- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-28
- Bylos Nr.
- eAS-1058-822/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00925-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Ričardas Piličiauskas, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas patenkinti pareiškimą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą (atsakovą – SODRA) pašalinti padarytą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių, žr. Konstituciją, 52 str.) pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str.). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti [skubiai] smurtautojo užkardymą, reikalavimų užtikrinimo (ABTĮ 70 str. 3 d, 1–3 p.) priemones, užtikrinančias jam disponuoti pas atsakovą turimoms / sukauptoms lėšoms, pragyvenimui / išgyventi – pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui – skubiai skirti / tęsti nedarbo išmokos mokėjimą (Konstitucijos 52 str.).
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde prašė įpareigoti viešojo administravimo subjektą (atsakovą – SODRA) pašalinti padarytą pažeidimą ir skubiai skirti / tęsti nedarbo išmokos mokėjimą. Iš pateiktų skundo priedų teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyrius 2025 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (9.26E) NI_SP1E-7788 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ pareiškėjui skyrė nedarbo socialinio draudimo išmoką vienuolikai mėnesių – iki 2026 m. sausio 27 d. Pareiškėjas 2026 m. sausio 21 d. kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydamas pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą. Taip pat pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyriui pateikė 2026 m. vasario 10 d. prašymą skirti išankstinę pensiją, o 2026 m. vasario 25 d. pateikė skundą, prašydamas skirti / tęsti nedarbo socialinės draudimo išmokos mokėjimą.
VSDFV Panevėžio skyrius 2026 m. vasario 10 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-10836, atsakydamas į pareiškėjo 2026 m. sausio 21 d. prašymą pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą, nurodė įstatymo nuostatas dėl nedarbo išmokos mokėjimo terminų ir šios išmokos nepratęsė, išaiškino teisę kreiptis su skundu į VSDFV.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2026 m. vasario 24 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-14170 dar kartą atsakė pareiškėjui, kad dėl prašymo pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą atsakė 2026 m. vasario 10 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-10836 ir paaiškino, kad išmokėjus visą nedarbo išmokos mokėjimo trukmę ilgiau mokėti nėra teisinio pagrindo, nors pareiškėjas ir turi bedarbio statusą.
Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nekelia reikalavimo dėl VSDFV teritorinio skyriaus priimtų sprendimų panaikinimo, tačiau, susipažinęs su pareiškėjo skundo argumentais ir pridedamais priedais, priėjo prie išvados, kad skunde keliamas ginčas iš esmės susijęs su VSDFV Panevėžio skyriaus atsisakymu(-ais) skirti / tęsti pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis aptariamo pobūdžio administraciniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, VSDFV teritorinių skyrių sprendimai ir veiksmai (neveikimas) turi būti skundžiami VSDFV. Pareiškėjas nepateikė teismui skundų, teiktų VSDFV, kuriais būtų ginčijęs VSDFV Panevėžio skyriaus 2026 m. vasario 10 d. raštą Nr. (9.47E)DV_S-10836 ir 2026 m. vasario 24 d. raštą Nr. (9.47E)DV_S-14170, nepateikė VSDFV sprendimų, priimtų išnagrinėjus jo skundus privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjui nesilaikius šiai bylų kategorijai nustatytos privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo gali būti sprendžiamas tik tada, kai skundas priimamas (per tris darbo dienas po skundo priėmimo; ABTĮ 70 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju, atsisakęs priimti skundą, teismas prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nespendė.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N-14/2021: ,,Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas eiline, kartotine ir teisiškai nekorektiška (žr. Teisėjų tarybos nutarimą Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo) nutartimi išsprendė pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą – pareiškimą (skundą) atsisakė priimti.
Pareiškėjas pažymi, kad teismas / teisėjas eilinį kartą pasielgė teisiškai nekorektiškai – taikė ne tas įstatymų nuostatas, kurias turėjo taikyti, akivaizdžiai nenori matyti akivaizdžių faktų / aplinkybių (nurodytų pagrindų, dalyko).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimus, nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinės ne teismo tvarkos, nustatytos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; kt.).
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra VSDFV ir VSDFV teritoriniai skyriai. Pagal šio straipsnio 14 dalį – Valstybinis socialinio draudimo fondas yra šio įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame fondo biudžete ir yra naudojami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) suformulavo reikalavimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą (atsakovą – Sodrą (VSDFV)) pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str.)) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Iš skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių ir kartu su skundu (pareiškimu) pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į VSDFV teritorinį skyrių dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo. Į pareiškėjo 2026 m. sausio 21 d. prašymą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo buvo atsakyta VSDFV Panevėžio skyriaus 2026 m. vasario 10 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-10836, o į 2026 m. vasario 10 d. prašymą ir 2026 m. vasario 11 d. skundą atsakyta 2026 m. vasario 24 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-14170. Tačiau pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad jis būtų pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, skųsdamas šiuos VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimus VSDFV. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., LVAT 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-822/2024; kt.). Tačiau pareiškėjas, prašydamas įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių) nenurodė, kokį konkrečiai jo teiktą prašymą atsakovas atsisakė nagrinėti ar vilkino prašymo nagrinėjimą.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kadangi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, nėra pagrindo spręsti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str.).
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo ir taikant atitinkamus teisės aktus, kiltų abejonės dėl taikytinų teisės aktų konstitucingumo. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Apibendrindama teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.