Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-11 · Administracinė byla Nr. eAS-3251-556/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-11
Bylos Nr.
eAS-3251-556/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05902-2024-7
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius, Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
T. G.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eAS-3251-556/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05902-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 49(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Jolantos Malijauskienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. G. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja T. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 2S-604-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei T. G.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atkūrė nuosavybės teises į pareiškėjai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,1071 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo 0,1071 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,9704 ha, adresu (duomenys neskelbtini).

2026 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą, prašydama: 1) priimti patikslintą skundą dėl Sprendimo panaikinimo, įpareigojimo NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) atlikti veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės – draudimo atlikti veiksmus – taikymo ir prašymo ištirti, ar norminis administracinis aktas – Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams; 2) pakeisti Administracijos procesinę padėtį šioje byloje iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą (bendraatsakovą); 3) pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas, t. y. Potvarkis neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, CK 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams; 4) įpareigoti Administraciją per 30 dienų terminą suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žiniai žemės sklypus, atitinkančius Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilutes bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilutes (toliau – Sąrašuose nurodyti Žemės sklypai); 5) uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT; 6) įpareigoti NŽT, gavus iš Administracijos šio prašymo 4 punkte nurodytus žemės sklypus, atnaujinti ir tęsti pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo sklypo pasirinkimo stadijos: į iš naujo formuojamą pretendentams siūlomų sklypų sąrašą įtraukti visus 4 punkte nurodytus sklypus, atkurti pareiškėjo procesinę padėtį ir jo vietą pretendentų eilėje, buvusią iki pasirinkimo iš neteisėtai sumažinto sąrašo, bei tik po šių veiksmų organizuoti pareiškėjui naują sklypo pasirinkimo procedūrą. Kol Administracija neįvykdys šio prašymo 4 punkte nurodyto įpareigojimo (nesuformuos ir neperduos jame nurodytų žemės sklypų), NŽT neturi teisės priimti sprendimo dėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais; 7) įpareigojus Administraciją ir NŽT atlikti aukščiau minimus veiksmus, panaikinti NŽT Sprendimą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš NŽT ir Administracijos visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad, nepaisant įsiteisėjusios ir neskundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026, kuria buvo panaikintas Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas

Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411, 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“, patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas), Administracija ir toliau atsisako grąžinti iš sąrašų neteisėtai išbrauktus žemės sklypus ir teisės aktų nustatyta tvarka atnaujinti bei vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras asmenims, kurių teisės dėl neteisėtų Administracijos veiksmų buvo pažeistos. Pareiškėjos teigimu, tokie Administracijos veiksmai apsunkina žemės sklypų grąžinimą į nuosavybės teisių atkūrimo procesą, sudaro papildomas kliūtis realiai atkurti pretendentų nuosavybės teises (dalis ginčo sklypų perduoti panaudos sutartimis ir kt.).

Pareiškėja patikslintame skunde taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti Sąrašuose nurodytų Žemės sklypų perdavimą (grąžinimą) NŽT.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos T. G. 2026 m. rugsėjo 28 d. patikslintą skundą, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdė administracinę bylą dėl jos priskyrimo modeliniam teismo procesui (modelinės bylos Nr. eI3-959-1244/2026) iki galutinio teismo procesinio sprendimo (nutarties) modelinėje byloje įsiteisėjimo.

Teismas, dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, pažymėjo, kad pareiškėja byloje ginčija NŽT Sprendimą, skundą teismui pateikė 2024 m. spalio 21 d. Jokių įrodymų, kad po ginčijamo Sprendimo priėmimo arba po skundo teismui padavimo Administracija atliko ar ketina atlikti veiksmus, kurie apsunkintų Sąrašuose nurodytų Žemės sklypų grąžinimą į nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pareiškėja nepateikė. Teismas nurodė, kad Administracijos veiksmai atlikti iki ginčijamo Sprendimo priėmimo ir skundo padavimo teismui nelėmė išvados, kad tokius veiksmus Administracija ketina atlikti ir ateityje, be to, jokių įrodymų, galėjusių patvirtinti, kad Administracija ir toliau atsisako grąžinti Sąrašuose nurodytus Žemės sklypus, pareiškėja teismui taip pat nepateikė.

Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo motyvai buvo abstraktaus ir menamojo pobūdžio, grindžiami prielaidomis ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo nepagrįstas ir jo netenkino. Teismas pabrėžė, jog jeigu ateityje bus priimti pareiškėjos teises įtakojantys sprendimai, jai nebus užkirsta galimybė tokius sprendimus ginčyti teisme.

Teismas pabrėžė, jog byla nagrinėjama pagal pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Pareiškėja patikslintą skundą pateikė 2026 m. rugsėjo 28 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą patikslintam skundui paduoti. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą, kuriame reiškiami nauji reikalavimai dėl įpareigojimo NŽT ir Administracija atlikti veiksmus. Taip pat nurodė, kad šalių procesinė padėtis bus sprendžiama teismo posėdyje (ABTĮ 33 str. 5 d.).

Teismas, dėl prašymo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (Potvarkis) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, CK 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams, nurodė, kad šis prašymas bus sprendžiamas bylos eigoje, įvertinus ginčui taikytiną teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką.

Teismas konstatavo, kad administracinė byla pagal pareiškėjos skundą stabdoma dėl jos priskyrimo modeliniam teismo procesui (modelinės bylos Nr. eI3-959-1244/2026) iki galutinio teismo procesinio sprendimo (nutarties) modelinėje byloje įsiteisėjimo.

III.

Pareiškėja T. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta priimti patikslintą skundą ir netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėja paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą, konstatavęs jos tiesioginį ryšį su Regionų administracinio teismo nagrinėta administracine byla Nr. eI3-4874-535/2024, todėl pareiškėja neturėjo nei pagrindo, nei realios galimybės tikslinti skundą tol, kol neįsiteisėjo procesinis sprendimas administracinėje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (administracinės byla Nr. eI3-4874-535/2024), kuriuo buvo panaikintas Įsakymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Administracija, patvirtinusi miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą ir jį viešai paskelbusi savivaldybės interneto svetainėje, neturėjo teisės vėlesniais administracijos direktoriaus įsakymais iš šio sąrašo išbraukti ginčo teritorijų (žemės sklypų).

Priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, NŽT ir Administracijai kilo pareiga atnaujinti ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras asmenims, kurių teisės buvo pažeistos neteisėtais Administracijos veiksmais. Administracija turėjo suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žinion žemės sklypus, nurodytus Vilniaus miesto teritorijų, kuriose piliečiams bus formuojami ir neatlygintinai nuosavybėn perduodami nauji žemės sklypai nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilutėse, taip pat Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir perduoti jiems neatlygintinai, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilutėse. Savo ruožtu NŽT, gavusi iš Administracijos nurodytus žemės sklypus, turėjo atnaujinti ir tęsti pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo žemės sklypo pasirinkimo stadijos, t. y. į naujai sudaromą pretendentams siūlomų žemės sklypų sąrašą įtraukti visus minėtus sklypus, atkurti pareiškėjos procesinę padėtį ir jų vietą pretendentų eilėje, buvusią iki pasirinkimo iš neteisėtai sumažinto sąrašo, ir tik atlikusi šiuos veiksmus organizuoti naują pareiškėjos žemės sklypo pasirinkimo procedūrą.

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, kadangi išnyko pagrindas dėl kurio bylą buvo sustabdyta. Pareiškėja praėjus trims savaitėms, t. y. 2026 m. rugsėjo 28 d., dar iki teismo posėdžio paskyrimo, pateikė teismui patikslintą skundą.

Taigi, 2026 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026, atsirado objektyvus pagrindas patikslinti skundą – įtraukti Administraciją į bylą bendraatsakovu ir pareikšti reikalavimus įpareigoti Administraciją bei NŽT atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, būtinus pareiškėjos nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti. Pareiškėja, teismui atnaujinus sustabdytos administracinės bylos nagrinėjimą, per protingą terminą patikslino skundą, atsižvelgdama į įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jame pateiktą aktualių teisės normų aiškinimą.

Pareiškėja teigia, kad atsisakius priimti patikslintą skundą, iš esmės užkertama galimybė veiksmingai tęsti bylos nagrinėjimą ir realiai apginti pažeistas pareiškėjos teises. Net ir panaikinus ginčijamą Sprendimą, tačiau neįpareigojus Administracijos ir NŽT atnaujinti bei tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, pareiškėjos pažeistos teisės nebūtų atkurtos: jai nebūtų sudaryta galimybė pasirinkti žemės sklypą iš teisėtai sudaryto, platesnio žemės sklypų sąrašo. Dėl to pareiškėja atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje nei iki pirminio skundo pateikimo. Toks aiškinimas paneigtų teismo sprendimo prasmę ir neužtikrintų veiksmingo pažeistų pareiškėjos teisių atkūrimo.

Analogiškoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas reikšminga aplinkybe pripažino tai, kad pareiškėjas per protingą terminą po sustabdytos bylos nagrinėjimo atnaujinimo patikslino skundą, atsižvelgdamas į įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą teisės aiškinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-621-602/2022 47–48 p.). Todėl nepagrįstas atsisakymas priimti pareiškėjos patikslintą skundą ne tik apribotų jo teisę į veiksmingą teisminę gynybą, bet ir galėtų lemti viso būsimo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą.

Pareiškėja nurodo, jog Administracija, suvokdama, kad gali būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir grąžinti ginčo žemės sklypus į atitinkamus sąrašus, jau dabar šiuos sklypus perleidžia tretiesiems asmenims arba suvaržo jų naudojimą daiktinėmis teisėmis. Tokiais veiksmais sukuriamos teisinės ir faktinės kliūtys ateityje į šiuos žemės sklypus atkurti pareiškėjo nuosavybės teises. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Administracijos atliekamų veiksmų, kuriais ginčo žemės sklypams sukuriami suvaržymai ir taip sudaromos teisinės bei faktinės kliūtys ateityje į juos atkurti pareiškėjos nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Regionų administracinis teismas 2026 m. spalio 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjos atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį dėl netaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, o kitą atskirojo skundo dalį atsisakė priimti.

Atsižvelgiant į tai, kad priimta nagrinėti tik ta pareiškėjos atskirojo skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį dėl netaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teisėjų kolegija toliau pasisakys tik šiuo aspektu.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje

Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja su pradiniu skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti NŽT 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 2S-604-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei T. G.“, kuriuo atkūrė nuosavybės teises į pareiškėjai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,1071 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo 0,1071 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,9704 ha, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat padavė patikslintą skundą, kuriame suformulavo materialiuosius reikalavimus NŽT ir Administracijai, procesinio pobūdžio reikalavimą uždrausti Administracijai atlikti tam tikrus veiksmus – perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilučių bei suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT. Pareiškėja nurodė, kad Administracija sklypus perleidžia tretiesiems asmenims arba suvaržo jų naudojimą daiktinėmis teisėmis, todėl ateityje gali būti kliūčių atkurti pareiškėjos nuosavybės teises šiuose žemės sklypuose.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą skundą, t. y. pirmosios instancijos teisme nėra nagrinėjami patikslintame skunde nurodyti materialieji reikalavimai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduotame prašyme nurodytas abstraktaus pobūdžio aplinkybes, dėl kurių turėtų būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, konstatuoja, jog pareiškėja, teikdama pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad dėl jos nurodomos užtikrinimo priemonės netaikymo jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jos teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, todėl toks pareiškėjos prašymas negalėjo būti tenkintas. Pažymėtina, jog administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas, o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje

Nr. eAS-241-968/2022; kt.).

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog ji siekia, kad būtų laikinai sureguliuota padėtis, susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais, tačiau jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumas (padėties sureguliavimas) nėra tiesiogiai susietas su teisme nagrinėjamu reikalavimu dėl NŽT Sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ypač, jeigu pareiškėja neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017; kt.).

Apibendrinant konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių). Šiuo atveju pareiškėja taip pat turi įrodyti būtiną reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą, t. y. kad nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-917-552/2017 ir Nr. eAS-924-552/2017), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja argumentus, kuriais prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, iš esmės sieja tik su patikslintame skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir suformuluotais materialiaisiais reikalavimais, bei nenurodo jokių argumentų, susijusių su pirminio skundo reikalavimu panaikinti NŽT Sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nagrinėjamo ginčo pagal pradinį skundą (dėl NŽT Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo) aplinkybes, pareiškėjos prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjos teigimu, turi būti taikomos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjos nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Nustatyta, kad Regionų administraciniam teismui 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjos 2026 m. rugsėjo 28 d. patikslintą skundą, pareiškėja padavė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą ir netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, bet Regionų administracinis teismas 2026 m. spalio 8 d. nutartimi priėmė tik atskirojo skundo dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir atsisakė priimti kitą atskirojo skundo dalį (dėl patikslinto skundo). Pareiškėja yra padavusi atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atskirojo skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti patikslintą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eAS-3314-602/2026, teisminio proceso Nr. 3-61-3-05902-2024-7).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog tuo atveju, jei bus nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nepriimtas pareiškėjos patikslintas skundas, yra nepagrįsta, pareiškėja turės galimybę dar kartą kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas patikslintame skunde nurodytų materialiųjų skundo reikalavimų įvykdymas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos T. G. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasJolanta MalijauskienėArūnas Sutkevičius