunde nurodo, kad iš Komisijos nutarimo ir teismo nutarties matyti, jog netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija ir teismas iš esmės pateikė vienintelį motyvą – tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą. Tokia motyvacija iš esmės prieštarauja baudžiamajam ir bausmių vykdymo įstatymui bei teismų praktikai bei pačiai lygtinio paleidimo instituto paskirčiai ir tikslams, atmetė visas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei visas nuteistojo pastangas keistis teigiama linkme, ir atsižvelgė tik į vieną bausmės tikslą – nubaudimą, t. y. į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą buvo nuteistas, pavojingumą bei sunkumą.

Taip pat nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, vertintina, pirmiausiai, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Todėl itin svarbu yra atsižvelgti būtent į teigiamą nuteistojo įvertinimą, jo pavyzdingą elgesį, vidutinę pakartotino nusikalstamumo riziką bei akivaizdžią nuteistojo pažangą. Be to, teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, kaip tai padarė apylinkės teismas, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Gynėjas pažymi, kad NUT1 turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu ir neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, laikosi vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, baustas nebuvo, yra nuosekliai skatinamas, dirba, mokosi (duomenys neskelbtini), aktyviai lanko resocializacijos programas, bausmę atlieka atviro tipo kalėjime, turtinių įsiskolinimų ar įsipareigojimų neturi, išleidžiamas į trumpalaikes išvykas, jo galimo pakartotinio nusikalstamumo rizika reikšmingai sumažėjo. Visos šios aplinkybės – ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybė, akivaizdžiai parodo, kad jo atžvilgiu gali ir turi būti taikomas lygtinis paleidimas.

Nurodo, kad NUT1 ne tik formaliai atitinka visas BVK 82 straipsnyje numatytas sąlygas, jis objektyviai nusipelnė lygtinio paleidimo taikymo, nes savo elgesiu įrodė, jog gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir supranta jos pasekmes, padarė akivaizdžią pažangą, nėra pavojingas visuomenei tiek, jog būtų pagrindas jį ir toliau laikyti izoliuotai nuo kitų žmonių. Akivaizdu, kad egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas. Visi turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad paleistas lygtinai NUT1 savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Atsiliepimų byloje negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo gynėjo skundo bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priešingai nei teigiama skunde, priimtas tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę, visas reikšmingas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, taigi formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra nustatytas (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis). Iš 2026 m. rugpjūčio 10 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai bei kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nagrinėjamu atveju, kaip tai nurodyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tokiai išvadai pagrindo dar nėra. Priešingai nei teigiama skunde, tokia išvada grindžiama ne tik nusikaltimo, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumu ir sunkumu, tačiau nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes.

Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir gynėjo skunde, apygardos teismui nekyla. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesyje ir mąstyme yra teigiamų pokyčių: drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamą vietą, palaiko ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsiskolinimų, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas, jų metu pažeidimų nefiksuota. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį iš tiesų stengiasi koreguoti teigiama linkme, vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės.

Kaip jau minėta, atlikus pakartotinį vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pirminio vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, antro vertinimo metu rizika išliko nepakitusi, tačiau nustatytas rizikos mažėjimas. Paskutinio vertinimo metu rizikos sumažėjimas fiksuotas atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus – norą keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, teigiamą požiūrį į darbą, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją. Taigi nėra pagrindo nepritarti, kad stebimos teigiamos nuteistojo pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant riziką valdyti. Vis tik, kaip atkreiptas dėmesys ir skundžiamoje nutartyje, nuteistajam nustatoma visa eilė kriminogeninių veiksnių, iš kurių dalis yra statiniai, t. y. nekintantys, tačiau dalis – narkotikų vartojimo ir įsigijimo veikla, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stokojimas, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neigiamos nuostatos visuomenės / bendruomenės atžvilgiu, yra dinaminiai, t. y. kintantys ir juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo mažinti. Šie pataisos įstaigos resocializacijos skyriaus specialistės nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra reikšmingi, kadangi parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, taip pat itin svarbūs yra išlikę nuteistojo mąstymo ir elgesio bei nuostatų aspektai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja priemonėse, skatinančiose teigiamus elgesio pokyčius, tada kriminogeninis veiksnys, susijęs su gyvenimo stiliaus ir draugų problemomis yra mažėjantis. Vis tik neatmestini ir tam tikri rizikos faktoriai, ypač asmeniui palikus struktūrizuotą aplinką, kadangi nors ir suprasdamas draugų įtakos sąveiką su padarytu nusikaltimu, vis dar yra linkęs dėl aplinkybių abejoti, trūksta gilesnės esminių problemų, sąlygojusių nusikaltimą, analizės. Pastangos keisti gyvenimo būdą vis dar galėtų būti esminė vertybinė orientacija. Nors dominuoja labiau išorinė motyvacija, formuojasi ir savirefleksijos įgūdžiai, nuteistasis tampa labiau savikritiškas, motyvuotas keistis, įsitraukti į resocializacijos procesą. Nurodoma ir tai, kad nuteistasis pasižymi kriminalinio gyvenimo būdo požymiais, kuriuos lydi pasikartojantys nusikaltimai. Nors deklaruojamas noras integruotis į visuomenę ir suvokimas apie kitų teises yra svarbūs aspektai, kol kas tai nėra paremta elgesio pokyčiais. Siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būtina intensyvi socialinė, psichologinė ir elgesio korekcijos intervencija, orientuota į gilesnį asmeninių vertybių, motyvacijos ir gyvenimo būdo pokytį. Šioje dalyje stebimas teigiamas pokytis, tačiau rizikos veiksnių (nusikalstamo elgesio pasikartojimo rizika) dar išlieka.

Aptarti resocializacijos skyriaus specialistės pastebėjimai ir išvados leidžia pritarti gynėjo argumentams, kad nuteistojo mąstymo pokyčiai teigiama linkme yra prasidėję. Tačiau lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteistojo elgesio šiam būnant laisvėje. Kadangi NUT1 nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra aktualūs, t. y. nesuvaldyti, teigti, kad nuteistasis padarė ženklią pažangą valdydamas riziką pakartotinai nusikalsti, šiuo metu dar negalima. Tokios išvados nekeičia nei tai, kad rizika sumažėjo, kadangi šis pokytis stebimas neilgą laiko tarpą, nei tai, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, taip pat itin svarbūs yra išlikę nuteistojo mąstymo ir elgesio bei nuostatų aspektai. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad nors šiuo metu nuteistasis jau geba įvardinti pasekmes ir identifikuoti problemas, yra motyvuotas keistis, prioritetu išlieka šių įgūdžių įtvirtinimas, gebėjimas praktiškai pritaikyti tiek bausmės atlikimo vietoje, tiek trumpalaikių išvykų metu, t. y. realiose situacijose, siekiant ilgalaikių elgesio pokyčių. Įvertinus tai, kad nuteistasis nusikalto ne pirmą kartą, be to, paskutinę nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, buvo linkęs pasiduoti draugų neigiamai įtakai, taip pat itin atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotą būtinybę keisti gyvenimo būdą, nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje su specialistais turi tęsti motyvacinį ir psichologinį darbą stiprinant gilesnį savęs pažinimą ir atsakomybės prisiėmimą. Kaip jau minėta, reikšmingi nuteistojo mąstymo ir nuostatų pokyčiai fiksuojami itin trumpą laiko tarpą, todėl sėkmingas prasidėjęs rizikos veiksnių valdymas struktūruotoje aplinkoje, nereiškia, jog jie bus sėkmingai valdomi ir lygtinio paleidimo taikymo atveju. Asmenybės keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, todėl nuteistojo dalyvavimas tam tikrose tikslinėse priemonėse ir trumpalaikis specialistų užsiėmimų lankymas nesudaro pagrindo jau šiuo metu spręsti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra baigtas.

Įvertinus tai, kas paminėta, apylinkės teismo 2026 m. spalio 15 d. nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliekama nepakeista, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. spalio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėAušra Vingilė