Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-04 · Administracinė byla Nr. eA-400-602/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-04
Bylos Nr.
eA-400-602/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02486-2024-1
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
viešosios įstaigos CPO LT, VšĮ CPO LT
Atsakovas
viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymų agentūrai, Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eA-400-602/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02486-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 29(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymų agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) CPO LT (toliau – ir pareiškėjas, CPO) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – atsakovas, CPVA) 2024 m. balandžio 23 d. priimtą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT03 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, įgyvendindamas projektą „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė – veiksmų programos auditas“, projekto Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025 (toliau – Projektas), dinaminės pirkimų sistemos pagrindu, įsigijo programinės įrangos nuomos paslaugas per CPO valdomą elektroninį katalogą modulyje „Programinės įrangos nuomos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“. Skelbimas apie pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2021 m. rugsėjo 16 d., pirkimo Nr. 563490. Skelbimas apie pirkimą 2021 m. rugsėjo 17 d. paskelbtas Europos Sąjungos leidinyje „Tenders electronic daily“, pirkimo Nr. 2021/S 181-468480.

CPVA Sprendimu nustatė subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus: Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies. Konkretaus pirkimo dinaminėje pirkimų sistemoje 4.5 p. numatė, kad kiekvienas dinaminės pirkimų sistemos (toliau – DPS) tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą, kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju (toliau – Reikalavimas) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją.

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su skundžiamu Sprendimu, todėl, vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų apsaugos ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PAFT), 300 ir 493 punktais, teikia skundą.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti Pareiškėjo Skunde teismui nurodytais argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo, tačiau pareiškėjas savarankiškai pateikti skundo neturi teisės, nes Sprendimas jo teisių nepažeidžia, su skundu turėjo kreiptis Projekto vykdytojas, jei jis manytų, kad Sprendimas pažeidžia jo teises.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad, įgyvendinamas Projektą, Projekto vykdytojas – trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė – iš Katalogo modulyje „Programinės įrangos nuomos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, dinaminės pirkimų sistemos pagrindu, įsigijo programinės įrangos nuomos paslaugas. Projekto vykdytojas – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir tiekėjas uždaroji akcinė bendrovė „Fortevento“ 2022 m. liepos 15 d. sudarė programinės įrangos nuomos pirkimo sutartį Nr. CPO213285/SU-44, kurios vertė – 21 487,60 Eur be PVM. Atlikusi pažeidimo tyrimą Projekte, CPVA pažeidimo nenustatė. Vadovaujantis PAFT 295 ir 323 punktais, pažeidimo tyrimas buvo atnaujintas. Įvertinusi pirkimo dokumentus, CPO ir Projekto vykdytojo paaiškinimus ir kt., CPVA padarė išvadą, jog CPO, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus ir 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją. Taip pat konstatuota, jog Projekte buvo padarytas pažeidimas, kaip jis apibrėžtas Europos Sąjungos (toliau – ES) reguliavime, todėl turi būti sprendžiama dėl finansinės korekcijos dydžio bei jos taikymo. Sprendime pažymėta, kad nors pažeidimas, kaip jis apibrėžtas Europos Sąjungos reguliavime, Projekte buvo nustatytas, ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo nebus atliekami.

Teismas nurodė, kad Įgyvendinančiųjų institucijų sprendimų apskundimo tvarka reglamentuota PAFT 43 skirsnio nuostatose. PAFT 493 punkte, be kita ko, nurodyta, kad kai įgyvendinančioji institucija priima sprendimą dėl pažeidimo atliekant pirkimą iš CPO, įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) gali skųsti ir CPO. Techninės paramos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl Techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 2 punkte pažymėta, kad techninė parama administruojama Taisyklių nustatyta tvarka tiek, kiek nurodyta Taisyklėse. Taisyklių 150 punkte pažymėta, kad dėl vadovaujančiosios ir įgyvendinančiosios institucijų sprendimų ar veiksmų (neveikimo) su skundu gali kreiptis techninės paramos gavėjas.

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju techninės paramos gavėjas yra trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, davęs sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą. Nustačius pažeidimą Projekte, Sprendimu buvo sprendžiama dėl finansinės korekcijos bei jos taikymo ir Projekto vykdytojo prievolės grąžinti išmokėtą finansavimą.

Teismas konstatavo, kad Sprendimas negali būti laikomas pareiškėjos atžvilgiu priimtu individualiu teisės aktu, nes jis tiesiogiai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukėlė. Nors Sprendime yra nurodyta, kad CPO, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus ir to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją, Sprendime viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiškėjui nėra. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti Sprendimą, nes, kreipdamasis į teismą, siekia apginti ne savo, bet Projekto vykdytojo galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Tai sudaro savarankišką pagrindą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo 2024 m. balandžio 23 d. priimtą Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT03. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde nurodytus argumentus, papildomai nurodydamas, kad:

Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ir netinkamai taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio, 22 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio praktiką, tinkamai nevertinant, jog ginčijamas atsakovo Sprendimas buvo skirtas ir pareiškėjui, kurio veiksmai, tiriant pažeidimą, buvo tiriami, kuriam teisės aktais yra priskirta ginčo pirkimų vykdymo viešoji funkcija. Teismo sprendimas, nenagrinėti ginčo bylos esmės dėl formalių priežasčių, pažeidžia viešąjį interesą ir nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės principu.

Pareiškėjas atsakovo Sprendimu vertintą Pirkimą vykdė kaip centrinė perkančioji organizacija, t. y. veikė vykdydamas įstatymu jam priskirtą viešąją (valstybės) funkciją. VPĮ 82 straipsnyje įtvirtina pareiga perkančiosioms organizacijoms prekes, paslaugas ar darbus įsigyti per CPO administruojamą katalogą, kai (jei) jo pagrindu galima įsigyti jų poreikius tenkinančių atitinkamų prekių, paslaugų ar darbų. Nors minėta teisės norma, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų centralizavimo akcentavimą, buvo keista ir pildyta 2020 – 2022 m., tačiau pareiga vykdyti viešuosius pirkimus per CPO katalogą buvo įtvirtinta dar ir iki tol. Papildomai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“ su vėlesniais jo pakeitimais ir išdėstyta nauja redakcija įtvirtino, jog CPO yra priskirta centrinės perkančiosios organizacijos, valdančios ir administruojančios Centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninį katalogą, funkcija, tokiu būdu patvirtinant jau ir iki tol jos vykdytą centrinės perkančiosios organizacijos veiklą. Taip pat šiuo nutarimu buvo nutarta: „2. Įgalioti ministrus priimti su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija suderintus sprendimus, kurie įpareigotų ministrui pavestų valdymo sričių perkančiąsias organizacijas, pavaldžias ministerijoms, taip pat perkančiąsias organizacijas, kuriose ministerija įgyvendina valstybės pavestas dalininko teises ir pareigas ir dėl kurių gautas visuotinio dalininkų susirinkimo pritarimas, perduoti konkrečius pirkimus atlikti viešajai įstaigai CPO. <...> 4 Pasiūlyti visų valstybės veiklos sričių perkančiosioms organizacijoms, siekiant viešųjų pirkimų efektyvumo, pavesti konkrečius pirkimus atlikti viešajai įstaigai CPO ir nesant šio nutarimo 2 punkte nurodytų sprendimų.“ CPO yra atsakinga ne tik už centrinės perkančiosios organizacijos, valdančios ir administruojančios Centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninį katalogą, o taip pat vykdančios pirkimus visų Lietuvoje veikiančių perkančiųjų organizacijų vardu, funkciją, tačiau dėl to, jai tenka ir siekis bei pareiga užtikrinti tokių pirkimų teisėtumą, racionalų lėšų naudojimą ir kitus viešųjų pirkimų tikslus bei principus, įtvirtintus VPĮ 17 straipsnyje. Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad žala, atsiradusi dėl to, jog centrinė perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų, atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka.

PAFT 493 punkte įtvirtinta, kad: „Pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba ministerijai Taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais. Projektų vykdytojai ministerijos pagal Taisyklių 494 punktą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtus sprendimus skundžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kai įgyvendinančioji institucija priima sprendimą dėl pažeidimo atliekant pirkimą iš CPO, įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) gali skųsti ir CPO. PAFT 493 punkto nuostata įtvirtinta, po to, kai buvo atliktas PAFT pakeitimas, jame panaikinus lig tol buvusią išlygą, įtvirtintą PAFT 473 punkte, jog per CPO vykdyti pirkimai nėra vertinami tinkamumo finansuoti ES lėšomis tikslais.

Teismo sprendime pateiktas aiškinimas, kad tariamai Taisyklės įtvirtina specialią sprendimų skundimo tvarką ir dėl to, tariamai techninės paramos projektų pirkimų patikros sprendimų skundimo tvarka skiriasi nuo visų kitų ES lėšomis finansuojamų projektų ar CPO, šiais atvejais neturi atitinkamo teisinio intereso, nėra tiksli ir pateikta nevertinant Taisyklių bei PAFT tarpusavio santykio ir aukščiau nurodytų PAFT pakeitimų įtakos.

Dėl Europos Komisijos atliktų auditų 2022 m., buvo peržiūrėti teisės aktai, susiję su tuo, kad lig tol ES lėšų tinkamumo požiūriu per CPO atlikti pirkimai nebūdavo vertinami (tiek techninės paramos atveju, tiek ir kitų projektų atvejais). Dėl šios priežasties Taisyklėse buvo įtvirtinta tik projektų vykdytojų teisė skųsti priimtus sprendimus. Nutarus ir atitinkamai pakeitus teisės aktus, juose buvo aiškiai įtvirtinta, kad ir CPO vykdyti viešieji pirkimai privalo patekti į patikrą bei jų atžvilgiu gali būti nustatomi ES pažeidimai lėšų tinkamumo prasme, todėl atsižvelgiant į tai, tiesiogiai PAFT numatyta teisė skųsti įgyvendinančių institucijų sprendimus dėl viešųjų pirkimų pažeidimų. Jau vien tai, suponuoja, kad yra pripažįstamas CPO teisinis suinteresuotumas skųsti šiuos sprendimus.

CPVA Sprendimu pažeidimas konstatuotas ne tiek konkretaus Projekto vykdytojo Pirkimo atžvilgiu, o pažeidimas nustatytas CPO DPS pirkimo dokumentuose, kad CPO įtvirtino neteisėtus reikalavimus. Toks CPVA Sprendimas ir jame įtvirtinta išvada reiškia, kad analogiški per CPO DPS atlikti pirkimai yra atlikti pažeidžiant VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus. Reikalavimas buvo įtvirtintas DPS, ne konkrečiame Projekto vykdytojo Pirkime, bet ir kituose pirkimuose. Naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad ir institucijų išvados dėl viešųjų pirkimų, kurios suponuoja numatomus teisinius padarinius, net ir nesant tiesioginio, valdingo įpareigojimo, gali ir sukelia teisines pasekmes ir, todėl suinteresuotas asmuo turi teisę tokį aktą, išvadą skųsti teismine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-185-789/2024). Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, kad galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. <...> Administracinis aktas gali sukelti tam tikrų teisinių pasekmių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nėra skirtas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010). Sprendimas yra adresuotas ir CPO.

Projektų vykdytojams, kurie nevykdė „pagrindinio“ , „motininio“ DPS pirkimo, netgi praktiškai yra neįmanoma arba itin sudėtinga tinkamai įgyvendinti teisę į CPVA Sprendimo skundimą, nes jiems nėra prieinama visa pirkimo dokumentacija ir duomenys. Tokių būdu pažeidžiami viešasis interesas ir teisėti lūkesčiai.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, nurodydamas, kad:

Teismas sprendime konstatavo, kad išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo nebus atliekami, o Sprendimu buvo sprendžiama dėl finansinės korekcijos bei jos taikymo ir Projekto vykdytojo prievolės grąžinti išmokėtą finansavimą. Sprendimas negali būti laikomas pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu teisės aktu, nes jis tiesiogiai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukėlė.

Pareiškėjas nepagrįstai mano, kad CPVA Sprendimas gali būti prielaida tikrinti jo pirkimus kitoms institucijoms ir ginti viešąjį interesą užtikrinant viešųjų pirkimų teisėtumą. Sprendimas yra skiriamas Projekto vykdytojui, tik su Projekto vykdytoju CPVA sieja Projekto vykdymo teisiniai santykiai. CPO nėra teisinių santykių dalyvis pagal Projekto vykdytojo duotą 2015 m. vasario 26 d. sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą. Sprendime aiškiai nurodoma, kad 5 procentų pataisos norma taikoma nuo Sutarties, sudarytos tarp Projekto vykdytojo ir tiekėjo, vertės, tenkančios Projektui. Taigi, pataisos norma nėra netiesioginės teisinės atsakomybės Pareiškėjui forma. Sprendime pasisakyta, kad netinkamos finansuoti išlaidos neturės būti susigrąžinamos iš Projektų vykdytojų, kai pažeidimas nustatomas dėl CPO veiksmų, vykdant centralizuotą viešąjį pirkimą. Tuo sprendžiamas projekto finansavimo klausimas, o ne CPO atsakomybės klausimas.

CPVA nevertina VPĮ 82 straipsnio 6 dalyje žalos nustatymo ir atlyginimo klausimų VPĮ plotmėje, CPVA išimtinai vertina projektinės veiklos rezultatus įvykdžius pirkimą ir įgyvendinus pirkimo objektą. VPĮ žalos atlyginimo klausimai reguliuojami 101–102 straipsniuose, 107–108 straipsniuose, kuriuose esminiai žalos atlyginimo aspektai kildinami iš perkančiųjų organizacijų teisinių santykių su tiekėjais, perkančiajai organizacijai neteisėtai įvykdžius pirkimo procedūras, dėl ko, nesilaikius VPĮ reikalavimų, galėjo kilti materialiniai padariniai tiekėjui, siekusiam įgyvendinti konkretų pirkimo objektą, bet negalėjusiam to padaryti dėl netinkamai atliktų pirkimo procedūrų. Pareiškėjui nenurodžius, kokią žalą jis patyrė ar kokia konkreti žala gali būti kildinama dėl Sprendimo priėmimo pareiškėjo atžvilgiu, atsietas VPĮ 82 straipsnio 6 dalies paminėjimas nepagrindžia pareiškėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti Sprendimą.

VPĮ laikymosi kontrolę ir priežiūrą užtikrina Viešųjų pirkimų tarnyba (VPĮ 95 str. 1 d. 2–3 p., 95 str. 2 d. 5, 6, 8, 9 p.). CPVA, nors ir suteikti įgaliojimai atlikti pirkimų priežiūrą (VPĮ 92 str. 3 d.), tačiau CPVA nėra subjektas galintis pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo projektinėje veikloje su ja teisiniais santykiais nesusijusiam subjektui. Pažymėtina ir tai, kad pavyzdžiui, CPVA nenustačius pažeidimo CPO vykdytame pirkime, nereiškia, kad jo nenustatys Viešųjų pirkimų tarnyba, ir atvirkščiai, nes pirkimų priežiūrą atliekančių subjektų veiklai galioja skirtinga teisinės atsakomybės taikymo tvarka. Pareiškėjo siekis, skundžiant konkretų Sprendimą, apginti viso DPS teisėtumą yra ne tik neįgyvendinamas, tačiau ir neįmanomas užtikrinti.

Šiuo metu nuo 2024 m. spalio 16 d. galiojančios redakcijos, ir redakcijos, galiojusios iki 2022 m. lapkričio 10 d., PAFT 473 punkte niekada nebuvo nustatytas draudimas ar išimtis tikrinti CPO pirkimus CPVA. Netgi nuostatos lingvistinė analizė neleidžia prieiti prie išvados, kad PAFT 473 punkte įtvirtintas draudžiamasis paliepimas CPVA netikrinti CPO DPS pagrindu įvykdytų pirkimų projektų vykdytojų vykdomoje projektinėje veikloje. Pareiškėjo išvados, analizuojant PAFT 473 ir 493 punktų turinį, nėra paremtos nei lingvistiniu, nei sisteminiu, nei istoriniu objektyviu PAFT nuostatų vertinimu, todėl neteisingą Taisyklių ir PAFT santykį bei PAFT esančios teisės normos dėl galimybės CPO skųsti įgyvendinančios institucijos sprendimus taikomumą netinkamai aiškina ne teismas, tačiau pareiškėjas. Be to, PAFT 473 punkte nurodomos įgyvendinančiosios institucijos tyrimo teisės vykdant patikrą, kai patikros apimtis sutampa, o ne apskritai teisė nepradėti tyrimo.

Pareiškėjas savitai ir selektyviai aiškina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-185-789/2024 turinį. Atsakovas nemano, kad pareiškėjo interpretacija, prieštaraujančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotiems motyvams, galima būtų remtis šiuo atveju.

Tai, kad Sprendimas adresuotas CPO, nereiškia, kad jis automatiškai gali būti skundžiamas. Sprendimas buvo adresuotas ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.

Nenustatyta, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti CPVA Sprendimą kyla iš Projekto vykdytojo negebėjimo efektyviai ginti savo teises teisminiame procese, atsižvelgiant į Pirkimo procedūras vykdžiusį subjektą (CPO) ir visos Pirkimo dokumentacijos prieigą bei duomenis, kai Projekto vykdytojui visa Pirkimo dokumentacija ir duomenys, susiję su pažeidimo esme, prieinami viešai ir jis juos gali rinkti, gauti.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo 2024 m. balandžio 23 d. Sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03 teisėtumo.

Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, įgyvendindama projektą Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025 „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė – veiksmų programos auditas“, įsigijo programinės įrangos nuomos paslaugas iš CPO LT valdomo elektroninio katalogo modulyje „Programinės įrangos nuomos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ DPS pagrindu. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (paskelbtas 2021 m. rugsėjo 16 d., Pirkimo Nr. 563490. Skelbimas apie Pirkimą 2021 m. rugsėjo 17 d. paskelbtas Europos Sąjungos leidinyje „Tenders electronic daily“, Pirkimo Nr. 2021/S 181-468480.

CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, CPO paaiškinimus, Pirkimo dokumentų rengimo aplinkybes, nurodytų teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, Sprendime nustatė subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus: Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies. Konkretaus pirkimo dinaminėje pirkimų sistemoje 4.5 punkte buvo nustatyta, kad kiekvienas DPS tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju ir tuo pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją. Pareiškėjas pateikė Regionų administraciniam teismui skundą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad techninės paramos gavėjas yra trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, davęs sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą. Nustačius pažeidimą Projekte, Sprendimu buvo sprendžiama dėl finansinės korekcijos bei jos taikymo ir Projekto vykdytojo prievolės grąžinti išmokėtą finansavimą. Sprendimas negali būti laikomas pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu teisės aktu, nes jis tiesiogiai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukėlė. Nors šiame akte ir yra nurodyta, kad CPO, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus ir VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją, viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiškėjui nėra.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad PAFT 493 punkte, be kita ko, įtvirtinta, jog tuo atveju, kai įgyvendinančioji institucija priima sprendimą dėl pažeidimo atliekant pirkimą iš CPO, įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) gali skųsti ir CPO.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtas procesinės teisės normas, yra nurodęs, kad jos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013).

Teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi nustatyti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas, kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju, t. y. nustatyti asmens materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

VPĮ 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad centrinė perkančioji organizacija, tai perkančioji organizacija, kuri vykdo centralizuotų viešųjų pirkimų veiklą ir gali vykdyti pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą.

Teisė atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas viešajai įstaigai CPO suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“ 1 punktu.

VPĮ 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo, prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos: 1) atlikta pirkimo procedūra; 2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą; 3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje.

PAFT 493 punkte nurodyta, kad pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba ministerijai Taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais. Projektų vykdytojai pagal Taisyklių 494 punktą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ministerijos priimtus sprendimus skundžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kai įgyvendinančioji institucija priima sprendimą dėl pažeidimo atliekant pirkimą iš CPO, įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) gali skųsti ir CPO.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į šalių argumentus procesiniuose dokumentuose, nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais, kad, nors Sprendime ir yra nurodyta, jog CPO, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus ir VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją, viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiškėjui nėra, todėl pareiškėjas negali skųsti Sprendimo, nes, kaip minėta, PAFT 493 punkte nustatyta, jog tuo atveju, kai įgyvendinančioji institucija priima sprendimą dėl pažeidimo atliekant pirkimą iš CPO, įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) gali skųsti ir CPO. Be to, Sprendimu konstatuotas CPO – Pirkimą vykdžiusios centrinės perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas, todėl vien tik aplinkybė, kad Sprendime viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiškėjui nėra, nepašalina CPO suinteresuotumo. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir kitose, aktualiose nagrinėjamai situacijai bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-789-525/2026, 2026 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-933-624/2026).

Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje, šią teismo išvadą paneigia ginčo teisinius santykius reglamentuojančios minėtos teisės normos ir suformuota jų taikymo praktika, kuria remiantis, analogiškos bylos pagal CPO reikalavimą yra nagrinėjamos teisme. Teismas, padaręs neteisingą išvadą, kad CPO neturi reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje, nenagrinėjo bylos esmės – nevertino nustatyto pažeidimo ir už šį pažeidimą taikytų poveikio priemonių teisėtumo. Pirmosios instancijos teismui nepatikrinus sprendimo teisėtumo, tai negali būti padaryta vien apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 3 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių šioje nutartyje nėra pasisakoma dėl pareiškėjo ir atsakovo argumentų dėl Sprendimo (ne)teisėtumo, nes pirmosios instancijos teismas jų nenagrinėjo.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs neteisingą išvadą, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje, nenagrinėjo bylos esmės, taigi nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylą gražinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusVeslava RuskanArūnas Sutkevičius