- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-557-530/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30104-2024-9
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. K., G. V.
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,
nuteistajam G. V. ir jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K. ir nuteistojo G. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir nubausta:
pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir R. K. paskirta subendrinta – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 10 punktais, R. K. paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti 3 (trijų) metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra, nustatant, kad nuteistoji turi būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. paskiriant pareigas – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintina.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 straipsnio 3 dalis).
G. V. pripažintas kaltu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir nubaustas:
pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir G. V. paskirta subendrinta – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir G. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.
Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktos galioti iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintos.
G. V. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo G. V. faktinio sulaikymo pagal skundžiamą nuosprendį dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Š. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista jos naudai iš R. K. ir G. V. solidariai 140,00 eurų (vienas šimtas keturiasdešimt eurų).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista jo naudai iš R. K. ir G. V. solidariai 74,00 eurai (septyniasdešimt keturi eurai).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. S. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista jos naudai iš R. K. ir G. V. solidariai 60,00 eurų (šešiasdešimt eurų).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. pareikštas civilinis ieškinys patenkinti visiškai ir priteista jos naudai iš R. K. ir G. V. solidariai 70,00 eurų (septyniasdešimt eurų).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. S. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista jos naudai iš R. K. ir G. V. solidariai 70,00 eurų (septyniasdešimt eurų).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. D. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista jos naudai iš R. K. ir G. V. solidariai 70,00 eurų (septyniasdešimt eurų).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. Z. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista jos naudai iš R. K. ir G. V. solidariai 149,00 eurų (vienas šimtas keturiasdešimt devynis eurus).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista jos naudai iš R. K. ir G. V. solidariai 74,00 eurai (septyniasdešimt keturi eurai).
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
R. K. ir G. V. turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje kartu, pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, kaltinamoji R. K. sutiko jai priklausančią sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) naudoti apgaulės būdu įgytoms lėšoms pasisavinti, žinodama, kad E. M., R. B., U. L., G. P., V. K., paskolų nesuteiks, o šių sąskaitų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, yra reikalingi tik nusikalstamai veikai nuslėpti, kaltinamajam G. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatyto įrenginio sukūrus paskyrą ,,M.“, ir laikotarpiu nuo 2024 metų vasario 27 dienos iki 2024 metų kovo 5 dienos, E. M., R. B., U. L., G. P. ir V. K. melagingai nurodžius, kad gali suteikti paskolas, po ko pastarieji būnant paveikti, prisijungė prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atsidarė sąskaitas, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų duomenis (elektroninio pašto adresas, slaptažodis ir prisijungimo kodas) per programėlę ,,Messenger“ atsiuntė kaltinamajam G. V., tokiu būdu kaltinamieji R. K. ir G. V. neteisėtai įgijo nukentėjusiųjų E. M., R. B., U. L., G. P. ir V. K. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
G. V. ir R. K. turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir vietoje kaltinamajai R. K. jam perdavus šios sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatyto įrenginio, internetiniame tinklalapyje www.facebook.com sukūrė paskyrą ,,J. K.“, po ko 2024-02-27 grupėje ,,(duomenys neskelbtini)“, radęs A. Š. paskelbtą skelbimą apie ieškomus bilietus į koncertą į jį atsiliepė, ir melagingai nurodė, kad bilietus turi ir žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra bilietų į koncertą pirkėjui nepristatys, pristatydamas save kaip ,,J. K.“, nukentėjusiajai A. Š. melagingai pažadėjo parduoti 4 bilietus ir nurodė pinigus pervesti į neteisėtai įgytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklaususią E. M., dėl ko nukentėjusioji A. Š., būdama paveikta melagingos informacijos, 2024-02-27 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, pervedė 140 eurų į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko kaltinamasis G. V. 2024-02-28 pinigus pervedė į kaltinamosios R. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,SEB bankas“, tačiau kaltinamasis G. V. A. Š. bilietų neišsiuntė, pinigų negrąžino ir tokiu būdu kaltinamieji G. V. ir R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai A. Š. priklausantį 140 eurų vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji G. V. ir R. K. turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir vietoje kaltinamajai R. K. kaltinamajam G. V. perdavus šios sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatyto įrenginio, internetiniame tinklalapyje www.facebook.com sukūrė paskyrą ,,(duomenys neskelbtini)“, patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą kavą ir žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra kavos pirkėjui nepristatys, pristatydamas save kaip ,,(duomenys neskelbtini)“, 2024-02-28 nukentėjusiajam D. S. melagingai pažadėjo parduoti kavą ir nurodė pinigus pervesti į neteisėtai įgytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklaususią E. M., dėl ko nukentėjusysis D. S., būdamas paveiktas melagingos informacijos, 2024-02-28 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, pervedė 74 eurus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko kaltinamasis G. V. 2024-02-28 pinigus pervedė į kaltinamosios R. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,SEB bankas“, tačiau kaltinamasis G. V. D. S. kavos neišsiuntė, pinigų negrąžino ir tokiu būdu kaltinamieji G. V. ir R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai A. Š. priklausantį 140 eurų vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji G. V. ir R. K. turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir vietoje kaltinamajai R. K. kaltinamajam G. V. perdavus šios sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatyto įrenginio, internetiniame tinklalapyje www.facebook.com sukūrė paskyrą ,,M. M.“, patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą supamą krėslą ir žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra supamo krėslo pirkėjui nepristatys, pristatydamas save kaip ,,M. M.“, 2024-02-29 nukentėjusiajai R. S. melagingai pažadėjo parduoti supamą krėslą ir nurodė pinigus pervesti į neteisėtai įgytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklaususią U. L., dėl ko nukentėjusioji R. S., būdama paveikta melagingos informacijos, 2024-02-29 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, pervedė 60 eurų į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko kaltinamasis G. V. 2024-03-01 pinigus pervedė į kaltinamosios R. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,SEB bankas“, tačiau jis R. S. supamo krėslo nepristatė, pinigų negrąžino ir tokiu būdu kaltinamieji G. V. ir R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai R. S. priklausantį 60 eurų vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji G. V. ir R. K. turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir vietoje kaltinamajai R. K. kaltinamajam G. V. perdavus šios sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatyto įrenginio, internetiniame tinklalapyje www.facebook.com sukūrė paskyrą ,,M. M.“, patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą pakabinamą krėslą ir žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra pakabinamo krėslo pirkėjui nepristatys, pristatydamas save kaip ,,M. M.“, 2024-02-29 nukentėjusiajai R. K. melagingai pažadėjo parduoti pakabinamą krėslą ir nurodė pinigus pervesti į neteisėtai įgytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklaususią U. L., dėl ko nukentėjusioji R. K., būdama paveikta melagingos informacijos, 2024-03-01 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank”, pervedė 70 eurų į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis 2024-03-01 pinigus pervedė į kaltinamosios R. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,SEB bankas“, tačiau kaltinamasis G. V. R. K. pakabinamo krėslo nepristatė, pinigų negrąžino ir tokiu būdu tokiu būdu kaltinamieji G. V. ir R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai R. K. priklausantį 70 eurų vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji G. V. ir R. K. turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir vietoje kaltinamajai R. K. kaltinamajam G. V. perdavus šios sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatyto įrenginio, internetiniame puslapyje www.facebook.com sukūrė paskyrą ,,M. M.“, patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą supamą krėslą ir žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra supamo krėslo pirkėjui nepristatys, pristatydamas save kaip ,,M. V.“, 2024-02-29 nukentėjusiajai V. S. melagingai pažadėjo parduoti supamą krėslą ir nurodė pinigus pervesti į neteisėtai įgytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklaususią U. L., dėl ko nukentėjusioji V. S., būdama paveikta melagingos informacijos, 2024-02-29 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, pervedė 70 eurų į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko kaltinamais G. V. 2024-03-01 pinigus pervedė į kaltinamosios R. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,SEB bankas“, tačiau kaltinamasis G. V. V. S. supamo krėslo nepristatė, pinigų negrąžino ir tokiu būdu tokiu būdu kaltinamieji G. V. ir R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai V. S. priklausantį 70 eurų vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji G. V. ir R. K. turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir vietoje kaltinamajai R. K. kaltinamajam G. V. perdavus šios sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatyto įrenginio internetiniame tinklalapyje www.facebook.com sukūrė paskyrą ,,M. M.“, patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą supamą pakabinamą lauko krėslą ir žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra supamo pakabinamo lauko krėslo pirkėjui nepristatys, pristatydamas save kaip ,,M. M.“, 2024-03-01 nukentėjusiajai V. D. melagingai pažadėjo parduoti supamą pakabinamą lauko krėslą ir nurodė pinigus pervesti į neteisėtai įgytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklaususią U. L., dėl ko nukentėjusioji V. D., būdama paveikta melagingos informacijos, 2024-03-01 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank pervedė 70 eurų į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko kaltinamasis G. V. 2024-03-01 pinigus pervedė į kaltinamosios R. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,SEB bankas“, tačiau kaltinamasis G. V. V. D. supamo pakabinamo lauko krėslo nepristatė, pinigų negrąžino ir tokiu būdu kaltinamieji G. V. ir R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai V. D. priklausantį 70 eurų vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji G. V. ir R. K. turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir vietoje kaltinamajai R. K. kaltinamajam G. V. perdavus šios sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatyto įrenginio, internetiniame tinklalapyje www.facebook.com sukūrė paskyrą ,,M. N.“, patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą supamą krėslą ir žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra supamo krėslo pirkėjui nepristatys, pristatydamas save kaip ,,M. N.“, 2024-03-04 nukentėjusiajai I. Ž. melagingai pažadėjo parduoti supamą krėslą ir nurodė pinigus pervesti į neteisėtai įgytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklaususią G. P., dėl ko nukentėjusioji I. Ž., būdama paveikta melagingos informacijos, 2024-03-05 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas pervedė 80 eurų į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko kaltinamasis G. V. 2024-03-05 pinigus pervedė į kaltinamosios R. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,SEB bankas“, tačiau kaltinamasis G. V. I. Ž. supamo krėslo nepristatė, pinigų negrąžino ir tokiu būdu kaltinamieji G. V. ir R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai I. Ž. priklausantį 80 eurų vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji G. V. ir R. K. turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir vietoje kaltinamajai R. K. kaltinamajam G. V. perdavus šios sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatyto įrenginio internetiniame puslapyje www.facebook.com sukūrė paskyrą ,,M. N.“, patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus supamus krėslus ir žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra supamų krėslų pirkėjui nepristatys, pristatydamas save kaip ,,M. N.“, 2024-03-05 nukentėjusiajai R. Z. melagingai pažadėjo parduoti du supamus krėslus ir nurodė pinigus pervesti į neteisėtai įgytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklaususią V. K., dėl ko nukentėjusioji R. Z., būdama paveikta melagingos informacijos, 2024-03-06 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas pervedė 149 eurus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis 2024-03-08 pinigus pervedė į kaltinamosios R. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,SEB bankas“, tačiau kaltinamasis G. V. R. Z. supamų krėslų nepristatė, pinigų negrąžino ir tokiu būdu kaltinamieji G. V. ir R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai R. Z. priklausantį 149 eurų vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji G. V. ir R. K. turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir vietoje kaltinamajai R. K. kaltinamajam G. V. perdavus šios sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu lauku, būdu ir iš nenustatyto įrenginio, internetiniame tinklalapyje www.facebook.com sukūrė paskyrą ,,J. K.“, patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus saldumynus (,,Kinder“ šokoladinius kiaušinius) ir žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra ,,Kinder“ šokoladinių kiaušinių pirkėjui nepristatys, pristatydamas save kaip ,,J. K.“, 2024-03-07 D. K. melagingai pažadėjo parduoti saldumynus (,,Kinder“ šokoladinius kiaušinius) ir nurodė pinigus pervesti į neteisėtai įgytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklaususią V. K., dėl ko nukentėjusioji D. K., būdama paveikta melagingos informacijos, 2024-03-07 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas pervedė 74 eurus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko kaltinamasis G. V. 2024-03-08 pinigus pervedė į kaltinamosios R. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,SEB bankas“, tačiau kaltinamasis G. V. D. K. ,,Kinder“ šokoladinių kiaušinių neišsiuntė, pinigų negrąžino ir tokiu būdu kaltinamieji G. V. ir R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai D. K. priklausantį 74 eurų vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji G. V. ir R. K. turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir vietoje kaltinamajai R. K. kaltinamajam G. V. perdavus šios sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatyto įrenginio, internetiniame puslapyje www.facebook.com sukūrė paskyrą ,,(duomenys neskelbtini)“, patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus supamą krėslą ir žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, tai yra supamo krėslo pirkėjui nepristatys, pristatydamas save kaip ,,(duomenys neskelbtini)“, 2024-03-08 nukentėjusiajai A. V. Š. melagingai pažadėjo parduoti supamą krėslą ir nurodė pinigus pervesti į neteisėtai įgytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklaususią V. K., dėl ko nukentėjusioji A. V. Š., būdama paveikta melagingos informacijos, 2024-03-08 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank bankas pervedė 90 eurų į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis 2024-03-08 pinigus pervedė į kaltinamosios R. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,SEB bankas“, tačiau kaltinamasis G. V. A. V. Š. supamo krėslo nepristatė, pinigų negrąžino ir tokiu būdu kaltinamieji G. V. ir R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai A. V. Š. priklausantį 90 eurų vertės turtą.
Tokiu būdu kaltinamieji R. K. ir G. V. veikdami bendrininkų grupėje apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiems A. Š., D. S., R. S., R. K., V. S., V. D., I. Ž., R. Z., D. K. ir A. V. Š. priklausančius pinigus, bendroje sumoje – 877 eurus, padarydami jiems 877 eurų turtinę žalą.
Be to kaltinamieji G. V. ir R. K. turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai kaltinamajam G. V. panaudodojus svetimus – nukentėjusiems E. M., R. B., U. L., G. P. ir V. K. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, laikotarpiu nuo 2024 metų vasario 27 dienos iki 2024 metų kovo 8, elektroninės bankininkystės sistemoje neteisėtai nukentėjusiųjų E. M., R. B., U. L., G. P. ir V. K. vardu atliko finansines operacijas – mokėjimo nurodymus, internetiniame UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tinklalapyje www. (duomenys neskelbtini).com šios sistemos naudotojo identifikavimo langelyje kaltinamajam G. V. įvedus nukentėjusiųjų E. M., R. B., U. L., G. P. ir V. K. bendrovės išduotus slaptažodžius ir prisijungimo kodus, taip neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos – elektroninės bankininkystės sistemos, pažeidus informacinės apsaugos priemones ir taip suklaidinus bankų informacines sistemas dėl asmens, turinčio nuosavybės teise į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti jų mokėjimo nurodymus nukentėjusiųjų E. M., R. B., U. L., G. P. ir V. K. sąskaitose, kurių vardu elektroniniu būdu suformulavus nurodymus pervesti nukentėjusiųjų lėšas į kaltinamosios R. K. sąskaitą, bei apgaule įgijo nukentėjusiųjų A. Š., D. S., R. S., R. K., V. S., V. D., I. Ž., R. Z., D. K. ir A. V. Š. turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistoji R. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nuosprendį ir ją išteisinti, nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (tyčios). Taip pat panaikinti nukentėjusiųjų V. D., R. Z. ir D. K. civilinius ieškinius jos atžvilgiu. Jeigu prašymas išteisinti būtų netenkintas nuteistoji R. K. prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę bei panaikinti įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų, sudarant sąlygas jai dirbti (duomenys neskelbtini) darbus skirtinguose miestuose, lankyti bei slaugyti sergančią motiną (duomenys neskelbtini) ir pilnavertiškai išlaikyti du savo vaikus.
Skunde nuteistoji teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji veikė tiesiogine tyčia ir žinojo apie nusikalstamą lėšų kilmę. Ji buvo G. V. tikslingai suklaidinta ir ja pasinaudota kaip įrankiu nusikalstamai veikai vykdyti. Su G. V. ji artimai bendravo nuo 2023 m. gegužės mėn. Jis internete skelbėsi teikiantis teisinę pagalbą (rašantis skundus) mažesne kaina, kadangi turi asmeninės patirties bei kuriantis internetines svetaines (jo namuose netgi buvo organizuojamos fotosesijos jos kuriamoms dekoruotoms vazoms realizuoti, siekiant sukurti el. parduotuvę). Tuo tarpu G. V. teismo posėdžio metu tikslingai neigė jų artimus santykius, siekdamas sumenkinti jos parodymų patikimumą, tačiau faktinės aplinkybės įrodo priešingai. G. V. dirbo netoliese, „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir po savo darbo pamainos kas rytą užeidavo į jos tuometinės gyvenamosios vietos kiemą ((duomenys neskelbtini)) kartu parūkyti, kadangi žinojo, jog ji 5 valandą ryto jau visada būdavo atsikėlusi prie vaikų.
Skunde nuteistoji nurodo, jog jos mamos sveikatos krizė prasidėjo dar 2023 m. gruodžio 14 d., kai jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) susirgimas – (duomenys neskelbtini). Būtent 2024 m. kovo 13 d. mamai buvo atlikta pirmoji sunki, radikali (duomenys neskelbtini) operacija. Šiuo ekstremaliu laikotarpiu nuteistoji išgyveno didžiulę dvasinę traumą – privalėjo viena išlaikyti du vaikus, prie jų slėpti emocijas, koncentruotis į darbus, lydėti nuolat mamą pas gydytojus bei į procedūras ir savaitgaliais lankyti tėvus (duomenys neskelbtini) (už 110 km). Jos dėmesys buvo sutelktas išskirtinai į mamos sunkią sveikatos būklę. Tuo tarpu profesionaliai nusikaltimus vykdantis G. V. ciniškai pasinaudojo jos emocine krize, pasiūlydamas finansinę pagalbą iš neva teisėtos savo veiklos. Ji fiziškai neturėjo jokių dvasinių ar intelektualinių resursų tikrinti jo pervedamų pinigų kilmės. Ir tik prasidėjus policijos tyrimui, G. V. staiga tiesiog dingo ir nutraukė bet kokį bendravimą, kas patvirtina jo siekį pasislėpti ir atsakomybę perkelti jai.
Pasak nuteistosios, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą išvadą, neva G. V. apskritai jokių teisinių skundų nerašė, o jos istorija yra išgalvota. Šią teismo prielaidą visiškai paneigia pats pirmasis procesinis dokumentas dėl bylos peržiūrėjimo, pateiktas teismui dar 2023 m., kadangi jis yra fiziškai parašytas paties G. V. ranka. O kai ji jo asmeniškai paklausė, kodėl jis teksto nerenka kompiuteriu, G. V. jai pateikė paaiškinimą, kad rankraščiu parašytas skundas teismui demonstruoja asmens įdėtas išskirtines pastangas ir daro didesnę įtaką teisėjams. Ir šis jo specifinis rankraštis yra oficialiai įsiūtas į bylos medžiagą.
Skunde nuteistoji pažymi, kad jos parodymų nuoseklumą tiesiogiai įrodo 2023 m. rugpjūčio 16 d. banko sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuotas V. B. pervedimas (50 Eur) su paskirtimi „uz skunda“. G. V. jai nurodė, kad ši mergina perves avansą už jo rengiamą skundą. Kadangi darbas vėlavo, V. B. pati asmeniškai surado nuteistosios profilį „Facebook“ platformoje ir per „Messenger“ programėlę parašė žinutę, teiraudamasi, kodėl G. V. vėluoja paruošti dokumentą. Tai įrodo, kad tretieji asmenys ją tiesiogiai suvokė tik kaip jo asistentę, o ne nusikaltimų bendrininkę. Ir ji neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad 2024 m. kovo mėn. jo organizuoti pervedimai buvo nusikalstamos kilmės, nes schema buvo identiška tai, kuri vyko dar 2023 m. vasarą.
Skundo autorės įsitikinimu, jos sąžiningumą ir tyčios nebuvimą papildomai įrodo 2024 m. vasarą įvykęs epizodas, susijęs su skambučiu iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato. Paskambinęs pareigūnas pasiteiravo apie vieną iš jos sąskaitoje gautų pinigų sumų. Ji iškarto po pokalbio susisiekė su G. V., o jis ją sąmoningai apgavo, teigdamas, kad pats asmeniškai buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, viską su pareigūnais išsiaiškino ir tai tebuvo „nesusipratimas“. Pats G. V. šį faktą oficialiai patvirtino teismo posėdžio metu, pripažindamas, kad jis nuteistajai melavo ir ją tikslingai klaidino, palaikydamas jos klaidingą suvokimą, jog jo pervedami pinigai yra legalūs. Ir tai tuo metu buvo vienintelis gautas skambutis iš policijos.
Skunde nuteistoji nepagrįstu laiko apylinkės teismo argumentą, jog jos gauta 550 Eur suma įpareigojo ją suprasti apie sukčiavimą, tačiau ji gavo vieną bendrą pervedimą ir techniškai negalėjo matyti, kad ši suma buvo surinkta iš nukentėjusiųjų smulkių pavedimų po 70 Eur ir panašių sumų.
Skunde nuteistoji akcentuoja, kad G. V., siekdamas gauti jai reikalingą finansinę paramą, panaudojo savo žinomą nusikalstamą schemą, t. y. pasiūlė T. S. paskolinti pinigų, jei šis atsidarys sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ banke. Šia T. S. vardu atidaryta sąskaita ir prisijungimais naudojosi išimtinai pats G. V.. Tai patvirtina ir su apeliaciniu skundu pridedami 2024 m. spalio 14 d. Kauno apskrities VPK nutarimai Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuose pats policijos tyrėjas tiesiogiai konstatavo faktą, kad lėšos iš nukentėjusiųjų iš pradžių keliavo į tarpines sąskaitas („banko sąskaitos savininkui netekus teisės naudotis jam priklausančia sąskaita“) ir tik po to buvo pervedamos jai. O tai patvirtina jos duotus parodymus, kad visą nusikalstamą mechanizmą vykdė išimtinai G. V., o ji buvo tik pasyvios galutinės sąskaitos savininkė. Tuo tarpu apylinkės teismas į posėdį iškvietė visus asmenis, kurių banko sąskaitomis naudojosi G. V., tačiau nukentėjusiojo T. S. išvis nekvietė ir gyvai neapklausė, o visas abejones nepagrįstai aiškino jos nenaudai.
Anot nuteistosios, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, aklai rėmėsi vyresniosios tyrėjos Ž. M. tarnybiniais pranešimais ir atliko neišsamų bei šališką įrodymų tyrimą, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus. Nuteistoji paskutinės apklausos metu asmeniškai tyrėjos paklausė: „Kaip yra dėl T. S. ir jai paskirtos baudų situacijos?“. Tyrėja jai tiesiogiai atsakė, kad ji jau yra nubausta ir nieko nepakeis, o jei tyrėjai pradės gilintis ir pridės šį epizodą, jai „bus tik blogiau“. Toks tyrėjos atsakymas ir darytas psichologinis spaudimas nuteistąją galutinai įbaugino ir suklaidino. Tyrėja, užuot atlikusi objektyvų tyrimą, pasirinko ją gąsdinti, siekdama kuo greičiau formaliai užbaigti bylą. Be to tyrėja Ž. M. pusę metų (nuo balandžio iki rugsėjo mėn.) sistemingai visuose oficialiuose šaukimuose fiksavo nuteistajai visiškai nepriklausantį el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) (Šaukimai Nr. duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. dokumentus siuntė fiktyviu adresu. Ir vėliau tarnybiniuose pranešimuose melagingai konstatavo, kad ji „atsisako atvykti“ ir „nesugeba paaiškinti pinigų kilmės“. Tuo tarpu šaukimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas rugsėjo 12 d., reikalaujant atvykti jau kitą dieną, t .y. rugsėjo 13 d., kas atėmė bet kokią fizinę galimybę jai laiku sužinoti apie procesą ir gintis. O ryšio operatorių duomenys („(duomenys neskelbtini)“) bei kaimynų vaizdo įrašai adresu: (duomenys neskelbtini) šiuo laikotarpiu išsitrynė būtent dėl to, kad procesas vyko jai už nugaros. Taip pat pranešimuose tyrėja oficialiai įrašė, kad ji „ne kartą yra teista už sukčiavimus“, nors tai melas, nes ji teista tik vieną vienintelį kartą. Ir šis suklastotas faktas suformavo išankstinį neigiamą teismo nusistatymą jos atžvilgiu.
Skunde nuteistoji nurodo, kad apie administracinius nusižengimus ji sužinojo pati, pasitikrinusi VMI sistemą, kas sukėlė jai šoką. Būtent po apklausos ji vyko pas G. V. reikalauti, kad jis, kaip patirties turintis asmuo, skubiai surašytų skundą dėl šių baudų panaikinimo, nes tų nusižengimų ji nedarė. Tačiau šio susitikimo metu įvyko didžiulis konfliktas, kai jis gynybiškai prisipažino, jog tai jo rankų darbas. G. V., siekdamas išvengti atsakomybės, tikslingai delsė rašyti tą skundą, atsiuntė jį parašytą atmestinai ir tyčia nurodė jį išsiųsti klaidingu adresu, kad skundas nebūtų priimtas, o baudos įsiteisėtų jos vardu.
Apeliantės įsitikinimu, apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio 77 punkte selektyviai iškarpė el. laiškų turinį, ignoruodamas esminį jos elgesio kontekstą. Tai yra ji laiškuose G. V. isteriškai daugybę kartų rašė ir reikalavo: „Eik į policiją ir pasakyk kas nutiko, nes bus tik blogiau“. Ir tai įrodo jos tyčios nebuvimą. Jos agresyvūs pasisakymai, kai jį laiškuose tiesiogiai kaltina, kad jis „slapstosi kaip žiurkė“, buvo išimtinai gynybinė reakcija į jo staigų dingimą ir emocinė iškrova. O G. V., turėdamas 36 teistumų patirtį, sąmoningai taikė ignoravimo taktiką – atsakydavo tik po vieną ar du šaltus sakinius, tikslingai fiksuodamas tekstus, kurie teisme galėtų pabloginti jos teisinę padėtį. Tuo tarpu ji siekdama bet kokia kaina priversti jį vykti pas tyrėją, nevilties apimta laiškuose netgi išsigalvojo faktą, kad „policija jau skambino jos tėvams“, tikėdamasi, kad tai jį paveiks žmogiškai. O kai laiške paminėjo, kad tyrėjai paėmė jos įrenginį, tai G. V. tiesiogiai atsakė, kad jie ir negalėjo nieko rasti, nes viską darė jis ir viskas yra pas jį, o ji čia ne prie ko. Ir tai yra tiesioginis paties vykdytojo patvirtinimas, kad ji su nusikaltimu nėra susijusi. Todėl prašo išanalizuoti visą byloje esantį susirašinėjimo turinį, o ne tyrėjos pateiktas iškarpas.
Skunde nuteistoji pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neva jos vienkartinis vėlavimas sumokėti už buto nuomą per dvejus metus buvo „motyvas daryti nusikaltimus“. Ji beveik dvejus metus oficialiai, per (duomenys neskelbtini) įregistravusi nuomos sutartį, nuomojosi būstą iš G. Š., kas mėnesį bankiniu pavedimu mokėdama po 380 Eur. Vienas laikinas finansinis sunkumas auginant du nepilnamečius vaikus negali būti teisiškai traktuojamas kaip kriminalinis motyvas. Bylos tyrėja iškvietė būsto savininkę G. Š. į apklausą vien dėl to, kad pamatė legalius jos pavedimus iš sąskaitos už buto nuomą. Šis nepagrįstas policijos veiksmas jai sukėlė negrįžtamas pasekmes – savininkė pareiškė, kad jai „purvinų nuomininkų nereikia“, ir pareikalavo per 3 mėnesius išsikraustyti. Būtent šis faktas, t. y. staigus namų praradimas ir suvokimas, kad ji liks gatvėje viena su dviem nepilnamečiais vaikais sukėlė jai tą beprotišką emocinį šoką ir paniką el. laiškuose. Tuo tarpu apylinkės teismas jos asmeninę tragediją šališkai interpretavo kaip kaltės įrodymą.
Skundo autorės manymui, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tiesiogiai suvaržė jos teisę į gynybą. Nes teismo posėdžio metu prokurorė klausinėjo G. V. apie jos tėvus, siekdama sukurti įspūdį, kad jis nieko nežino apie jos šeimos situaciją, kad jie nėra artimai pažįstami ir pan. Todėl baigus apklausti G. V. turėjo būti jos eilė užduoti kryžminius klausimus bendrakaltinamajam, kad ji galėtų atskleisti jų artimų santykių faktus, rytinius susitikimus kieme ir jo tiesioginį žinojimą apie jos mamos (duomenys neskelbtini) operaciją, tačiau apylinkės teismas nesuteikė teisės jai užduoti šių klausimų. Taigi, atėmė iš jos galimybę procesinėmis priemonėmis gintis, paneigti G. V. gynybines versijas bei įrodyti, kad jis sąmoningai manipuliavo jos emocine krize. Ir taip pažeidė rungimosi principą.
Nuteistosios nuomone, apylinkės teismas atsižvelgdamas į jos praeityje buvusią asmeninę patirtį su buvusiu sugyventiniu šališkai konstatavo, kad „negali būti, jog antrą kartą ja buvo pasinaudota“. Būtent jos, kaip vienišos motinos, sunki padėtis padarė ją lengvu taikiniu profesionaliam sukčiui. G. V. yra teistas net 36 kartus ir visus nusikaltimus visada vykdydavo vienas. Tai jo nusikalstamas braižas. Tuo tarpu jos visišką sąžiningumą ir pagarbą valstybės institucijoms įrodo ta aplinkybė, kad ji sužinojusi apie jai paskirtus administracinius nusižengimus, nenumojo ranka ir savo lėšomis 2026 m. balandžio 10 d. visiškai sumokėjo visas paskirtas baudas, kurių bendra suma – 750 Eur dviejų nepilnamečių vaikų motinai yra itin didelė. Tačiau ji šią sumą sumokėjo siekdama kuo greičiau šią problemą išspręsti teisėtu būdu.
Skunde nuteistoji nurodo, jog ji yra dirbanti motina. 2023 m. spalio 4 d. - 2024 m. balandžio 4 d. nepertraukiamai lankė (duomenys neskelbtini) programą. Ir būtent tada, kai ji turėjo laikyti baigiamuosius teorijos egzaminus, jos motinai buvo atlikta sunki (duomenys neskelbtini) operacija. Be to ji savo profesines žinias nuolat atnaujina ir kelia kvalifikaciją – 2024 m. sėkmingai išklausė (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos tobulinimo kursą „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu dirba pagal individualią veiklą su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jau apie metus laiko papildomai dirba (duomenys neskelbtini) sferoje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ bei prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, kur yra charakterizuojama išskirtinai teigiamai. Ji taip pat jau 6 metai viena auginu 2 vaikus. Vyresnysis sūnus šiuo metu yra 18 metų. Jis puikiai mokosi ir šiuo metu aktyviai atlieka neatlygintiną savanorystę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur renka papildomus stojamuosius balus, kadangi nori studijuoti (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu jai paskirti teismo įpareigojimai neišvykti už gyvenamosios vietos ribų atims iš jos vienintelį legalų pragyvenimo šaltinį bei galimybę savaitgaliais lankyti ir slaugyti neįgalią (duomenys neskelbtini) liga sergančią motiną (duomenys neskelbtini) (už 110 km). Kadangi ji (duomenys neskelbtini) gyvena viena tik su vaikais, o jos vienintelė sesuo daugiau nei 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini), todėl tėvai yra vienintelė jos moralinė atrama.
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės rūšies, ją sušvelninti. Panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti švelnesnės bausmės arba paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant probaciją ir teismo nuožiūra nustatytus įpareigojimus.
Skunde nuteistasis nurodo, jog jis nuo pat proceso pradžios bendradarbiavo su teisėsauga ir iš esmės pripažino savo padarytus veiksmus. Buvo ir pats kreipęsis į policiją, bendravo tiek su skyriaus policininke, tiek su apskrities vyr. tyrėja, tačiau duomenų apie jo prisipažinimą nėra. Jis niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, vykdė jam paskirtas kardomąsias priemones, reguliariai registravausi policijos įstaigoje bei laikėsi visų nustatytų įpareigojimų. Šiuo metu jis vykdo individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)), už kurią gaunu teisėtas pajamas ir sistemingai vykdo ankstesniais teismų nuosprendžiais priteistus skolų mokėjimus. Turi šeimą bei nepilnametę dukrą, kurią privalo išlaikyti. Jo tikslas yra dirbti, grąžinti skolas ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Nors apylinkės teismas šias aplinkybes ir paminėjo, tačiau jų reikšmės spręsdamas dėl bausmės rūšies tinkamai neįvertino. Priešingai, buvo padaryta išvada, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti baudžiamojo įstatymo tikslus, nors tokia išvada nėra pakankamai motyvuota. Nebuvo atsižvelgta į jo dabartinę socialinę padėtį bei realias galimybes pasitaisyti neizoliuojant nuo visuomenės. Be to nusikaltimas buvo padarytas prieš kelis metus ir nuo jo nebuvo daugiau padaryta jokios nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo.
Skunde nuteistasis nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., teigia, jog vien aplinkybė, kad pinigai buvo pervedami į R. K. banko sąskaitą, savaime nepatvirtina bendrininkavimo fakto. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad iki nusikalstamų veikų padarymo tarp jų buvo suderintas bendras nusikalstamas planas. Byloje nėra: susirašinėjimų, kuriuose būtų aptariamas nusikalstamos veikos planavimas; telefoninių pokalbių įrašų; elektroninių laiškų; finansinių susitarimų; liudytojų parodymų apie bendrą nusikalstamą susitarimą; kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. K. dalyvavo planuojant ar vykdant konkrečius sukčiavimo epizodus. Priešingai, teisiamojo posėdžio metu jis pats pripažino, kad būtent jis kūrė „Facebook“ paskyras, talpino skelbimus, bendravo su nukentėjusiaisiais ir organizavo visą sukčiavimo schemą. Tuo tarpu nei vienas nukentėjusysis nėra bendravęs su R. K.. Jie visi bendravo tik su juo naudojant jo sukurtas paskyras. Tai reiškia, kad objektyvių duomenų apie R. K. dalyvavimą sukčiavimo veiksmuose byloje nėra. Teismas bendrininkavimo faktą iš esmės grindė prielaidomis, jog R. K. turėjo suprasti pinigų kilmę vien dėl to, kad jie buvo pervedami į jos sąskaitą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl vien pinigų gavimas į banko sąskaitą negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti bendrininkavimą. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas neįrodė bendrininkavimo, todėl nepagrįstai pripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Skunde nuteistasis pažymi, kad BK 75 straipsnio taikymas nėra siejamas vien su tuo, ar asmuo anksčiau buvo teistas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti visas individualias aplinkybes, įvykusias iki nuosprendžio priėmimo, įskaitant asmens elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jo socialinius ryšius, darbą, pajamas, šeiminę padėtį, elgesį proceso metu bei realias galimybes gyventi laikantis įstatymų. Nuteistojo įsitikinimu visos šios aplinkybės jo atveju egzistuoja. Nes jis šiuo metu vykdo individualią veiklą ir gauna teisėtas pajamas. Nors ankstesni įsipareigojimai vis dar vykdomi, tačiau jis nuosekliai juos moka. Ir jo tikslas nėra vengti atsakomybės ar slėptis nuo prievolių. Priešingai, siekia jas įvykdyti. Taip pat turi nepilnametę dukrą, kurią privalo išlaikyti. Tuo tarpu reali laisvės atėmimo bausmė reikštų ne tik jo izoliaciją nuo visuomenės, bet ir tai, kad jis netektų galimybės uždirbti pajamas bei vykdyti tiek šeiminių, tiek finansinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes paminėjo tik formaliai, tačiau realiai jų reikšmės neįvertino, tokiu būdu pažeidė individualizavimo principą.
Skunde nuteistasis akcentuoja, kad pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį, bet ir sudaryti prielaidas jam laikytis įstatymų ateityje, užtikrinti teisingumą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui. Jo atveju reali laisvės atėmimo bausmė šių tikslų nepasiektų. Priešingai, ji sukeltų tik papildomas neigiamas pasekmes. Kadangi jis netekęs galimybės dirbti, negalėtų tęsti individualios veiklos, mokėti ankstesnių skolų, atlyginti nukentėjusiesiems žalą, išlaikyti nepilnametės dukros, vykdyti kitų finansinių įsipareigojimų. O tai reiškia, kad nukentėjusieji realiai negautų žalos atlyginimo ir jo finansinė padėtis dar labiau pablogėtų. Tuo tarpu palikus jį laisvėje ir atidėjus bausmės vykdymą būtų galima pasiekti visus baudžiamojo įstatymo tikslus. Jis galėtų dirbti, mokėti mokesčius, skolas, atlyginti žalą, vykdyti probacijos tarnybos nustatytus įpareigojimus, išlaikyti šeimą. Todėl reali laisvės atėmimo bausmė šiuo konkrečiu atveju nėra proporcinga.
Skunde nuteistasis taip pat prašo įvertinti jo elgesį viso baudžiamojo proceso metu. Tai yra, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nevengė teisėsaugos, nebuvo ieškomas, nesislapstė, visada atvykdavo apklausai bei į teismo posėdžius. Šiuo metu jam taikomą kardomąją priemonę – pareigą periodiškai registruotis policijos įstaigoje jis vykdo sąžiningai ir be jokių pažeidimų. O tai rodo jo pagarbą teismui ir baudžiamajam procesui. Be to, jis pats pripažino savo veiksmus ir proceso metu nesiekė klaidinti teismo dėl pagrindinių bylos aplinkybių. Ir toks jo elgesys patvirtina, kad jis nesiekia išvengti atsakomybės, o tik prašo teismo paskirti tokią bausmę, kuri leistų jam realiai pasitaisyti, dirbti bei vykdyti visas nustatytas pareigas.
Skunde nuteistasis nesutikdamas su apylinkės teismo išvada netaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatų dėl ankstesnių jo teistumų ir anksčiau taikyto bausmės vykdymo atidėjimo, kurie nesukėlė teigiamų pokyčių jo elgesyje, mano, jog tokia išvada yra pernelyg kategoriška ir nėra pakankamai pagrįsta konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis. Kadangi apylinkės teismas iš esmės apsiribojo jo ankstesnių teistumų išvardijimu, tačiau nepakankamai įvertino pasikeitusias aplinkybes iki nuosprendžio priėmimo. Tai, kad iki šios bylos nagrinėjimo pradžios jis buvo pradėjęs vykdyti individualią veiklą, gavo teisėtas pajamas, nevengė teisėsaugos institucijų, vykdė jam paskirtą kardomąją priemonę ir sąžiningai registravosi policijos įstaigoje. Būtent šios aplinkybės įrodo, jog jo gyvenimo būdas pasikeitė ir, kad jis siekia gyventi teisėtai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas vertindamas tik jo teistumus ir neatsižvelgdamas į dabartinę situaciją pažeidė individualizavimo ir bausmės proporcingumo principus bei nepagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo.
Skunde nuteistasis pabrėžia, jog jo dabartinis elgesys rodo siekį gyventi teisėtai, dirbti ir vykdyti visus įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis nevykdytų teismo paskirtų pareigų ar darytų naujas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju jis neginčija savo kaltės, pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų gailisi ir prisiima baudžiamąją atsakomybę, dėl to prašo taikyti BK 75 straipsnį ir taip įrodyti, kad gali gyventi teisėtą gyvenimą. Nuteistojo manymu, jam pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir neatitinka teisingumo, proporcingumo bei bausmės individualizavimo principų. Kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą bei probacijos priežiūrą.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios R. K. gynėjas advokatas Ričardas Lilas savo ginamosios apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti bei R. K. išteisinti arba sušvelninti bausmę ir pakeisti įpareigojimus. Nuteistasis G. V. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo G. V. gynėjas advokatas Darius Karabinas savo ginamojo apeliacinį skundą palaikė kaip visiškai pagrįstą. Prokurorė prašė nuteistųjų R. K. ir G. V. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Nuteistųjų R. K. ir G. V. apeliaciniai skundai atmetami.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apeliantų reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
Nuteistoji R. K. apeliaciniame skunde prašo ją išteisinti, nesant jos veikoje tyčios, taip pat panaikinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius priteistus jos atžvilgiu arba sušvelninti jai paskirtą bausmę bei panaikinti įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų. Nuteistasis G. V. kaltės klausimo apeliaciniame skunde neginčija tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei atidėti bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu.
Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą, savo išvadas dėl nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyvių požymių egzistavimo privalo pagrįsti įrodymais, juos įvertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame BPK straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022).
Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procese svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo, įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021).
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistosios R. K. kaltės. Apylinkės teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems R. K. ir G. V. taip pat tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai motyvuotos ir apeliantų kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo veikiant bendrininkų grupėje visiškai įrodyta byloje ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, todėl nuteistųjų R. K. ir G. V. apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl R. K. tyčios ir nuteistųjų bendrininkavimo
Nuteistoji R. K. apeliaciniame skunde iš esmės neneigia gavusi į savo banko sąskaitą pinigus, tačiau tvirtina nežinojusi apie nusikalstamą lėšų kilmę, kadangi nuteistasis G. V. ją suklaidino ir ja pasinaudojo. Tuo tarpu nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nurodo, jog jis veikė vienas, o vien pinigų gavimas į banko sąskaitą negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti bendrininkavimą tarp jo ir nuteistosios R. K..
Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio nuostatas nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2014).
Be to teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali ir turi būti sprendžiama pagal kaltininko elgesį, o ne remiantis vien tik paties kaltininko paaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nuteistoji R. K. tvirtino, kad pinigus iš nukentėjusių asmenų į savo banko sąskaitą gavo pardavusi jiems įvairius daiktus. Nurodė, kad G. V. jai turėjo sukurti internetinę svetainę, tačiau to nepadarė, todėl per du kartus jai pervedė maždaug 800 eurų (5 t., b. l. 146-148, 151-53, 160-161, 171-172). Apylinkės teisme nuteistoji R. K. iš pradžių kalta prisipažino iš dalies. Teigė, kad nedalyvavo G. V. plane, bet nepasakė tyrėjai visos tiesos, viską slėpė ir nepasakė visų įvykių. Ji nepaminėjo savo parodymuose apie G. V., nors žinojo, kad jis kažką daro negerai. Ji slėpė jo nusikaltimą, nes įtarė, kad kažkas negerai (8 t., b. l. 3). Nuteistoji R. K. apklausiama po visų proceso dalyvių duotų parodymų savo kaltės jau nepripažino ir nurodė, kad su G. V. ji pažįstama nuo 2023 m. pradžios, kuomet jis jai parengė dokumentus teismui. Vėliau bendravimas tęsėsi, rodant dėmesį ir dovanojant 50, 100 eurų pavedimais į jos banko sąskaitą. Nuo 2024 m. ji jo paprašė finansinės pagalbos, nes jai reikėjo apie 2000 eurų. Jis sutiko paskolinti pinigų tik pasakė, kad pavedimai bus iš kitų žmonių. Jai dėl to nekilo minčių, nes jis dirbo. Po skambučių iš policijos komisariato ji susisiekė su G. V., papasakojo visą informaciją telefonu ir jis pažadėjo, kad nueis į policiją ir viską papasakos, išsiaiškins. Tačiau taip nebuvo. Jis nekėlė ragelio, nesusitikdavo, jie bendravo tik elektroniniais laiškas, kuriuose vyko „šiukšlių pylimas“ vienas ant kito. Skolintų pinigų ji jam neatidavė. Nebuvo sukūrusi paskyrų „(duomenys neskelbtini)“, „J. K.“, „M. M.“, nebuvo melagingai nurodžiusi, kad gali suteikti paskolas. Nukentėjusių asmenų el. pašto adresų, slaptažodžių, telefono numerių G. V. ji nesiuntė. Su nukentėjusiaisiais ji nebendravo. Savo banko sąskaitą G. V. ji buvo perdavusi, kada bendravo – 2023 m., kad jis pervestų 49 eurus, nes jai tuo metu reikėjo pagalbos (8 t., b. l. 183-185).
Nuteistasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad nusikaltimus padarė vienas, o ne bendrininkų grupėje. Moterį vardu R. K. jis žino iš „facebook“, bet jos nepažįsta. Pirko iš jos daiktus iš perimtų banko sąskaitų už pinigus gautus apgaulės būdu iš kitų asmenų. Jis sukūrė paskyras „facebooke“ ir ten dėdavo melagingus skelbimus, kad parduoda daiktus, teikia paskolas, jog apgautų kitus asmenis. Ir už nukentėjusiųjų pervestus pinigus, iš perimtų kitų asmenų sąskaitų registruotų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jis pirkdavo kitus daiktus. Jokie ryšiai su R. K. jo nesieja, ji tik buvo jį susiradusi, kaip ir kiti žmonės, ir priekaištavo, kad jis padarė čia viskių nesąmonių ir ji lieka kalta. Vėliau parodė, kad kai pirkėjai pervesdavo pinigus į neteisėtu būdu perimtas sąskaitas, jis iš karto tų pinigų neišleisdavo, o po kurio laiko (paros ar dviejų) pervesdavo į R. K. sąskaitą, nes perimtas sąskaitas greitai užblokuodavo. Tai darė, nes R. K. reikėjo pinigų. Ji nežinojo, kad pinigai gauti sukčiavimo būdu. Jis jai sakė, kad jo sąskaitos yra užblokuotos ir, kad jai perves asmuo, kuris yra jam skolingas. Buvo vedama su tikslu, kad R. K. jam tą skolą atiduos kažkada grynais. Patvirtino, kad jis anksčiau skundus rašydavo ir iš to pinigus uždirbdavo, paskui įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. 85-89, 95-96, 106-107). Apklausiamas apylinkės teisme nuteistasis G. V. kaltu prisipažino iš dalies, nes nusikaltimus padarė vienas. Parodė, kad tai ką pirmosios instancijos teisme pasakojo nuteistoji R. K. yra teisybė. Jis iš savęs jai skolindavo pinigus nuo 2023 metų. Iš emocijos ir pykčio apie ją kalbėjo savo susirašinėjimuose. Gautus pinigus (iš nusikalstamų veikų) pervedė R. K., nes jai reikėjo pinigų ir ji prašė padėti (8 t., b. l. 3, 184-186).
Iš byloje esančio nuteistosios R. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad jai 2024 m. vasario 28 d. iš E. M. sąskaitos esančios „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 1 euras ir 634 eurai bei iš R. B. sąskaitos esančios „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 100 eurų. 2024 m. vasario 29 d. iš R. B. sąskaitos esančios „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 730 eurų. 2024 m. kovo 1 d. iš U. L. sąskaitos esančios „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 660 eurų. 2024 m. kovo 4 d. iš G. P. sąskaitos esančios „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 60 eurų, o 2024 m. kovo 5 d. 355 eurai. Ir 2024 m. kovo 8 d. iš V. K. sąskaitos esančios „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 660 eurų (4 t., b. l. 25-32).
2025 m. balandžio 1-7 d. daiktų apžiūros protokole aprašytame susirašinėjime elektroniniais laiškais tarp nuteistosios R. K. ir nuteistojo G. V. be kita ko užfiksuota, jog R. K. rašo, kad ji viską pasakys, kad gerai jam buvo sau pinigus nusiiminėti. G. V. jai atrašo, kad ji viską žinojo iš kur ir kas, kad pati jį spaudė, nes reikėjo pinigų ir ragina eiti jį priduoti. R. K. rašo, kad greičiau jį pasodintų. G. V. atrašo, kad kai jai reikėjo eurų, tuomet jis jai nebuvo parazitas. Ragina eiti priduoti, rašo, kad visi ,,Chat“, ,,email“ yra ne jo ir ne jos naudai ir kai bus krata nieko nepaslėps jau. R. K. rašo, kad jis ją pakišo, kad ji yra kaltinama rimtai ir kad byla eis į teismą. G. V. jai atrašo, kad dėl jos viskas buvo daroma, kad jai pavedimai ,,ėjo“, nes verkė, kad pinigų reikia. R. K. el. laiške klausia kiek jis pinigų nusiėmė sau ar užmiršo. R. K. rašo, kad reikia sugalvoti versiją dėl ko jis (G. V.) jai vedė pinigus. El. laiškuose aptarinėja kaip pagrįsti dėl ko buvo vedami pinigai. R. K. el. laiške rašo, kad bylos segtuvas didelis ir kad viskas labai rimtai atrodo, kad pareigūnai yra surinkę daug medžiagos ir, kad abu ,,sėdi vienoje valty“ (6 t., b. l. 123-126).
Nors byloje tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistoji R. K. dėjo melagingus skelbimus apie parduodamus daiktus ar siūlė suteikti paskolas bei perėmė kitų asmenų (E. M., R. B., U. L., G. P., V. K.) sąskaitas registruotas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nėra, tačiau kaip jau minėta asmens kaltė gali būti įrodinėjama ir netiesioginiais įrodymais. O bendrininkavimui pagrįsti užtenka, kad asmuo įgyvendintų bent dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Tuo tarpu iš aukščiau aptartų nuteistųjų parodymų matyti, kad jau nuo pat pradžių jų versija dėl į nuteistosios R. K. banko sąskaitą gautų pinigų skyrėsi. R. K. nurodė, kad pinigus iš E. M., R. B., U. L., G. P. ir V. K. gavo pardavusi jiems daiktus. Tuo tarpu G. V. nurodė, kad R. K. nepažįsta ir pirkdamas iš jos daiktus atsiskaitė iš perimtų asmenų (E. M., R. B., U. L., G. P. ir V. K.) banko sąskaitų. Vėliau šioms aplinkybėms nepasitvirtinus, abu nuteistieji pateikė naują versiją ir jau tvirtino, kad R. K. reikėjo pinigų ir G. V. sutiko juos paskolinti, tačiau R. K. apie tai, kad pinigai gauti iš nusikalstamos veikos nieko nežinojo. Teisėjų kolegijos vertinimu nustatytos aplinkybės, t. y. susirašinėjimas elektriniais laiškais tarp R. K. ir G. V. bei R. K. banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog nuteistoji R. K. žinojo, jog pinigai pervesti į jos banko sąskaitą yra gauti neteisėtai ir, kad ji perdavusi savo banko sąskaitą G. V. atlieka tam tikrą užduotį bei dalyvauja bendrai neteisėtose veikose ir to norėjo. Tai, kad nukentėjusiųjų A. Š., D. S., R. S., R. K., V. S., V. D., R. Z. ir D. K. pinigai už tariamai nupirktus daiktus iš pradžių keliavo į nusikalstamu būdu perimtas tarpines E. M., R. B., U. L., G. P., V. K. sąskaitas registruotas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir tik po to didesnėmis sumomis buvo pervesti į nuteistosios R. K. banko sąskaitą jos atsakomybės niekaip nešalina. Kadangi tas faktas, kad 2024 m. vasario 28 d. iš E. M. sąskaitos esančios „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 1 euras leido nuteistajai R. K. suprasti, kad tai nėra žmonių grąžinami pinigai G. V., kuriuos jis paskolina jai. Taip pat pavedimų skaičius iš skirtingų asmenų negali būti pateisinamas apeliantės sutelktu dėmesiu į motinos sveikatos būklę. Taip pat byloje esantis elektroninių laiškų tarp nuteistųjų turinys patvirtina, kad nuteistoji R. K. betarpiškai dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme, sutiko jai priklausančią banko sąskaitą naudoti apgaulės būdu įgytoms lėšoms pasisavinti. Ir nors nerealizavo visų nusikalstamų veikų požymių, tačiau suvokė tiek savo, tiek G. V. veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti. Taigi, nusikalstamas veikas už kurias ji yra pagrįstai pripažinta kalta padarė bendrininkų grupėje, žinojo nusikalstamą veikimo būdą ir iš to siekė pasipelnymo.
Apeliaciniame skunde nuteistosios R. K. nurodytos aplinkybės susijusios su 2023 m. V. B. pervestais 50 eurų už skundą, taip pat administracinių nusižengimų tyrimo aplinkybėmis bei tai, kad T. S. nebuvo apklaustas apylinkės teisme plačiau nevertinamos, kadangi nėra susijusios su nagrinėjama baudžiamąja byla. Jokie įtarimai ar kaltinimai apeliantei dėl šių asmenų nebuvo pareikšti. O byloje esantis tarnybinis pranešimas patvirtina, kad liudytojo T. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo galimybės, kadangi yra paskelbta jo paieška (4 t., b. l. 15).
Tai, kad abu nuteistieji buvo pažįstami jau kurį laiką ir galėjo puoselėti vienas kitam artimesnius jausmus, kaip nurodo pati R. K. apeliaciniame skunde, tik sustiprina aukštesniojo teismo įsitikinimą, kad nuteistoji R. K. nebuvo suklaidinta G. V. ir kaip ji pati teigia, ja nebuvo pasinaudota. Priešingai, byloje esantys susirašinėjimai rodo, jog abu nuteistieji veikė bendrai, derino aplinkybes kaip išvengti atsakomybės, kaltino vienas kitą dėl susiklosčiusios situacijos. Ir šių susirašinėjimų turinio negalima vertinti tik kaip nuteistosios R. K. emocinės iškrovos, kadangi nuteistosios R. K. kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sujungus juos į vientisą loginę grandinę, o ne tik vadovaujantis susirašinėjimų turiniu, kurį pasak apeliantės apylinkės teismas selektyviai iškraipė. Tuo tarpu nuteistojo G. V. duoti parodymai, jog jis veikė vienas ir R. K. apie tai, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu nieko nežinojo vertintini tik kaip siekis padėti apeliantei išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kadangi pats nuteistasis G. V. yra nurodęs, jog pirkėjų, t. y. nukentėjusiųjų pervestus pinigus į neteisėtu būdu perimtas sąskaitas, jis pervesdavo R. K. į jos banko sąskaitą, nes perimtas sąskaitas greitai užblokuodavo. O tai tik patvirtina, jog abu nuteistieji veikė sutartinai ir be R. K. indėlio į bendrą nusikalstamą veiką, nebūtų įgyvendintas nusikalstamas sumanymas – apgaule įgyti pinigines lėšas.
Pažymint, kad motyvas daryti nusikalstamas veikas nagrinėjamu atveju nėra svarbus. Iš nuteistosios R. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad pirmieji pinigai gauti iš E. M. sąskaitos buvo pervesti buto, kurį nuteistoji nuomojosi savininkei G. Š., kitais atvejais jie buvo nuimti bankomatuose (4 t., b. l. 25-32). Apylinkės teismo argumentas, kad nusikalstamu būdu gautos lėšos buvo realiai panaudotos R. K. asmeniniams finansiniams įsipareigojimams dengti, nėra visiškai pagrįstas. Kita vertus, kam buvo panaudotos nusikalstamu būdu įgytos lėšos, išeina už jai inkriminuoto nusikaltimo ribų, todėl įtakos veikos kvalifikavimui neturi.
Teisėjų kolegija nenustatė ir rungimosi pricipo pažeidimo pirmosios instancijos teisme. Iš 2026 m. gegužės 13 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad po nuteistosios R. K. duotų parodymų, kuriuose ji be kita ko pasakojo apie bendravimą ir rodomą G. V. dėmesį, buvo apklausiamas nuteistasis, kuris patvirtino, jog R. K. pasakojo teisybę. Be to po G. V. apklausos teismas klausė ar yra papildomų prašymų, tačiau apeliantė neišreiškė noro užduoti kryžminius klausimus G. V. (8 t., b. l. 182-191).
Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta konstatuoja, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šioje byloje neabejotinai įrodyta, jog nuteistoji R. K. veikdama bendrininkų grupėje su nuteistuoju G. V. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ji baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį patraukta pagrįstai.
Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, dėl apeliantų kaltės, jų veikimo vieninga tyčia, siekiant pasipelnymo, todėl naikinti nuteistojo G. V. prašomą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija įvertinusi, kad nuteistoji R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti jos atžvilgiu priteistus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius vien todėl, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta, plačiau dėl jų nepasisako, kadangi jos prašymas – išteisinti – netenkinamas. Tuo tarpu jokių kitų motyvų nuteistoji savo skunde dėl civilinių ieškinių nėra nurodžiusi.
Dėl bausmių
Apeliaciniuose skunduose abu nuteistieji prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Nuteistoji R. K. prašo panaikinti jai skirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų. O nuteistasis G. V. panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėti paskirtos bausmės vykdymą, paskiriant probaciją ir įpareigojimus.
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. O BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Visų pirma pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
Pirmosios instancijos teismas, R. K. skirdamas galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė į tai, kad ji padarė du nesunkius ir du apysunkius tyčinius baigtus nusikaltimus. Įvertino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgė į tai, kad nuteistoji anksčiau teista vieną kartą, bausta administracine tvarka, dirba. Bei sprendė, jog ji nusikalstamas veikas įvykdė ne atsitiktinai, o vedina susiformavusių neigiamų moralinių nuostatų, siekdama sudaryti sau sąlygas dengti skolas ir racionalių problemų sprendimų būdų neieškojo. Apylinkės teismas dar kartą įvertinęs nuteistosios R. K. asmenybę, taip pat aplinkybes, jog ji dirba ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, padarė išvadą, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo trijų metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra, nustatydamas, jog ji nuo 22.00 val. iki 06.00 val. turi būti savo namuose ir paskyrė pareigas – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės už padarytas nusikalstamas veikas negali būti ne tik per griežtos, bet ir per švelnios, o skiriant bausmes turi būti užtikrinami ne tik nuteistojo, bet ir visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju R. K. teisiama antrąjį kartą už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas, kurias padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (6 t., b. l. 4-6). Jai buvo skirti tie patys įpareigojimai, kurie akivaizdu, jog nuteistosios nuo teisei priešingų veikų nesustabdė, ji ir vėl nusikalto, todėl teisėjų kolegija spendžia, jog pagrįstai šiuo atveju apeliantei buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant su intensyvia priežiūra. Akcentuota ir tai, kad R. K. ne kartą bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už administracinius nusižengimus susijusius su sukčiavimu, svetimo turto pasisavinimu ar iššvaistymu, baudos sumokėtos (ANK 108 straipsnis) (6 t., b. l. 7-13, 9 t., b. l. 116-121). Tačiau visa tai neabejotinai suponuoja išvadą, kad asmeniui inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas nebuvo atsitiktinis. Todėl aukštesniojo teismo vertinimu, R. K. nustatyti įpareigojimai, nepriklausomai nuo to, kad ji viena augina du vaikus ir darbdavių yra charakterizuojama teigiamai, dera su teisingumo principo reikalavimais, padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir neribojo jos darbo ar sergančios motinos lankymo labiau nei reikia bausmės tikslams pasiekti. Patiriami nepatogumai yra natūralios nusikalstamo elgesio pasekmės, kurias R. K. šiuo atveju turi prisiimti. Akcentuojant, kad nuteistoji dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei bendarbiaudama su probacijos tarnyba galės kreiptis į ją prižiūrintį pareigūną ir esant reikalui prašyti leidimo išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, pobūdį, nuteistosios asmenybę, jos vaidmenį nusikaltimų padaryme, siekį pasipelnyti, daro išvadą, kad nuteistajai R. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą trijų metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais buvo parinkti tinkamai ir jos keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apylinkės teismo paskirta bausmė ir pareigos neatitinka apeliantės lūkesčių nereiškia, jog baudžiamasis įstatymas šiuo atveju buvo pritaikytas netinkamai.
Skirdamas G. V. galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę apylinkės teismas vertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du nesunkūs ir du apysunkiai tyčiniai baigti nusikaltimai. Atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu lengvinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat G. V. pripažino recidyvistu įvertinęs, kad jis dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų teisiamas ne pirmą kartą, jo atžvilgiu jau yra priimta šešiolika apkaltinamųjų nuosprendžių, visi teistumai yra susiję būtent su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, ko pasėkoje konstatavo, jog nuteistasis nagrinėjamu atveju nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Apylinkės teismas įvertino G. V. charakterizuojančius duomenis, t. y. ankstesnius jo šešiolika teistumų už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnyje, baustumus administracine tvarka – 157 kartus, aplinkybes, jog jam aštuonis kartus buvo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, taip pat arešto bausmės bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Po paskirtų bausmių atlikimo nuteistasis G. V. vis tiek toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ir šias nusikalstamas veikas padarė praėjus nedideliam laiko tarpui po terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Dėl to apylinkės teismas sprendė, kad G. V. daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ar nulemtos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Jo propaguojamas gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais ir pastarasis savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, todėl jam skyrė su laisvės atėmimu susijusias bausmes, jų dydžius nustatydamas didesnius už sankcijose numatytus bausmės minimumus.
Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas taip pat pasisakė dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo nuteistajam G. V.. Įvertinęs, kad apeliantas nusikalto būdamas anksčiau teistas šešiolika kartų, šias nusikalstamas veikas padarė paleistas iš laisvės atėmimo vietos, jam skirtos tiek švelnesnės, tiek ir griežtesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. V. bus pakeisti jo nusikalstami polinkiai ir ateityje jis nebenusikals. Kadangi nustatytos aplinkybės, apylinkės teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslai G. V. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju G. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas net už keturių teisei priešingų veikų padarymą ir būdamas ganėtinai jauno amžiaus jau yra teistas daug kartų, už nusikaltimus susijusius su sukčiavimu. Iš to seka, kad apeliantas ir šiuo atveju turėdamas darbą nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių orientacijos, iš menkaverčių paskatų, siekdamas finansinės naudos. Be to jam anksčiau taikyti bausmės vykdymo atidėjimai, arešto ir laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nepadarė ir nuo teisei priešingo elgesio jo nenustabdė. Tuo tarpu du kartus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas taip pat rodo didesnį G. V. asmenybės pavojingumą bei tai, kad pozityviems elgesio pokyčiams šis institutas reikšmingos įtakos neturėjo. Apeliantas iš ankstinio patyrimo nepasimokė ir sistemingas įstatymo uždraustų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, įvertinus ne tik teistumus, bet ir baustumus administracine tvarka (6 t., b. l. 143-192, 7 t., b. l. 1-14). Pažymėtina, kad nuteistasis žinodamas apie nuteistajai R. K. surašytus administracinius nusižengimus bei atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus atsakomybės vengė, klaidino tyrimą atliekančius pareigūnus ir teismą, jog nusikaltimus vykdė vienas. Todėl nėra pagrindo ir panaikinti jam nustatytą sunkinančią atsakomybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kadangi bylos duomenimis neabejotinai įrodyta, jog abu nuteistieji veikė bendrininkų grupėje. Duomenų, jog G. V. būtų ėmęsis veiksmų susijusių su žalos atlyginimu nukentėjusiesiems šioje byloje, nėra. Tokių duomenų nuteistasis nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Tuo tarpu ankstesnių skolų dengimas nėra susijęs su teigiamomis pasekmėmis nagrinėjamu atveju, dėl to negali būti ir vertinamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šių nusikalstamų veikų vykdymo metu nuteistasis G. V. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., b. l. 16), todėl aplinkybės, jog jis šiuo metu vykdo individualią veiką, išlaiko nepilnametę dukrą ir turi įvairiausių finansinių įsipareigojimų nesudaro pagrindo jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelninti.
Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pagal BK 75 straipsnio 2 dalį turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek patį G. V. charakterizuojančius duomenis, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuostatos susijusios su laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu nuteistojo atžvilgiu nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.
Būtent sistemingas G. V. elgesys ir teigiamų išvadų nedarymas, panaikinti anksčiau taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimai, nukentėjusių asmenų skaičius šioje byloje ir sukčiavimo mechanizmas rodo, jog vien probacijos priemonių ir įpareigojimų paskyrimo pakaktų nuteistojo nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo. Pažymėtina, kad G. V. būdamas ne kartą teistas ir atlikęs bausmes turėjo galimybę nebenusikalti ir dorai gyventi, tačiau tuo nepasinaudojo. Todėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės susijusios su jo elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo, viso baudžiamojo proceso metu, taip pat tai, kad apeliantas šiuo metu vykdo individualią veiklą ir gauna teisėtas pajamas nesudaro pagrindo išvadai, kad G. V. resocializacija galima taikius jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip jau minėta, apeliantas ir nusikalstamų veikų padarymo metu oficialiai dirbo, tačiau vis tiek nusikalto, dėl to apeliaciniame skunde nurodomos dabartinės situacijos įvertinimas bei dėstomos teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime nepripažįstamos išskirtinėmis ir niekaip nepatvirtina, kad apylinkės teismas netaikydamas nuteistajam G. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažeidė individualizavimo ir bausmės proporcingumo principus. Dėl to nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas konstatuojant, kad priešingu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Dėl proceso išlaidų
2026 m. rugsėjo 9 d. byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai R. K., kurią sudaro 312,50 Eur (9 t., b. l. 163-165). Taip pat 2026 m. rugsėjo 15 d. byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam G. V., kurią sudaro 320,83 Eur (9 t., b. l. 173-175).
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas šiuo atveju vyko nuteistųjų R. K. ir G. V. iniciatyva jų apeliacinius skundus atmetant, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jų gynėjai advokatai 2026 m. rugsėjo 16 d. vykusiame teismo posėdyje prašė antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti, todėl šios išlaidos iš nuteistųjų R. K. ir G. V. nepriteisiamos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
nuteistųjų R. K. ir G. V. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. birželio 22 d. nuosprendį.
Nepriteisti iš nuteistųjų R. K. ir G. V. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokatų teiktos teisinės pagalbos Kauno apygardos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.